25 metų kaunietė nesiklausė, draskė marškinėlius, tarsi jie degintų kūną. Netrukus ji jau gulėjo specialioje lovoje, o medikai pradėjo planuotą procedūrą.
Tos dienos Elena (tikras vardas redakcijai žinomas) nepamiršta jau 23 metus. Kaip košmarą ji prisimena tąkart padarytą abortą. „Kodėl niekas manęs nesustabdė?“ - klausė bejėgiškumo pakirsta moteris.
„Prigimdysi invalidų!“
Jei galėtų atsukti laiką, 48-erių Elena norėtų gimdyti. Ji tiki – jos pirmagimis sūnus būtų buvęs visiškai sveikas, o ir gyvenimas nebyrėtų kaip nesuklijuota mozaika.
„Dvi gydytojos mane išdraskė, neturėjau savo savasties, dėl šito pykstu“, - dabar tikina kaunietė.
Moteris pyksta ant savęs todėl, kad paklausė onkologų, kurie ją prigąsdino, kad jai gims neįgalus vaikas.
„Čia invalidų nereikia. Prigimdysi invalidų! - ant nėščiosios rėkė gydytoja. - Jei tu sugalvosi gimdyti, sukviesiu gydytojus, konsiliumą, to negali daryti!“
„Gydytoja tiesiog siuto“, - ir taip pasimetusios moters mintis jaukė onkologės isterija.
Pusę metų iki nėštumo Elenai buvo išpjautas įtartinas apgamas. Onkologai, kaip įprasta tokiose situacijose, stebėjo pacientės sveikatą, ar neatsiranda vėžio grėsmė. „Apgamą jie pašalino dėl visa ko. Tyrimai nerodė jokio vėžio. Man nebuvo skirta jokia chemoterapija“, - vardijo kaunietė.
Merginą drąsino ir ginekologė. Ji ligoninės koridoriuose visuomet matydavo Eleną su tuo pačiu draugu. Ištyrusi, kad Elena laukiasi, sakė: „Nematau kliūčių jums gimdyti.“
Moteriai apmaudu, kad švelnų ginekologės patarimą užgožė karštas onkologės „išpuolis“.
Verkė kaip per laidotuves
Su vaiko tėvu ji jau draugavo 3 metus, pažinojo jo tėvus, draugystė buvo rimta. „Mylėjome vienas kitą, - tikino Elena. - Kūdikis nebuvo atsitiktinių santykių vaisius.“
Tačiau vaikinas neprieštaravo medikų raginimams pasidaryti abortą.
„Išėjau iš onkologės kabineto negalėdama nė žodžio pratarti, nuėjau į mašiną, kur manęs laukė draugas. Tik verkiau, labai verkiau, kaip per laidotuves. Draugui pasakiau, ką sakė gydytoja. Jis tylėjo. Vėliau padėjo rasti gydytoją, kuri padarytų abortą“, - pasakojo kaunietė.
Vėliau ji siuto ant draugo, kam jis tylėjo, neprieštaravo. Prisiminė, kaip kartą nesusivaldžiusi ėmė automobilyje trankyti jam per nugarą.
Labiausia ji gailisi, kad prieš darydamasi abortą nepasitarė su jokia drauge, užsisklendė savyje. Nesakė ir motinai – jų santykiai tuo metu buvo labai šalti. Dar kurį laiką po aborto Elena draugavo su vaikinu. Vėliau susirgo depresija. Draugystė nutrūko.
Abortą daryti siūlėsi girta gydytoja
Abortą Elenai padarė profesionali gydytoja. Ji iš pradžių siūlė abortą daryti jos namuose – nelegaliai. „Paskirtą dieną nuėjome su draugu į jos namus. Gydytoja buvo išgėrusi, turėjo svečių. Pakraupau, išsigandau. Pasakiau – ne“, - kalbėjo moteris.
Jai gydytoja paskyrė kitą dieną. Tąkart – ligoninėje. Aborto darytis Elena ėjo viena – draugas buvo išvykęs pas tėvus.
„Prie kabineto sėdi moterų eilė, ir aš sėdžiu. Kai atėjo mano eilė, atėjau, paguldė mane ant stalo. Nesusigaudžiau, kas vyksta“, - prisiminė pašnekovė.
Po aborto iš gydytojos ji išėjo tarsi nesava. „Išėjau atsilapojusi. Rankinuką vilkau žeme. Nuėjau prie kažkokios mašinos ir sakau: „Parvežkit mane namo.“ Namai – kitame miesto gale. Turbūt taip tragiškai atrodžiau, kad tas vyras, vyresnis žmogus, mane parvežė. Nieko jam neaiškinau. Dar norėjau duoti pinigų, bet jis nė tų nepaėmė. Buvau sužlugdyta. Man buvo visiškai tas pats, kas ką pasakys, ar veš, ar neveš“, - pasakojo Elena.
Depresija ir auglys galvoje
Ją apėmė depresija. Liga savo gniaužtuose moterį išlaikė 3 metus. Elena galėdavo 3 savaites nešioti tą patį megztinį ir to nepastebėti. „Jaunas žmogus turi spinduliuoti, o aš veikiau pagal susinaikinimo programą. Negalvojau apie savižudybę, bet visas elgesys spinduliavo nenorą gyventi“, - prisiminė moteris.
Tuo metu Elena dirbo banke. Į darbą eidavo kaip robotas. Grįžusi po darbo atsisėsdavo ir nejudėdama sėdėdavo savo kambaryje.
Po kelerių metų moterį apėmė liga, nuo kurios ji taip bėgo, – vėžys. Galvoje išaugo riešuto dydžio auglys. Ją kankindavo priepuoliai – moteris svirduliuodavo, jai svaigdavo galva, ji imdavo vemti putomis. Be vaistų priepuoliai buvo nepakeliami.
Kuo toliau, tuo priepuolių daugėjo. Kaunietei buvo paskirta operacija – turėjo būti atvertas galvos kiaušas. Geriausiu atveju gydytojai prognozavo retesnius priepuolius, blogiausiu – visišką negalią.
Du vaikai – pamečiui
Tačiau operacijos neprireikė, kai Elena įtikėjo, kad ją gali išgydyti maldos. Kartą priepuolio metu ji nekvietė gydytojo, bet ėmė skaityti maldaknygę. Moteris pasakoja apie kelias vizijas, kurias matė tarsi per sapną. Paskui prarado sąmonę. Atsibudusi ji jautėsi geriau. Priepuoliai nebesikartoja iki šiol. Neseniai pasidariusi tyrimus, Elena sužinojo, kad yra visiškai sveika.
35 metų ji ištekėjo. Vyrui buvo 26-eri. Jiedu pamečiui susilaukė dviejų vaikų. „Pastojau be jokių kliūčių, gimdymai buvo lengvi. Buvau sukurta gimdyti vaikus“, - tikino pašnekovė.
Pora prieš trejus metus išsiskyrė – vyras pradėjo gerti, nebesirūpino nei vaikais, nei šeima. Elena dabar viena augina du vaikus, abu jie – paaugliai.
Ne visiems Elena pasakoja apie savo gyvenimą. Net draugams katalikams neskuba atsiverti – bijo aplinkinių reakcijos. „Pasakoju ten, kur yra prasmė. Tarkime, jūs. Tikiu, jog panaudosite istoriją, kad kitiems padėtume“, - sakė kaunietė.
Kartais ją aplanko jausmas, kad ji atėmė gyvybę savo pirmagimiui. „Kartą ėjau per mišką, švietė saulė, buvo gera, meldžiausi. Tada užklupo mintis: aš nesuteikiau jam galimybės vaikščioti žemėje, kvėpuoti, matyti. Nebekaltinu savęs, tik suprantu, kad reikia išgedėti iki galo“, - jausmais dalijosi Elena.
Sau ji atleido moterims po aborto skirtuose mokymuose-rekolekcijose. Dabar pati veda tokius savaitgalinius susitikimus. Jų Lietuvoje kol kas surengti vos du.
***
Jei svarstote apie abortą ir norite nemokamai pasikonsultuoti su specialistu, tai galite padaryti Vilniuje, Sveikatos inovacijų centre. Moterims, išgyvenančioms poabortinį sindromą, taip pat siūloma individuali psichologinė pagalba bei Rachelės vynuogyno rekolekcijos. Telefonas pasiteirauti 8 614 23178.
