Vingio parke Vilniuje šeštadienį 30 tūkstančių žiūrovų grosiančios grupės nariai nemoka lietuviškai ir neperskaitys šio straipsnio.
Bet jeigu galėtų tai padaryti, susitikime užkulisiuose, kur pasimatys su būreliu gerbėjų, tikriausiai įdėmiau pažvelgtų į akis 35 metų D. Terleckaitei.
Šių metų birželio pradžioje visą pasaulį apskriejo žinia apie JAV Oklahomos miestą nusiaubusio tornado metu žuvusius tris mokslininkus, garsėjusius nutrūktgalviška aistra iš arti stebėti gamtos stichiją, rašo „Lietuvos rytas“.
Internete pasipylė užuojautos žodžiai dėl iš „Discovery” kanalo laidų „Audrų medžiotojai” daugybei žiūrovų žinomų Timo Samaro, jo sūnaus Paulo ir C. Youngo žūties.
45-ąjį gimtadienį likus dviem savaitėms iki mirties atšventęs C. Youngas šio šeštadienio vakarą turėjo kartu su mylimąja JAV gyvenančia lietuve D.Terleckaite bei kitais „Depeche Mode” gerbėjais šėlti koncerte Vingio parke. Bilietus į šį renginį Carlas padovanojo Daliai gimtadienio proga.
„Depeche Mode” muzikos sujungtos, fanatiškai šia grupe besidominčios poros planus pakeitė tragedija.
Vis dėlto šį vakarą Dalia lankysis koncerte.
Be to, išsipildys žuvusio jos mylimojo svajonė – „Lietuvos rytas” ir portalas lrytas.lt suteikė moteriai galimybę dalyvauti susitikime su šiais milijonų gerbėjų dievinamais muzikantais.
„Užsimerksiu ir įsivaizduosiu, kad Carlas yra šalia”, – prisipažino Dalia.
Moteris pasidalijo jaudinama savo gyvenimo istorija, kurioje – itin ryškus šį vakarą Vilniuje koncertuosiančios grupės ženklas.
Išsaugojo pažinties detales
D.Terleckaitė į JAV miestą Santa Kruzą išvyko 2000-aisiais – studijuoti ekonomikos.
Kalifornijos universitete įgijusi magistro laipsnį, ji garsiajame Silicio slėnyje įsidarbino rinkodaros vadybininke.
Vėliau lietuvė penkerius su puse metų dirbo ekonomikos analitike teisės konsultacijų įmonėje San Fransiske.
„Galiausiai nusprendžiau įgyti daktaro laipsnį, todėl vėl sugrįžau į Kalifornijos universitetą”, – apie savo dabartį pasakojo doktorantė.
Ji gali tiksliai nurodyti datą, kada susipažino su C. Youngu.
2011-ųjų gruodžio 3-iąją Dalia lankėsi „Depeche Mode” gerbėjų vakarėlyje San Fransiske.
„Per Carlo laidotuves jo tėvai parodė man to vakarėlio skrajutę. Ir mano universiteto leidimą statyti automobilį, ant kurio buvau užrašiusi savo telefono numerį. Carlas tai išsaugojo”, – atsiduso moteris.
Tuo metu ji gyveno Santa Kruze, nuo kurio iki San Fransisko – pusantros valandos kelio.
„Neradau bendraminčių, kurie su manimi važiuotų. Bet buvau taip pasiilgusi „depešų” muzikos, kad nusprendžiau vykti viena.
Psichologiškai ten važiuoti nebuvo lengva.
Trimis mėnesiais anksčiau nuo širdies ligos netikėtai mirė Saulius – mano pirmoji meilė iš Vilniaus. Draugavome trejus su puse metų, nors paskui išsiskyrėme, palaikėme artimą ryšį – sena meilė nerūdija.
Būtent jis kadaise, vidurinėje mokykloje, mane supažindino su „depešų” muzika. Jis irgi išvyko į JAV, gyveno Čikagoje, dažnai kalbėdavomės telefonu.
Sauliaus mirtis man buvo siaubinga trauma – kasdien verkiau, niekur nevaikščiojau, atšaukiau savo gimtadienio vakarėlį.
Bet į šį „depešistų” renginį nusprendžiau nueiti – tai atrodė susiję su Sauliumi ir kažkuo simboliška. Per kai kurias dainas verkiau. Net įsivaizdavau, kad galbūt jis ten yra su manimi”, – pasakojo Dalia.
Trauka – iš pirmo žvilgsnio
Moteris negalėjo nujausti, kad vakaras taps naujos gražios meilės istorijos pradžia.
Istorijos, kuri vėliau irgi turės tragišką pabaigą.
Vakarėlyje jos žvilgsnį patraukė vyriškis, anot Dalios, šokęs labai ypatingu, nepakartojamu stiliumi.
„Po kiek laiko jis priėjo prie manęs, pasisveikino.
Susipažinome ir tuomet jau visą vakarą šokome kartu.
Iškart buvo akivaizdu, kad abu esame prisiekę „Depeche Mode” gerbėjai.
Atmintinai mokėjome visas dainas ir tiesiog negalėjome tuo atsidžiaugti.
Bet buvo ir kažkas daugiau. Iš karto pajutome didelę, neabejotiną trauką vienas kitam”, – prisimena D.Terleckaitė.
Tą vakarą į „Depeche Mode” vakarėlį Carlas keliavo net 400 kilometrų – nuo Tahou ežero, prie kurio tuo metu gyveno.
„Kai vėliau kalbėjomės, jis pasakė, kad po lėto mūsų šokio, skambant dainai „Little 15”, jis jau žinojo, jog tarp mūsų užsimezgęs ryšys bus ilgalaikis.
Ši daina man labai patiko dar nuo tada, kai man buvo 15 metų.
Po pažinties su Carlu ji tapo dar brangesnė”, – kiekvieną pažinties vakaro minutę ir šiandien gali atpasakoti Dalia.
Padėjo išbristi iš liūdesio
Simpatija greitai virto tvirtu meilės ryšiu. Kalbant apie tai moteriai ir šiandien sunku sutramdyti ašaras.
„Koks buvo Carlas? Galėčiau apie tai visą knygą parašyti.
Mes buvome tarsi vienas kito kopija. Mano artima draugė sakė: „Jei tave paverstų vaikinu, rezultatas būtų Carlas.”
Niekada nesutikau žmogaus, kuris mane taip atsidavęs mylėtų, išskyrus Saulių. Įdomu, kad jie abu – vieninteliai mano vaikinai „depešistai”.
Carlas buvo labai jautrus, užjaučiantis, suprantantis, mandagus. Visada pirmiausia pagalvodavo apie kitus žmones, o tik po to – apie save.
Kai susipažinau su juo, vis dar skaudžiai gedėjau Sauliaus. Kartais Karoliukas, kaip aš ir mano tėvai vadindavome Carlą, dėl to verkdavo kartu manimi.
Jis po ilgų mėnesių padėjo man išbristi iš gedulo. Bet dabar mano padėtis vėl panaši”, – liūdnai ištarė Dalia.
Kai pora kartu eidavo į renginius, kartais nė nepastebėdavo kitų žmonių – taip smarkiai, anot Dalios, buvo paskendę vienas kitame.
Puokštė – su simboliais
Smalsų amerikietį labai domino Dalios gimtinė – atvykęs į Lietuvą jis veržėsi pamatyti visas vietas, apie kurias pasakojo mylimoji. Vyriškis net mėgino mokytis lietuvių kalbos.
Ekonomisto ir atmosferos mokslų specialisto išsilavinimą turintis Carlas su Dalia ilgai diskutuodavo apie ekonomiką.
Mylimasis lietuvei aistringai pasakodavo apie oro masių formavimąsi, audras ir tornadus.
„Mums abiem labai patiko mokytis ir sužinoti naujų dalykų. Kaip ir „Depeche Mode”, tai buvo mūsų aistra”, – pasakojo Dalia.
Po pusmečio draugystės Carlas metė kolegijos dėstytojo ir programų direktoriaus darbą Tahou ežerą saugojančioje organizacijoje.
Meilė buvo svarbiau – vyras persikėlė į Santa Kruzą, kad galėtų kasdien būti su mylimąja.
„Carlas rašydavo man eilėraščius, į kuriuos dažnai įpindavo „Depeche Mode” motyvų. Dažnai dovanodavo gėlių.
Praėjus savaitei po pažinties gavau iš jo pirmąją puokštę – iš rožių ir tulpių. Net gėlės buvo susijusios su „depešais” (grupės albumo „Black Celebration” viršelyje pavaizduotos tulpės, o disko „Violator” – rožė. – Red.)”, – kalbėjo Dalia.
Paskui grupę – per vandenyną
Poros laimės, atrodė, niekas negali aptemdyti.
Laisvalaikį Dalia ir Carlas planuodavo stengdamiesi į jį įterpti kuo daugiau su dievinama grupe susijusių akcentų.
Praėjus mėnesiui po pažinties Carlas pakvietė Dalią į grupės „Strangelove”, grojančios „Depeche Mode” dainas, koncertą.
Praėjusią vasarą Dalia ir Carlas tris mėnesius keliavo po Europą. Carlo motina gimė ir vaikystę praleido Vokietijoje, tad jis norėjo nueiti į kuo daugiau su „Depeche Mode” muzika susijusių renginių šioje šalyje.
Pora linksminosi „depešistų” vakarėliuose ir festivaliuose Kelne, Barselonoje.
Pernai gruodį Carlas sužinojo apie labdaros vakarėlį Santa Barbaroje, kuriame prie didžėjaus pulto stos „Depeche Mode” muzikantas Martinas Gore’as.
Vyras nedvejodamas nupirko brangiausius bilietus, suteikiančius galimybę pabendrauti su muzikantu.
„Tai buvo nepakartojama. Martinas ne pirmą kartą rengė tokį pasirodymą.
Bet anksčiau Carlas į juos nevykdavo. Pasakė, kad tiesiog neturėjo mylimo žmogaus, kuris jį taip palaikytų dėl „Depeche Mode”, – pasakojo Dalia.
Šių metų kovą jie džiūgavo sugebėję gauti bilietus į Vienoje surengtą išskirtinį „Depeche Mode” naujausio albumo „Delta Machine” pristatymo koncertą.
Diena anksčiau dar apsilankė „depešistų” pasilinksminime Budapešte.
Pomėgis nekėlė nerimo
Vis dėlto daugiausia „Depeche Mode” ženklu pažymėtų planų pora turėjo šiai vasarai – prasidėjus grupės pasaulinėms gastrolėms, ketino pamatyti ne vieną pasirodymą Europoje. Tarp jų – ir koncertą Dalios gimtinėje.
Šie planai į šipulius sudužo gegužės 31-ąją.
Kalbėdama apie tai Dalia sunkiai renka žodžius.
Su mylimuoju ji niekada nevyko stebėti tornado, nors ne kartą apie tai kalbėjosi.
„Planavau kada nors tai padaryti. Jis mane labai įkalbinėjo, sakė, kad man patiktų, nes pamatyti gamtos stiprybę yra neįtikėtina.
Jėga, vėjas, triukšmas, gal lietus, net pasklindantis kvapas – visa tai, anot Carlo, yra labai ypatinga.
Pernai pavasarį pas mane lankėsi mama, tad neturėjau laiko.
Šįmet turėjau daug paskaitų ir darbo, todėl irgi neprisiruošiau”, – kalbėjo Dalia.
Ar jai nekilo baimės dėl mylimojo pomėgio?
Lietuvė tvirtina, kad ne – tiesiog ji nesuvokdavo tikrosios rizikos.
Carlo ir Dalios tėvai vis užsimindavo, jog tai – pavojingas pomėgis, tačiau vyras tikino, kad taip nėra.
C.Youngas neabejojo, kad nuo tornadų nukenčia tik tie, kuriuos stichija užklumpa netikėtai, o tinkamai pasirengus stebėti tornadus visiškai saugu.
„Jis man vis sakydavo: nuolat stebint prietaisų duomenis, radarus, tornado elgesį, nėra ko bijoti, jis niekada nerizikuotų gyvybe.
Komanda „Twistex”, kuriai priklausė Carlas, dar iš „Discovery” kanalo laidų apie tornadų medžiotojus buvo žinoma kaip išskirtinį dėmesį skirianti saugumui, niekada nerizikuojanti.
Carlas visada elgėsi apdairiai – negėrė alkoholio, vairavo griežtai pagal taisykles. Tačiau jis sakė, kad komandos vadovas Timas yra dar atsargesnis.
Tai žinodama aš nelabai jaudinausi.
Be to, kaip vėliau paaiškėjo, iki tol profesionalūs audrų medžiotojai niekada nebuvo žuvę dėl tornado. Na, štai, jie – pirmieji istorijoje”, – liūdnai ištarė Dalia.
Žinia – tik po dviejų parų
Paskutinis Dalios ir Carlo pokalbis įvyko likus parai iki vyro žūties.
Pora telefonu kalbėjosi apie pusvalandį – Dalia ragino baigti pokalbį, nes norėjo, kad Carlas ilgiau pamiegotų prieš kitos dienos nuotykį.
„Kaip beveik kiekvieną vakarą, dalijomės dienos įspūdžiais ir planavome kelionę į Europą.
Kalbėjomės apie tai, kaip vienas kito ilgimės, nes buvome jau mėnesį nesimatę.
Tai buvo ilgiausias mūsų išsiskyrimas.
Carlas ketino po savaitės atvažiuoti pas mane. Bet baigėsi tuo, kad aš važiavau į jo laidotuves prie Tahou ežero, kur gyvena jo tėvas”, – ašaras tramdė Dalia.
Audrų medžiotojas žuvo penktadienį, tačiau Dalia apie tai sužinojo tik sekmadienį – kai ši niūri naujiena pasklido žiniasklaidoje.
Penktadienį Dalia laukė Carlo skambučio, bet nesulaukusi nuėjo miegoti – nutarė, kad mylimasis tiesiog pavargo po dienos darbų ir kelionės.
Šeštadienį ją apėmė nerimas – Dalia skambino Carlui, tačiau jo mobilusis telefonas buvo išjungtas.
„Pamaniau, kad galbūt neturėjo galimybės įkrauti telefono baterijos.
Nors buvo keista – jis visada nakvodavo viešbučiuose.
Sekmadienį ryte vėl paskambinau, bet net nebegalėjau palikti balso žinutės – signalas rodė, kad jo telefonas jų pilnas.
Visiškai nežiūriu televizoriaus, tad naujienų nežinojau.
Sekmadienio rytą gavau keistą žinutę iš draugės – rašė, kad mane myli ir jei ko nors reikia, ji visada bus šalia ir padės.
Klausė, ar norėčiau, kad ji užeitų. Aš nieko nesupratau.
Dar gavau Carlo tėvų elektroninį laišką – paprašė, kad paskambinčiau.
Vis dar nieko neįtariau. Galiausiai kita draugė parašė, kad labai apgailestauja dėl Carlo.
Aš kaip tik vairavau namo iš sporto klubo.
Įsijungiau telefone internetą ir peržiūrėjau naujienas. Patyriau šoką.
Turėjau sustabdyti mašiną, nes vairuoti nebegalėjau. Negalėjau nustoti verkti.
Kelias dienas tiesiog krausčiausi iš proto.
Išvykau pas Carlo tėvus padėti ruoštis laidotuvėms”, – prieš pusantro mėnesio nutikusius įvykius prisimena Dalia.
Kalbėti apie savo jausmus jai vis dar labai sunku.
Per laidotuves vienas geriausių Carlo draugų prasitarė – mylimasis ketino Daliai pasipiršti.
Kitas Carlo bičiulis Daliai parašė: „Pažinojau jį 22 metus ir niekada nemačiau jo laimingesnio nei tada, kai su tavimi susipažino.
Šiuos metus dėl tavęs jis švytėjo iš laimės.”
Dėl dainų išmoko angliškai
Kai kalbėjomės su Dalia, ji lankėsi Paryžiuje.
Nebepakeldama sunkių minčių moteris išvyko į Europą, tačiau pakeitė su Carlu planuotą kelionės maršrutą.
„Tiesiog neturiu jėgų viena vykti visur, kur ketinome būti. Santa Kruze nebegalėjau pasilikti, nes ten man viskas primena Carlą.
Po Europą keliauti taip pat nesinorėjo, tad nutariau kiek nors laiko praleisti Vilniuje. Kadangi jau turėjau bilietą į Paryžių, nusprendžiau ten nuvykti ir praleisti visą mėnesį”, – pasakojo Dalia.
Šio šeštadienio vakarą Vilniuje vyksiantis koncertas jai turi išskirtinę reikšmę.
Ir ne tik dėl to, kad „Depeche Mode” jai – šventas pavadinimas dar nuo tada, kai buvo penkiolikos.
„Nors visada buvau labai gera mokinė, anglų kalbą puikiai išmokau tik tam, kad suprasčiau šios grupės dainų žodžius.
Pamenu, kaip 1993-iųjų vasarą praleidau kaime pas senelius – vieninteliai du muzikos įrašai, kuriuos turėjau, buvo pasiskolinti „Depeche Mode” albumai „Black Celebration” ir „Music For The Masses”. Su žodynu išverčiau visų dainų žodžius ir juos išmokau atmintinai.
Kai 1996-aisiais dainininkas Dave’as Gahanas perdozavo narkotikų ir patyrė klinikinę mirtį, išsigandau, kad niekada nepamatysiu šios grupės koncerto.
Todėl nuo tada naudojausi kiekviena proga. 1998-aisiais mačiau koncertus Tartu, Rygoje, Prahoje ir Vienoje, 2001-aisiais – Hjustone, Taline ir Vilniuje, 2005-aisiais – San Chosė, 2009-aisiais – Milane, šįmet – Vienoje. 2003-iaisiais dar buvau D.Gahano soliniame koncerte San Fransiske”, – vardijo Dalia.
Svajojo apie susitikimą
Pernai spalį Dalia šventė gimtadienį. Šia proga Carlas nupiešė ir padovanojo mylimajai simbolinį bilietą, ant kurio buvo parašyta „meet and greet” (angliškas terminas, kuriuo įvardijamas trumpas garsenybės susitikimas su gerbėjais. – Red.).
„Jis pasakė, kad bilietai į koncertą Vilniuje dar neparduodami, bet jis išsiners iš kailio ir gaus man ne tik bilietą, bet ir galimybę susitikti su grupe.
Tada sužinojo, kad nusipirkti tokios galimybės neįmanoma – ją galima laimėti.
Buvo akcija, kai pretenduoti į susitikimą prieš vieną koncertą galėjo vienų oro linijų klientai, surinkę tam tikrą skaičių oro mylių, bet jis nebuvo jų tiek surinkęs”, – prisimena Dalia.
Kiek nusiminęs Carlas nupirko brangius bilietus į koncerto Vilniuje „premium” gerbėjų zoną – kad su mylimąja galėtų stebėti savo dievukus arčiausiai scenos. Tačiau pats tuo pasinaudoti nebespėjo.
Aplinkiniams kelia nuostabą
„Vienai žiūrėti šį koncertą bus sunku.
Bet užsimerkiu ir įsivaizduoju, kad Carlas yra šalia.
Aš net atsivežiau jo skarelę, kurią jis man skolindavo, kai koncertų pabaigoje būdavo šalta. Su ja jaučiuosi ramiau – tarsi jis būtų su manimi”, – kalbėjo Dalia.
Aplinkiniams kartais sunku suprasti „depešistų” atsidavimą šiai grupei. Su tuo yra susidūrusi ir Dalia.
„Žinau, kad tai ne visiems suprantama. Net Carlo motina ir patėvis buvo labai nustebę – kodėl mes šį pavasarį nutarėme keliauti į koncertą Vienoje, jei grupė vėliau atvyks į JAV.
Kartais susimąstau, kad nereikėtų tiek daug žinučių apie grupę rašyti socialiniuose tinkluose – juk jas mato mano buvę viršininkai, profesoriai, jiems tai gali atrodyti keistai.
Bet man tai yra aistra – jos sustabdyti negaliu.
Ypač malonu keliauti į renginius, kuriuose susipažįstame su „Depeche Mode” gerbėjais.
Tas kelias valandas, kai aplink nėra nesuprantančių žmonių, lieka tik bendraminčių energija”, – sakė Dalia.
Troškimas išsipildys šįvakar
Carlo noras – kad Dalia susitiktų su „Depeche Mode” – išsipildys šiandien.
Tokią galimybę moteriai suteiks dienraštis „Lietuvos rytas” ir portalas lrytas.lt.
Skaudžią netektį patyrusi moteris išrinkta mūsų surengto konkurso, kurio laimėtojai gaus progą paspausti ranką muzikantams, viena laimėtojų.
„Nuostabi naujiena. Jei tai tikrai įvyks, man tai bus simboliška. Regis, Carlas vis dėlto įgyvendino savo svajonę – gyvas ar miręs”, – tyliai ištarė Dalia.
