Erotinio romano „Džuljetos draugija“ („Juliette Society“) autorė, kurios tikrasis vardas ir pavardė – Marina Ann Hantzis, jau ragavo aktorės, muzikantės, modelio duonos, bet pasaulyje išgarsėjo kaip pornografijos filmų žvaigždė Sasha Grey.
Būdama šios profesijos atstovė, ji pakeitė pornografijos filmų estetiką – į šio žanro filmus Sasha atvedė naujo tipo moterį: be platinos spalva dažytų plaukų, tatuiruočių, dirbtinių priklijuotų nagų, išskustų gėdos plaukų, didelių krūtų, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Internete randamose pornografijos filmų ištraukose Sashą Grey pirmiausia galima pamatyti „pavergimo“ scenose: ji pririšta prie kėdės, jos burna užkišta, akys užrištos, ji – fabriko ceche tarp būrio vyrų, sunkiai alsuojanti, beveik užtroškusi.
Iš šių scenų tarsi veržiasi ne tik patirtas malonumas, bet ir smurtas. Į kai kai kuriuos vaizdus net nemalonu žiūrėti.
Ar tai sensacija, jei kadaise pornografijos versle klestėjusi moteris parašo knygą, – ne autobiografiją, o literatūros kūrinį? Ši aplinkybė, žinoma, pirmiausia itin traukia reklamos specialistus.
Šis faktas atrodo dar patrauklesnis po E.L.James knygos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ sėkmės – paaiškėjo, kad erotinė literatūra taip pat gali tapti bestseleriu visame pasaulyje, net jei pabaigoje skaitytojas ir nusivilia knyga dėl itin konservatyvių lyčių vaidmenų, pernelyg nuobodžių sekso scenų.
Bet pirmiausia galima paklausti: ką britė E.L.James iš tikrųjų išmano apie sadomazochistinį seksą? Bent jau palyginti su Sasha Grey, kuri suvaidino 270 pornografijos filmų?
Pernai didžiulis Sashos Grey portretas buvo pakabintas Niujorko Gagosiano galerijoje– pornožvaigždę aliejiniais dažais nutapė menininkas Richardas Philipsas.
Garsus Holivudo režisierius Stevenas Soderberghas skyrė jai pagrindinį vaidmenį filme, o tarptautiniame avangardinės muzikos festivalyje pornografijos žvaigždė pasirodė su muzikos grupe „aTelecine“.
Sashos Grey romano „Džuljetos draugija“ siužetas galėtų tikti ir pornografiniam filmui. Tai – klasikinė dabartinio amžiaus istorija.
Kino meno studentė Katerina, kuri nėra labai laiminga su pirmąja meile, atranda savo seksualinių troškimų gelmes, kurios – ir čia išryškėja paralelė su Sashos Grey pornografijos filmais – kupinos skausmo ir paklusnumo.
Katerina atranda kelią į slaptą draugiją, kuri kelia baimę įvarančias orgijas. Kaukės, pilys, požemiai, tamsūs koridoriai – visa tai primena vaizdus iš garsaus Holivudo režisieriaus Stanley Kubricko filmo „Plačiai užmerktos akys“.
Bet, priešingai nei britės E.L.James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, buvusios pornožvaigždės romane ne moteris įtraukiama į vyriškų troškimų verpetą – Katerina į jį įsisuka pati. Moters siekis būti pavergtai seksualiai – jos pačios sprendimas.
Ar tai reiškia degradavimą? O jei moteris pati siekia būti pavergta? Kaip kartą yra pasakiusi Sasha Grey: „Tai, ką viena moteris laiko atstumiančiu ir jos lyčiai priešišku dalyku, kitai reiškia galią, grožį ir stiprybę.“
Sasha Grey – naujausios feminizmo atmainos atstovė. Jai svarbiausia – laisvė, net jei ši laisvė reiškia, kad moteris sekso metu leidžiasi kankinama dešimties vyrų.
Kai į susitikimą su vokiečių žurnalistu atėjusios erotinio romano autorės fotografas paklausė, ar vienai nuotraukai ji galėtų nusimesti viršutinę drabužių dalį, Sasha Grey kiek padelsusi nusivilko per galvą marškinėlius, paprašė, kad nuotraukoje nesimatytų spenelių, ir pasakojo, kad romano „Džuljetos draugija“ herojės Katerinos istorija kažkuo panaši į jos pačios.
Sasha užaugo Kalifornijoje (JAV), o jos motina buvo griežtų katalikiškų pažiūrų.
Pirmą kartą su vyru Sasha pasimylėjo būdama šešiolikos, tačiau dar iki to jos galvoje jau ėmė suktis sadomazochistinės fantazijos.
Meilės žaidimų, kuriais galėjo mėgautis su vietos vaikinais, Sashai nepakako. Ji svarstė, ar neduoti skelbimo, kad nori sadomazochistinio sekso, bet šios idėjos atsisakė – tai pasirodė pernelyg pavojinga.
Pornografijos verslas, jos nuomone, buvo vienintelė galimybė įgyvendinti savo fantazijas, kuriose paklusnumą keičia skausmo pojūtis. Sasha Grey pradėjo tam ruoštis.
Ji susisiekė su buvusiais pornografijos filmų aktoriais ir pradėjo domėtis, ko reikia norint tuo užsiimti. Ir sužinojo, kad pirmiausia reikia pasirengti fiziškai.
Netrukus po aštuonioliktojo gimtadienio ji nuvyko pas agentą. Po poros dienų jau filmavosi pirmoje scenoje su pornografijos filmų legenda Rocco Siffredi.
Jaunoji aktorė niekaip nenustygo vietoje norėdama įgyvendinti savo seksualines fantazijas. Prieš įjungtą filmavimo kamerą ji apšaukė R.Siffredi, kad tas turįs jai dar kartą smogti į pilvą. Po šių Sashos žodžių pornografijos legenda vos neprarado amo.
Ir vėliau filmuodamasi Sasha Grey sąmoningai reikalaudavo suteikti jai kančių – tai ji suvokė kaip moteriškos nepriklausomybės ženklą.
Tokią elgseną kartoja ir jos romano „Džuljetos draugija“ herojė.
Jį perskaičius kyla klausimas: kas iš tikrųjų kalba Katerinos vardu: pornografijos dievaitė, kuri 2011-aisiais, būdama 23 metų, po 270 filmų oficialiai atsisveikino su savo profesija, ar 25 metų mergina, dabar sėdinti ant sofos ir teigianti, kad niekada neturėjo meilės santykių su daugybe vyrų?
Prostitutės išpažintis
Amerikietė Sasha Grey – ne pirmoji ir turbūt ne paskutinė sekso industrijos darbuotoja, išleidusi knygą.
Šiemet Vokietijos knygynus pasiekė buvusios prostitutės Lisos Muller (20 m.) knyga „Paimk mane, sumokėk man, sunaikink mane!“.
Nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų L.Muller dirbo prostitute ir, kaip ji pati tikina, per tą laiką mylėjosi su 500 vyriškių.
„Dirbau prostitute, mergaite, tenkinančia kitų geidulius, – vadinkite tai kaip norite. Neturėjau jokio ypatingo apibūdinimo tam, ką dariau. Tenkinau vyrus už pinigus. Jie storino mano piniginę, bet pamažu naikino mano psichiką“, – knygoje rašo mergina.
Seksą už pinigus Lisa siūlė laisva valia, niekieno neverčiama, nepaveikta nei alkoholio, nei narkotikų, nei sąvadautojo. Toks buvo jos sprendimas, leidęs uždirbti daug pinigų.
Ar vyrai žinojo, kad Lisa – nepilnametė? Ji tikina – žinoma, kad taip.
„Juk negali vyras būti toks kvailas ir nematyti, kokio amžiaus mergaitė prieš jį. Bet nė vienas, sužinojęs, kiek man metų, manęs neatsisakė, – ši aplinkybė juos veikiau dar labiau sujaudindavo. Vyrai tokie, patikėkite manimi“, – tvirtina Lisa.
Smerkiantiems jos gyvenimą mergina atkerta, kad tokių kaip ji yra daugiau, nei norėtųsi manyti, ir tarp jų nemažai merginų, kilusių iš normalių šeimų.
„Patikėkite manimi – manęs nepažįstantiems gatvėje sutiktiems žmonėms nė netoptelėdavo mintis, kad galėčiau būti prostitutė. Aš – miela, žavi ir visada draugiškai besišypsanti mergina, kuri galbūt tik kiek per ryškiai dažosi“, – aiškina L.Muller.
Lisai pavyko pasitraukti iš prostitucijos sulaukus aštuoniolikos – kaip tik laiku, kaip ji pripažįsta knygoje.
L.Muller aiškino norinti kitas merginas sulaikyti nuo klaidos, kurią ji padarė. Dėl to gyvenimo išpažintį norėjo išleisti nesislapstydama slapyvardžiu, o tikruoju vardu ir pavarde.
