Bet pagalvokite, ką pajuto Carole Hobson, kurios dvejų metų dukrelė Freida prieš porą savaičių pažiūrėjo į jos akis ir ištarė: „Senele.“
Šį mėnesį Carole sukaks 61-eri. 2010 metais per Kūčias ji pagimdė dvynius Freidą bei Matthew ir tapo vyriausia Didžiosios Britanijos mama. Vaikai gimė po to, kai moteris buvo dirbtinai apvaisinta Indijos klinikoje.
Dažnai palaiko senele
Carole – vieniša mama. Anksčiau ji dirbo socialine darbuotoja, tačiau neseniai išėjo į pensiją.
Moteris sako jau nebesuskaičiuojanti, kiek žmonių ją palaiko ne mama, bet močiute. Pastarąjį kartą ji vaikų močiute buvo palaikyta kelios dienos prieš tai, kai jos duktė ją pavadino „senele“.
Ji prisiminė su vaikais vaikščiojusi po prekybos centrą, esantį netoli jų namų Kente. Freida, kaip įprasta mažiems vaikams, griuvo ant grindų, ėmė spardytis ir rėkti. Kai taip nutiko, viena pardavėja pasisiūlė padėti.
„Jūs turbūt jų močiutė“, – nekaltai pasiteiravo parduotuvės darbuotoja.
„Ne. Aš jų mama“, – atšiauriai atšovė Carole.
Visa tai būtų pasimiršę, jei ne po kelių dienų dukra nebūtų nusprendusi pamėgdžioti minėtąją pardavėją Freida.
„Pamaniau: „O ne. prasideda – vaikai darosi to amžiaus, kai jie supranta.“ Bet dukrai pasakiau: „Ne, aš – mamytė“, – pasakojo Carole.
Pervargusi užsnūsta ant sofos
Rūpintis dvimečiais dvyniais bet kam būtų iššūkis. Bet vienišos praeityje skaudžių išgyvenimų patyrusios pensinio amžiaus moters, kuri pirmąkart tapo mama, tai nesutriuškino.
Išgyvenusi keturias nesėkmingas dirbtinio apvaisinimo procedūras, kai neprigijo į jos gimdą įsodinti donorių embrionai, Carole neįsivaizdavo, kas jos laukia.
„Nemanau, kad žmonės prieš tai jus pasisodintų ir vardytų motinystės sunkumus. Jeigu jie pasakytų: „Tau teks miegoti po dvi valandas kasnakt“, galima būtų pamanyti: „O, Dieve...“ Bet kažkaip susidoroji... Dėl miego stygiaus aš kelis kartus užsikrėčiau kvėpavimo takų infekcijomis. Virusų iš darželio parsinešė vaikai, o aš užsikrėčiau nuo jų. Mano mama, kuriai jau per aštuoniasdešimt, patarė pasiskiepyti nuo gripo“, – pasakojo Carole.
Dabar dvyniai išmiega visą naktį, bet Carole tenka kas rytą pusę septynių keltis drauge su jais. Iki pusės aštuonių vakaro, kai vaikai nueina miegoti, ji taip pavargsta, kad neretai užsnūsta ant sofos.
„Aš jiems nebeduodu košės su pienu, nes jie ją visur išdrabsto ir man nuolat tenka šveisti grindis“, – potyriais dalijosi mama.
Vis dėlto Carole tvirtina, kad jos pasaka apie vienišą moterį, kuri tapo dviejų energingų vaikų mama tada, kai jos bendraamžiai svarsto apie pasakišką poilsį, yra laiminga. Ji teigia esanti pasiryžusi tiems, kurie ją kritikuoja, kad ši susilaukė dvynių taip vėlai, parodyti, kaip puikiai jai sekasi.
Praverstų vyro pagalba
Carole sako, kad jos vaikai žavingi ir teikia jai daug džiaugsmo. Tačiau kartais ji pagalvoja, kad būtų neblogai šalia turėti vyrą, su kuriuo galėtų pasidalyti tėvystės našta.
„Mano amžius – ne problema. Bet man reikėtų dar vienos poros rankų. Žinoma, vien dėl tų papildomų rankų neužmegzčiau santykių, bet jeigu nesi vieniša, tada turi kas padeda. Kalbu ne apie emocinę, bet apie fizinę pagalbą. Pavyzdžiui, man reikia pagalbos su dviem vaikais pereiti oro uosto patikrą. Pernai vasarą su vaikais keliaudama į Ispaniją supratau, koks tai nemenkas iššūkis“, – pasakojo Carole.
Bet ar kuris nors į septintąją dešimtį įkopęs vyras norėtų tapti dviejų mažylių tėvu?
„Ne. Aš manau, kad šie vaikai tokie nuostabūs. Negi manote, kad turėdama juos rinkčiausi vyresnį už save vyrą?“ – klausė garbingo amžiaus mama.
Tai negi ji ieško berniuko-žaisliuko?
„Atvirai sakant, aš daug apie tai nemąsčiau. Pastaruosius kelerius metus esu labai užimta ir laiminga“, – sako Carole.
Brolis išvadino beprote
Dabar Carole kur kas svarbiau rasti laiko surašyti testamentą, tiksliau – ką nors paskirti jos vaikų globėju, tuo atveju, jeigu jai kas atsitiktų.
Carole, kuri yra vyriausia iš keturių mokyklos direktoriaus vaikų, augo Lankašyre, bet vėliau daugybę metų gyveno Kente.
Apie tris savo brolius, kurie visi yra susituokę ir turi jau suaugusius vaikus, ji atsiliepė kaip apie „labai konservatyvius ir labai tradicinius“.
Vienas brolis Carole išvadino beprote, kai ši pareiškė norinti bandyti susilaukti vaiko, nepaisant to, kad buvo įkopusi į šeštąją dešimtį. Ji niekada nebuvo ištekėjusi ir sakė, kad tik baigdama penktąją dešimtį, kai natūraliai pastoti buvo per vėlu, pajutusi motinystės instinktą.
Tuo metu ji buvo užmezgusi nepastovius santykius su toli gyvenančiu geologu. Bet jis atsisakė apvaisinti donorės kiaušinėlius, kurie turėjo būti įsodinti į Carole įsčias ir taip tapti jos vaiko tėvu.
Vieno vaiko teko atsisakyti
Kai moteriai buvo tarp 55 ir 58 metų, Kipro klinikoje jai buvo padarytos keturios dirbtinio apvaisinimo procedūros. Jų metu naudoti donorų kiaušinėliai ir sperma. Deja, pastangos susilaukti vaikų buvo bevaisės.
Nusprendusi žūtbūt tapti mama Carole nuskrido į Mumbajaus kliniką Indijoje, ten į jos įsčias buvo įkelti šeši embrionai. Trys iš jų buvo sėkmingai įsodinti.
Po trylikos savaičių ji sugrįžo į Britaniją būdama nėščia, bet nėštumui grėsė pavojus. Carole nusprendė išnešioti tik geriausius embrionus, kad jie turėtų daugiau galimybių išgyventi.
Todėl į vieno vaisiaus širdelę buvo įdurta adata ir įšvirkšta cheminių preparatų, kad šioji liautųsi plakti. Carole šis sprendimas buvo labai skausmingas. Ji teigė kasdien galvojanti apie šį vaikutį.
„Žinojau, kad jeigu būčiau mėginusi išnešioti visus tris vaikus, būtų gerokai padidėjusi apsigimimų rizika, taip pat būtų grėsęs priešlaikinis gimdymas ir aš būčiau galėjusi prarasti juos visus tris. Supratau, kad nesugebėčiau pasirūpinti trimis didelę negalią turinčiais vaikais, kuriems galbūt būtų reikalinga 24 valandų per parą priežiūra, arba kurie nesugebėtų gyventi savarankiškai“, – aiškino Carole.
Svajoja apie anūkus
Neseniai moteris persikėlė į naują namą, esantį arčiau geresnių mokyklų, nes tiki, kad įgiję gerą išsilavinimą vaikai ateityje galės nepriklausyti nuo jos.
„Žinoma, noriu jais rūpintis, bet sulaukę 18 metų jie turėtų sugebėti pasirūpinti patys savimi. Įgiję tinkamą išsilavinimą jie bus paruošti gyvenimui. Aš ateities dar labai neplanuoju, nes šiuo metu jie yra tokio amžiaus, kai reikalauja daug dėmesio ir turi būti nuolat prižiūrimi. Bet norėčiau pamatyti savo anūkus“, – prisipažino Carole.
Dienraščio „Daily Mail“ žurnalistei pastebėjus, kad tuo metu, kai vaikai pradės kurti savo šeimas, būdami maždaug trisdešimties metų, Carole bus jau 88-eri, moteris nustebo: „O, Dieve! Tikrai? Tikėkimės, kad per tą laiką medicina bus gerokai pažengusi į priekį ir aš galėsiu prižiūrėti savo anūkus! Aš nesijaučiu labai skirtingai, nei tada, kai man buvo 20 ar 30 metų. Manau, kad su motinyste susidoroju geriau, nes dabar jaučiu daugiau motyvacijos, nei tada, kai buvau jaunesnė.“
Ligoninės – ne naujiena
Tačiau kartais Carole labai prireikia aplinkinių pagalbos. Jos moteris ypač pasigedo prieš dvi savaites, kai Freidą ištiko keli astmos priepuoliai ir ji turėjo būti paguldyta į ligoninę.
Carole tėvams jau per 80 metų ir jie gyvena už šimtų kilometrų nuo jos, o draugai ir broliai jau tokio amžiaus, kad yra atpratę prižiūrėti kūdikius.
Moteris suprato, kad nėra ko paprašyti prižiūrėti Matthew, tad jiems visiems trims teko praleisti naktį ligoninės palatoje, kol Freida vėl nepradėjo lengviau kvėpuoti.
Dvynukams ligoninė – ne naujiena. Jie čia praleido pirmuosius du savo gyvenimo mėnesius, nes gimė po skubaus cezario pjūvio ir kiekvienas svėrė vos po pusantro kilogramo.
Iš neišsivysčiusių jų plaučių buvo pašalintas skystis. Freida operuota tris kartus, Matthew – vieną.
Kadangi vaikai gimė neišnešioti, jų raida nuolat sekama. Tačiau jie vystosi puikiai – Freida net sparčiau nei bendraamžiai.
Matthew organizmas visiškai netoleruoja laktozės, bet tai paaiškėjo tik kai berniukui buvo 13 mėnesių ir jis merdintis buvo nuvežtas į ligoninę.
Maža to, Matthew – išrankus maistui. Jis valgo tik nedaugelį maisto produktų, įskaitant blynus ir traškučius, o Freida jį mėgdžioja.
Vaikai – tamsesnio gymio
Tiek streso būtų sunku pakelti net ištekėjusiai ir perpus jaunesnei už Carole moteriai. Panašiais atvejais jos, be abejonės, patarimų klaustų kitų mamų.
Tačiau Carole dvynius augina tarsi vakuume, išskyrus tas tris dienas, kai jie lanko vaikų darželį.
Jos vaikai šalia namų neturi žaidimų draugų. Carole taip pat neturi draugių-mamų, su kuriomis prie puodelio arbatos galėtų pasidalyti vaikų auginimo rūpesčiais.
„Kadangi esate suaugęs, jūsų draugai paprastai negyvena greta. Tik susilaukus vaikų supranti, kaip trūksta žmonių kaimynystėje. Bet kuris vienišas tėvas yra išgyvenęs kažką panašaus, ką dabar patiriu aš. Tada tenka tiesiog kažkaip išsikapanoti ir su viskuo susidoroti pačiai, nes nelieka kitos išeities. Kartais su tuo, kad nėra kieno paprašyti pagalbos ir tenka savo problemas spręsti patiems, susiduria net ir susituokusios poros, kurių artimieji gyvena greta“, – pastebi moteris.
Tačiau nesunku suprasti, kodėl Carole ilgokai svarstė, ar leisti vaikus į darželį, kur jai būtų tekę sulaukti nepatogių kitų mamų klausimų. Juk tamsesnio gymio juodaplaukiai vaikai nepanašūs į šviesiaplaukę ir blyškiaodę jų mamą.
Tamsesnį vaikų gymį nulėmė tai, kad kiaušinėlių donore tapo 24 metų indė, o spermos – 1,86 m ūgio inžinieriaus išsilavinimą turintis skandinavas. Abu donorai buvo pasirinkti iš klinikoje esančio katalogo.
Kai šeima vyko atostogauti į Ispaniją, pasienyje Carole buvo klausinėjama, kokie ryšiai ją sieja su vaikais. Ispanijos pasieniečiui ji pasakė esanti vaikų motina ir parodė pasus, kur buvo įrašyta ta pati pavardė. Po to jis jos nieko nebeklausė.
Atrodo jaunatviškai
Nenuostabu, kad kitos mamos vaikų darželyje Carole palaiko dvynukų močiute, prižiūrinčia juos, kol tėvai dirba.
„Jeigu žmonės nustemba išgirdę, kad esu vaikų mama, atsakau: „Na taip. Atrodau šiek tiek susiraukšlėjusi“, nors žinau, kad taip neatrodau. Pagaliau, kai kurios moterys, kurioms per keturiasdešimt, gali atrodyti pakankamai senos“, – pastebi Carole.
Tiesą sakant, moters išvaizda yra gana apgaulinga: ji puikiai save prižiūri, nešioja šviesių, tiesių iki pečių nukirptų plaukų šukuoseną, elegantiškai rengiasi.
Moteris ir elgiasi jaunatviškai. Dabar ji lanko šeimos konfliktų sprendimo kursus ir teigia, kad kai juos baigs, niekas neatkalbės jos nuo ketinimų pradėti naują karjerą.
Svajoja apie naują karjerą
Dabar Carole, kuri pagal išsilavinimą yra socialinė darbuotoja, kartkartėmis dirba kaip laisvai samdoma darbuotoja, kad galėtų sumokėti visus mokesčius. Be to, ateityje ji planuoja parašyti knygą apie savo gyvenimą.
O kol kas moteris užimta prižiūrėdama savo nuostabius vaikučius, nepaisant to, kad dėl nugaros skausmų jai sudėtinga netgi lyginti drabužius. Sunku įsivaizduoti, kaip ji spėtų padaryti ką nors daugiau, juolab sulaukusi šešiasdešimties pradėti naują karjerą.
„Jeigu televizijos laida prasideda 9 val. vakaro, veikiausiai nesulauksiu jos pabaigos, nes užmigsiu. Aš užmiegu ant sofos ir pabundu pykdama ant savęs, nes prireikia tiek energijos užlipti laiptais į miegamąjį ir atsigulti į lovą“, – prisipažįsta moteris.
Dabar jos vaikai – sudėtingo dvejų metų amžiaus, bet jie nuolat auga.
„Mano pensija nėra didelė, bet būnant vyresne mama ji suteikia pranašumo – aš pinigus gaunu kas mėnesį, kad ir kas nutiktų. Kai pabaigsiu mokslus, visada galiu pradėti naują karjerą“, – sako Carole.
Donorė irgi turi vaikų
Carole dar nenusprendė, ką pasakys vaikams apie jų neįprastą gimimo istoriją.
„Kai jie pradės klausinėti, paklausiu patarimų, ką geriausia jiems pasakyti, tokių pagalbos grupių, kaip Donoro sąvokos tinklas. Kol kas jiems sakau: „Mamytė troško turėti mažą mergaitę Freidą ir mažą berniuką Matthew ir norėdama juos parsivežti į namus apkeliavo pasaulį.“ Bet neseniai sužinojau, kad mano kiaušinėlių donorė jau pati turi du vaikus, taigi dvynukai turi daugiau brolių ir seserų. Niekada nežinosi, galbūt vieną dieną jie sutiks. Tai būtų gana įdomu“, – mano Carole.
Ar ji darytų ką nors kitaip, jeigu galėtų atsukti laiką atgal?
„Ne. Jeigu būčiau susilaukusi vaikų anksčiau arba su gyvenimo partneriu, niekada neturėčiau šių dviejų mažylių. Manau, kad jie – nuostabūs“, – teigė Carole.
Parengė Giedrė Balčiūtė
