Nenori jokių podiumų
„Tik renginio dieną suvaidinau susireikšminusį, o vėliau nebebuvo įdomu nosį riesti“, – kvatoja podiumų gražuolio titulą laimėjęs panevėžietis.
Gimnazistas mano, kad laimėta nominacija jo į madų pasaulį nepastūmės, baigęs 12 klasę jis ketina studijuoti technikos mokslus.
„Nenoriu podiumų, nenoriu jokių šokių projektų“, – purtosi vaikinas.
Ant parketo jis nebūtų naujokas, su metais jaunesne seserimi Ieva 7 metus lankė „Pynimėlio“ tautinių šokių kolektyvą, vėliau šokius iškeitė į tinklinio treniruotes.
R.Karpavičius demonstruoti jaunatviškų apdarų į sceną lipo ne pirmą kartą. Su originaliais kostiumais jis yra žingsniavęs podiumais Kaune ir Birštone.
Vaikinas teigė didesnio žiūrovių dėmesio nepajutęs.
„Scenoje plieskia šviesos, salės nematyti, be to, turiu merginą, tad į svetimų reakcijas nesidairiau“, – sakė gimnazistas.
Makaronų kabinimas – kūryba
Į grožio ir mados pasaulį R.Karpavičių atviliojo 27 metų sesuo Laura. Ji šiuo metu gyvena Vilniuje, yra ištekėjusi, augina tris sūnus ir dirba interjero dizainere.
„Buvau dar mažas, kai Laura kūrė savo pirmąją kolekciją. Tada jos įkalbėti modeliais ir pagalbininkais kuriant kostiumus buvo broliai Tomas ir Tadas. Scenai jie puikiai tiko, buvo pramoginių šokių šokėjai, bet nė vienas modelių karjera vėliau nesusižavėjo. Aš irgi norėjau išbandyti, ko nebuvau daręs“, – pasakojo R.Karpavičius.
Abu broliai dabar gyvena sostinėje, 28 metų Tomas turi fizikinės kompiuterių grafikos specialisto diplomą ir yra įsteigęs statybų firmą, 24 metų Tadas, statybų specialistas, dirba kartu su juo.
Gausios šeimos atžalos yra labai vieningos ir draugiškos. Kai Laura pripiešdavo naujos kolekcijos eskizų, į darbus kibdavo visa šeima.
Su sava kolekcija ji ir šiemet jaunylius paskatino dalyvauti madų festivalyje. Tie į procesą įtraukė ir savo draugus. Kostiumų gamyba vyko šeimos namuose. Kad pareguliuotų procesą, Laura iš Vilniaus važinėdavo į Panevėžį.
Ant kūno formavo drabužius
„Buvau ne tik podiumo, bet ir siuvėjų manekenu. Kostiumų gamyba vyko tiesiai ant manęs. Turėjau stovėti, kol iš polietileno plėvelės ir lipnios juostos ant mano kūno formavo būsimus drabužius“, – linksmą darbą prisiminė R.Karpavičius.
Nuo šiol frazė „kabinti makaronus“ R.Karpavičiui asocijuosis su mada, mat šiemet demonstruotos antrosios kolekcijos apdarai buvo puošti tikrais spalvotais dažais nuteptais makaronais.
Savo santykį su mada vaikinas apibūdina taip: „Madų nesivaikau, tačiau bet kaip apsirengęs į gatvę neišeisiu.“
Penktosios gimnazijos auklėtinė Ieva patikslina, jog brolis su grožio pasauliu susijęs labiau, nei sakosi. Rokas, kaip ir kiti broliai bei seserys, lankė dailės užsiėmimus, ėjo mokytis dekupažo technikos, kartais, kai turi noro, sesėms sukuria auskarus ar kitokius papuošalus. Namai pilni Roko dekoruotų interjero detalių ir buities rakandų.
Ramių tėvų vaikai kitokie
Daugiavaikės šeimos mama 53 metų Danutė Karpavičienė džiaugėsi dėl sūnaus pelnyto metų modelio titulo, tačiau didelio nustebimo nerodė.
„Man mano vaikai visad geriausi ir gražiausi“, – šypsojosi moteris.
„Nevėžio“ siuvimo fabrike technologe dirbusi D.Karpavičienė juokėsi, kad ji ir Švedijoje treti metai dirbantis vyras Aleksandras labiau stebisi savo atžalų būdais.
„Vaikai charakteriais visiška mūsų priešingybė, mes – ramūs, o jie turi įvairiausių talentų, noriai visur dalyvauja“, – sakė moteris.
Neseniai visa šeima kruiziniu laivu keliavo į Stokholmą. Keleiviams buvo siūloma pramoga –karaokės vakaras. Šeimą apstulbino jaunėlė Ieva, drąsiai paėmusi mikrofoną ir stipriu bei skambiu balsu pakerėjusi publiką. Iki tol septyniolikmetė namie nedemonstravo vokalinių sugebėjimų.
Po Ievos pasirodymo vyresnysis brolis pasisiūlė finansuoti sesers dainavimo pamokas.
Geriau dalintis, nei būti vienišiems
„Mūsų vaikai – lyg vienas kumštis. Jie jokių darbų nesikrato, nesigėdi, kad mūsų toks didelis būrys. O juk seniau, sužinoję, kad šeima daugiavaikė, daug kas žiūrėdavo skersai. Neva daug vaikų augina tik asocialūs asmenys“, – sakė moteris.
D.Karpavičienei įstrigo pokalbis su atžalomis šeimos gausumo tema. Moteriai magėjo išgirsti, ką vaikai galvoja, ar nesijaučia kartais nelaimingi ir nuskriausti, jei negauna materialinių gėrybių tiek, kiek vienturčiai.
„Sakau, jei būtumėt šeimoje vienas ar du, nereikėtų visko į penkias dalis dalintis. Vaikai ilgai nemąstę nusprendė, kad geriau dalintis ir turėti brolių bei sesių, nei būti vienturčiais“, – džiaugėsi D.Karpavičienė.
