Po neįprastos operacijos kaunietis A.Jančius svajoja apie grybavimą

Jeigu daugybę metų kojos skausmus kentėjęs kaunietis Antanas Jančius (65 m.) būtų žinojęs, kad jau kitą rytą po kelio sąnario keitimo operacijos galės atsistoti, o netrukus ir vaikščioti, jai būtų ryžęsis gerokai anksčiau. Vyras tapo pirmuoju pacientu, kuriam, naudodami specialiai pritaikytą nukreipiklį, Kauno medikai pakeitė pusę dešiniojo kelio sąnario, rašo "Lietuvos rytas".

Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė

2013-09-22 08:40, atnaujinta 2018-02-21 22:48

Beveik visą gyvenimą sunkiai fiziškai dirbęs kaunietis dešiniojo kelio skausmus pajuto daugiau nei prieš dešimtmetį.

„Kaip ir daugelis vyrų, iš pradžių į skausmą numojau ranka, nes jis dar nebuvo stiprus. Skausmą jusdavau po didesnio fizinio krūvio, tačiau pailsėjus jis praeidavo“, – pasakojo A.Jančius.

Kai skausmas tapo varginantis, vyras jį malšino vaistais, kelį trynė tepalais, žolelių ir kitokiais antpilais, darydavo kompresus ar voneles.

Savigydos poveikis buvo trumpalaikis, bet taip A.Jančius gyveno tol, kol jam tapo sunku ne tik kopti arba leistis laiptais, bet ir vaikščioti.

Pernai dėl kojos skausmo A.Jančiui iškilo rimtų judėjimo problemų.

Nepailsėjęs kaunietis negalėdavo nueiti daugiau nei 200, o vėliau – vos 100 metrų.

Rytais koja kurį laiką būdavo sustingusi, ji dažnai tindavo, traškėdavo, o sąnarys tarsi įstrigdavo.

„Kai rytais tapo sunku išlipti iš lovos, o einant į parduotuvę keletą kartų reikėdavo atsisėsti ant suolelio ar tiesiog ant šaligatvio krašto, nutariau kreiptis į medikus.

Jų diagnozė manęs visai nenudžiugino“, – pasakojo A.Jančius.

Vyrui buvo nustatyta dešiniojo kelio artrozė.

Vidinės kelio sąnario pusės kremzlė buvo visiškai sunykusi.

Kito gydymo būdo, nei keisti kelio sąnarį dirbtiniu, medikai negalėjo pasiūlyti.

Jeigu vyras į medikus būtų kreipęsis anksčiau, jam būtų buvęs taikomas paprastesnis gydymas.

Protezo, kurį kompensavo Valstybinė ligonių kasa, ir operacijos A.Jančiui reikėjo laukti maždaug pusmetį.

Kaunietis sutiko tapti pirmuoju pacientu Lietuvoje, kuriam sąnario keitimo operacija būtų atlikta taikant naują metodą.

„Vienpusės kelio sąnario protezavimo operacijos, naudojant personalinius nukreipiklius, atliekamos užsienyje, tačiau ir ten jos – naujiena. Mūsų šalyje tokia operacija pirmoji“, – tvirtino Kauno klinikinės ligoninės Endoprotezavimo ir traumų skyriaus vedėjas ortopedas-traumatologas Juozas Belickas.

Prieš operaciją magnetinio rezonanso aparatu buvo atliktas išsamus dešiniosios kojos sąnario tyrimas.

Gautus duomenis Kauno medikai nusiuntė sąnarių protezų gamintojams, kurie pagal kompiuterinę informaciją iš specialaus plastiko pagamino kelio sąnario modelį.

Jis visiškai atitiko A.Jančiaus kelio sąnarį.

Iš tokios pat medžiagos buvo pagamintas ir tiktai šio paciento operacijai skirtas nukreipiklis – priemonė, tiksliai nurodanti, kur ir koks kaulų pjūvis turėtų būti atliktas.

Operacijos metu šiuo prietaisu buvo galima tiksliai atlikti kaulų pjūvius, o po to sąnarį pakeisti iš trijų dalių sudarytu sąnario protezu.

J.Belicko teigimu, tokie nukreipikliai sumažina nesėkmės riziką, nes gydytojams itin tiksliai parodo, kaip atlikti operaciją.

„Iki šiol prieš atlikdami kaulų pjūvius patys matuodavome kaulus, nustatydavome pjūvio kampą ir ašį. Šįkart iš anksto pasirengę operacijai ją atlikome lengviau, tiksliau ir greičiau“, – tvirtino J.Belickas.

A.Jančius ligoninėje praleido maždaug savaitę. Dabar jo laukia reabilitacija – mankšta, masažai ir kitos procedūros.

Normaliai vaikščioti jis turėtų po mėnesio ar dviejų.

Kaunietis įsitikinęs, jog pasveikęs jis dar šiemet spės pagrybauti.

Malonumo vaikščioti po mišką dairantis grybų vyras nepatyrė jau kelerius metus.

Gydytojo teigimu, kaunietis pasveikti turėtų greičiau nei kiti pacientai, kuriems sudilę sąnariai buvo pakeisti dirbtiniais, dar ir todėl, kad jam atlikta vienos pusės kelio sąnario protezavimo operacija.

Atlikus šią operaciją, reabilitacija yra lengvesnė, į normalų gyvenimą žmogus grįžta greičiau, nes patiria mažesnę intervenciją – mažiau trikdoma kelio sąnario kraujotaka, daromas gerokai mažesnis pjūvis.

Liga vystosi pamažu

Artroze įprastai serga vyresnio amžiaus žmonės, dažniau – nutukę ir sunkiai dirbantys, jaunystėje aktyviai sportavę, patyrę traumų. Pagrindinis ligos simptomas – skausmas. Jis progresuoja pamažu.

Pradinėse artrozės stadijose dažnai galima taikyti įvairias procedūras arba minimalią invaziją – operaciją artroskopu.

Jos metu dažniausiai pašalinami degeneraciniai meniskų plyšimai, kliūvančios pažeistų kremzlių dalys. Kokį gydymą taikyti, sprendžia gydytojas.

Dirbtiniu sąnarys keičiamas, kai nepadeda jokios kitos gydymo priemonės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.