Net po 50 metų panevėžietė B.Latvytė mena Marijos apsireiškimą

Panevėžio rajono Velžio seniūnijos žemėtvarkos žemėlapiuose yra pažymėta ypatinga vieta – Uliesio viensėdis, kuriame esą prieš pusšimtį metų apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Kelias į šią vietą nepažymėtas jokiomis nuorodomis, tačiau tikintieji ją suranda, rašo panskliautas.lt. Mūsų korespondentui pavyko surasti moterį, tvirtinančią, kad ji prieš daugybę metų savo akimis matė Marijos apsireiškimą.

Daugiau nuotraukų (1)

Gintautas Subačius

Sep 30, 2013, 10:45 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 3:31 PM

Matė skriejančią moterį

„Apsireiškimą matėme aš, Danguolė Jaškūnaitė ir jau miręs Stepas Ruzas. Tada mums buvo po dešimt metų, mokėmės ketvirtoje klasėje“, – teigė dabar jau 59 metų sulaukusi panevėžietė Bronislova Latvytė.

Moterį korespondentai sutiko nuvykę į netoliese nuo vadinamosios šventos vietos esančius Kairius, pas Aldoną Šešeikienę. B.Latvytė buvo atvykusi pas ją, savo seserį, pasisvečiuoti.

Anot B.Latvytės, jie, vaikai, rugsėjo 8 dieną ėjo iš mokyklos, prisėdo ant griovelio krašto ir pradėjo vartyti knygutes. Jie buvo nusisukę į mišką, kai staiga išgirdo tris trenksmus.

„Atsisukęs Stepukas pamatė didelę švytinčią baltais aprėdais moterį. Ji ne ėjo, o tarytum sklandė. Baisiai išsigandome, greitai susirinkome knygutes ir pasileidome bėgti. Atsigręžę pasižiūrėti, ar ji mūsų nesiveja, matėme, lyg moteris skristų“, – prisiminė B.Latvytė.

Vos kvapą begaudančius vaikus pamačiusi Bronislovos motina pasiteiravusi, kas įvykę, ir išgirdusi neįtikėtiną pasakojimą. Ji pasiūliusi visiems drauge sugrįžti į pamiškę.

„Kai nuėjome į pievutę, atsiklaupėme, bet ten jau nieko nebebuvo. Aš pamačiau baltą gėlę, kažką tarpinio tarp gerberos ir ramunės. Pasakiau apie tai mamai, o ji paprašė ją paimti. Aš tiesiau ranką, tačiau gėlės negalėjau pasiekti. Kitą dieną su Dangute peržiūrėjusios šventųjų paveiksliukus supratome, kad mes matėme Mariją“, – pasakojo B.Latvytė.

Klebono užrašai dingę

Moteris teigė, kad garsas apie regėtą stebuklą greit apskriejo apylinkes. Gyventojai pradėję lankyti tą vietą, statė kryžius, pajusdavę ramybę, atsigaudavę.

B.Latvytė teigė, kad yra buvę daug stebuklingų išgijimų net nuo nepagydomų ligų. Ankstesnis Miežiškių ir Velykių klebonas Kostas Balsys fiksuodavęs savo knygoje visus išgijimus ir naujus Marijos bei Kristaus apsireiškimus, o jų dar buvęs ne vienas.

Tačiau klebonas mirė ir žmonės net nežino, kur ta medžiaga liko.

Pati kraują nuvaliusi

A.Šešeikienė patikino, kad šventą vietą tvarko ją lankantys, ten sveikatą ar ramybę atgavę žmonės. Moters teigimu, ten jie atvyksta iš visos šalies ir galbūt dar iš toliau.

„Apsireiškimų buvo gerokai daugiau. Maždaug prieš porą mėnesių tvarkant teritoriją pamatėme kraujuojančio Jėzaus skulptūrą. Dar pati kraują nuvaliau. Su manim buvo dar keturi žmonės ir taip pat viską matė“, – dėstė kairietė.

Pastarąjį kartą Jėzaus skulptūra kraujavusi būtent Gyvojo rožinio draugijos tvarkomoje šventos vietos teritorijoje.

Šventa vieta – be nuorodų

Švenčiant Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo ir gimimo dieną į atkampią vietovę Uliesio viensėdyje šiemet, kaip teigė gyventojos, buvo suvažiavę apie pusšimtis žmonių.

Ši vieta pažymėta kaip šventa tik Velžio seniūnijos žemėtvarkos žemėlapiuose, tačiau ją žino ne tik aplinkiniai gyventojai, bet ir iš toliau atvykstantys žmonės.

Nevietiniams Uliesio viensėdį rasti gan sunku. Jis yra pamiškėje, maždaug už puskilometrio nuo vietinės reikšmės žvyrkelio Kairiai-Raguva. Jokios nuorodos, žyminčios ypatingąją vietą, nėra.

Mums nuvykus jau po Švč. Mergelės Marijos gimimo dienos, kuri švenčiama rugsėjo 8-ąją, šventa vieta buvo lygiai nušienauta, prie altorėlio ir paminklų buvo pasodinta ir pamerkta gėlių, stovėjo sudegusios žvakės. Tik prieš tradicinių katalikų puoselėjamą kryžių kalnelį du mediniai suoliukai buvo sulaužyti.

Už keliolikos metrų – teritorija, kurioje išdygę masyvesni kryžiai, akmeniniai paminklai, Jėzaus ir Marijos skulptūros, iš akmenų sumūryta piramidė. Šią vietą prižiūri, kaip teigiama, Gyvojo rožinio draugijos nariai.

Ši draugija išgarsėjo prieš keliolika metų, kai Dievu apsiskelbė Jonas Sinkevičius, o Marija pasivadino Janina Grakauskienė. Apie tai „Panevėžio rytas“ yra rašęs. J.Sinkevičius sovietmečiu buvo Panevėžio rajono komjaunuolių lyderis.

Šiuo metu nei J.Sinkevičiaus, nei J.Grakauskienės korespondentams nepavyko rasti.

Klebonui su draugija nepakeliui

Pasakojama, kad po trejų metų, kai apsireiškė Mergelė Marija, šią vietovę piktadariai du kartus nusiaubė, viską sulaužė, suniokojo, sudegino.

Nors sovietmečiu šventa vieta buvo siaubiama ne kartą, tačiau žmonės vėl ją sutvarkydavo, statydavo kryžius, nešdavo paveikslus, degindavo žvakes, pasodindavo gėlių.

Iš paminkle iškaldintų datų ir vietų gali suprasti, kad Uliesio viensėdis yra viena iš 31 vietos Lietuvoje, kur Marija buvo apsireiškusi.

1997 metais šiek tiek atokiau tradicinės religijos šalininkų puoselėjamos vietos pradėjo kurtis Gyvojo rožinio draugija.

Prieš keturiolika metų Miežiškių parapijos klebonas Rimantas Visockis pašventino šventą vietą, tačiau, Velžio seniūnijos seniūno Alfonso Bakšio teigimu, abi pusės – klebonas ir Gyvojo rožinio draugija sukonfliktavo.

Dabar, atrodo, bent akivaizdžios priešpriešos tarp jų nebelikę.

Kunigas R.Visockis prisiminė Uliesio viensėdyje žmonių prašymu šventinęs kryžius ir šventus paveikslus. Anot jo, tada atokiau susirinkę stovėjo Gyvojo rožinio draugijos nariai, tačiau konflikto pavykę išvengti.

„Gal jie ir norėjo konflikto, bet jo nebuvo. O gal kas nors ir buvo, nebent tada, kai aš pašventinęs išvažiavau“, – sakė R.Visockis.

Jis teigė po pašventinimo tik kartą privačiai lankęsis Uliesio viensėdyje, tačiau sakė tos vietos neproteguojantis, nes ji oficialiai šventa nepaskelbta.

Kaip Kašpirovskio seansai

Bene arčiausiai šventos vietos esančių Maženių bendruomenės pirmininkas Vidmantas Kazlauskas sakė, kad žmonės Marijos apsireiškimo vietą po Marijos šventės žadėjo lankyti visą savaitę, tačiau jau pirmadienį ten nuvykus korespondentams nebuvo nė gyvos dvasios.

Maždaug už poros kilometrų nuo šventos vietos Kairių vienkiemyje gyvenantis Raimondas sakė, kad anksčiau ten nuvažiuodavęs dažniau, atsipalaiduodavęs, bet dabar dėl daugybės darbų namuose ir skaudančių kojų nuvykstantis retai.

„Kaime daug darbų, matote, reikia bulves kasti“, – sakė vyras.

Dar šiek tiek toliau nuo šventos vietos gyvenantys Ksavera ir Alvydas Poviloniai teigė važiuojantys melstis į Velykių bažnytėlę.

„Kai mama buvo gyva, buvome jaunesni, nueidavome, nuvažiuodavome. Nežinau, ar ten ką pajusdavome. Nuvažiuokit, pamatysit. Gal tai priklauso nuo žmogaus vidinės būsenos, kaip ir nuo Kašpirovskio seansų: vieni krisdavo, kiti juokdavosi“, – šypsojosi K.Povilonienė.

„Esu ten buvęs, tačiau nieko nejaučiau“, – sakė jos vyras Alvydas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.