Kupiškio rajono gyventoja Laima B. rytoj keliaus į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
25 metų moteris tikisi, kad medikai padės jai atsisakyti alkoholio ir pakeisti gyvenimą, į kurį vėl panorės sugrįžti penkerių metų sūnus ir dar trejų neturinti duktė.
Praėjusią savaitę Lietuvą sujaudinusi istorija apie mažametį, kuris vakare buvo išvarytas iš namų ieškoti alaus išėjusios motinos, neliko be atgarsio.
Tąsyk tamsoje laukuose policijos pareigūnų surastas vaikas pareiškė nenorįs grįžti į namus, kuriuose visi geria.
Mažylis buvo apgyvendintas Kupiškio rajone esančiuose Šv.Kazimiero vaikų globos namuose. Netrukus ten atsidūrė ir dar trejų metų neturinti jo sesuo.
Abu vaikai sirguliavo, jiems reikėjo medikų pagalbos. Mažoji dar kurį laiką buvo gydoma ligoninėje.
Pasirodžius straipsniui apie penkiametį berniuką, nevaikiškai pasmerkusį girtaujančias motiną ir močiutę, į „Lietuvos ryto” redakciją paskambino Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras.
Jis pasiūlė pagalbą į alkoholizmą įklimpusiai Rudilių kaimo gyventojai Laimai B.
Moteris apsisprendė priimti pasiūlytą pagalbą ir bandyti lipti iš duobės.
Vakar „Lietuvos rytas” kalbino Laimą, kuriai neužtenka jėgų be medikų pagalbos pakeisti savo gyvenimą.
– Kaip jaučiatės po to, kai dėl girtavimo netekote abiejų savo vaikų?
– Buvo labai sunku, kai sūnus pasakė policijai, kad nenori su manimi gyventi.
Ypač išsigandau, kai paskambinusi į vaikų namus sužinojau, kad berniukas net nenori su manimi kalbėtis.
Pirmos dienos buvo klaikios. Dabar šiek tiek palengvėjo, nes sūnus atsileido ir mes pasikalbėjome.
– Apie ką kalbėjotės?
– Aš jam pasakiau: „Atsiprašau.” O jis paklausė, kada jį su seserimi pasiimsiu į namus.
Man dabar ramiau, nes žinau, kad dukrelė susitinka su broliu, kad jie abu gali matytis ir kartu žaisti.
– Ar žinote, kad vaikų globos namuose jūsų sūnus valgydamas taupo maistą?
– Maisto mano vaikams užtekdavo. Bet kartais saldainius, saldžius sūrelius ar jogurtą paslėpdavau ant sekcijos – kad visko iš karto nesuvalgytų.
Kai sūnus pamatydavo, kad mama visiškai girta, jis kabarodavosi ant sekcijos ir pasiimdavo tą maistą – seseriai ir sau.
Mano sūnus yra labai protingas ir savarankiškas.
– Ar tą vakarą jis tamsoje būtų radęs kelią namo?
– Tą kelią jis puikiai žinojo, nes juo kasdien savo sūnų lydėdavau į mokyklėlę. Jis tikrai būtų radęs namus, bet tą vakarą nenorėjo grįžti.
– Kada pati pirmą kartą paragavote alkoholio? Ar jis buvo nuo tėvų stalo?
– Taip, tąsyk abu mano tėvai buvo neblaivūs. Man buvo 17 metų. Labai norėjau paragauti. Kai išgėriau, buvo linksma.
– Ar motina niekada neragina sustoti?
– Kai išsiblaivo, ragina. Bet kai girta, tada aš esu jos sugėrovė. Taip pat ir mano broliai.
– Ar bandėte pati sustoti?
– Bandžiau. Ilgiausiai esu ištvėrusi 25 dienas. Paskui vėl paslystu. Tuomet geriu kasdien, nors po nedaug. Nes gyvenimas manęs nelepina.
– Kodėl?
– Prieš septynerius metus nuo vėžio mirė mano 43 metų sesuo. Paskui vėžiu susirgo tėvas, bet jį pribaigė alkoholis. Viena auginu savo vaikus.
Ypač daug pradėjau gerti, kai mane paliko sūnaus tėvas. Jis išvyko į užsienį, sakė, kad nori uždirbti pinigų mūsų vaikui.
Paskui paskambino ir pasakė, kad nebegrįš. Ir sūnaus jam nebereikia.
– Neatvažiuoja aplankyti?
– Vasarą buvome Panevėžio miesto šventėje. Sūnaus tėvas buvo sugrįžęs iš užsienio.
Tada jo motina, mano berniuko močiutė, paėmė vaiką už rankos ir pasakė, kad parodys jam tėtį. O tas tėtis kaip ėjo pro šalį, taip ir praėjo net nesustojęs ir vaikui „labas” nepasakęs.
Kitas mano buvęs draugas, dukrelės tėvas, irgi nenorėjo jos pripažinti.
Gal todėl, kad turėjo jau ne vieną sugyventinę, kurioms paliko vaikų.
Aš kreipiausi į teismą, kad būtų nustatyta tėvystė. Buvo atliktas DNR tyrimas – jis patvirtino, kad vaikas jo.
– Ar nebijote, kad jei nesustosite girtauti, vieną dieną jūsų pačios sugėrovu gali tapti sūnus, o vėliau duktė?
– Labai bijau. Manau, kad tik dėl alkoholio viską praradau. Suprantu, kad reikia kapstytis iš to dugno, pradėti kitą gyvenimą. Aš tam esu pasiryžusi.
Bandys padėti motinai ir vaikams
Tautvydas Zikaras
Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius
„Lietuvos ryte” straipsnis apie berniuką, kuris nenorėjo grįžti pas girtaujančią mamą, mane labai sujaudino.
Tuomet ir kilo mintis pabandyti padėti šiai šeimai. Norėjau įgyvendinti savo viziją ir išbandyti kiek kitokią gydymo metodiką: kai gydoma mama, kartu rūpinamasi ir jos vaiku.
Kreipiausi į vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę ir išimties tvarka gavau leidimą, kad kartu su motina pas mus būtų atvežtas ir jos penkiametis sūnus.
Su vaiku kelias valandas pabendraus psichologai. Paskui berniukas grįš į vaikų globos namus.
Vėliau žadama jam leisti dar kartą atvažiuoti aplankyti mamos ir vėl susitikti su mūsų specialistais.
Gydant priklausomybės ligas pagalbos reikia visai šeimai, nes ir ji serga. Mūsų centro specialistai patys sukūrė metodiką, mes turime vaikams skirtas palatas.
Tačiau jose atsiduria tik keturiolikos metų sulaukę vaikai, turintys priklausomybės problemų.
Gal kada nors čia bus teikiama psichologinė pagalba ir tokiems vaikams kaip tas Kupiškio rajone gyvenantis berniukas.
Nuo kitų metų pradžios mūsų įstaiga pereis Sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Tuomet taikysime naują gydymo metodiką. Jos esmė – ne tik gydyti tėvą ar motiną, bet ir kartu pagelbėti nuo jų alkoholizmo kenčiantiems vaikams.”
