Pora jau buvo praradusi viltį, lankė kursus, kad galėtų įsivaikinti vaikų. Įvaikinimo tarnyba vilniečių šeimai jau buvo radusi du berniukus. Bebaigdama lankyti kursus įtėviams Jelena dar kartą apsilankė pas vaisingumo specialistus, tik šįkart pas kitą gydytoją. Po kiaušintakių patikrinimo gydytoja uždavė „namų darbus“ – pasimylėti nurodytomis dienomis. Praėjo mėnuo, ir Jelena pastojo.
„Po 6 savaičių pasigedau menstruacijų. Ir pirmą kartą padariusi nėštumo testą išvydau du brūkšnelius“, – džiaugsmą prisiminė vilnietė. Kad moteris visiškai sveika, įrodė netrukus po pirmagimio atėjimo užsimezgęs antras vaikelis.
Dabar vilniečių mažyliams – 3 ir 2 metai. Iš viso Jelena norėtų 4–5 vaikų – ilgi atžalų laukimo metai sustiprino šį norą. Aukštesne jėga tikinti moteris žada bent vieną mažylį įsivaikinti. „Mums įvaikinimo tarnyba buvo radusi 2 berniukus, paskui pati pagimdžiau 2 berniukus. Tai nėra sutapimas. Man tai – ženklas, kad mums skirta užauginti ir įvaikintą vaiką“, – sakė vilnietė.
Mėginimai pastoti – už 20 tūkst. litų
Ji ir jos vyras 6 metus kankinosi, vis mėgindami susilaukti vaikelio.
Pirmiausia buvo pasakyta, kad nevaisingas vyras. Gydytojai pasiūlė sutuoktiniams padaryti inseminaciją – išgryninti vyro spermą ir įleisti ją į moters kūną. Po 5 pakartotinių procedūrų nebuvo jokio rezultato. Gydytojai pakeitė nuomonę. Ėmė tikinti, kad problemų turi Jelena.
2009 metais ji buvo 2 kartus dirbtinai apvaisinta. Tačiau nė vienas iš mėginimų gandro į poros namus neprikvietė.
Po 5 inseminacijų ir vieno dirbtinio apvaisinimo Jelena kreipėsi ir pas užkalbėtoją. „Gėriau kažkokį šventą vandenėlį. Išgirdau prietarą, kad reikia nėščiai moteriai rankas ant pilvo palaikyti, tai ir tą dariau. Kitaip tariant, sėdau ant kiekvieno akmenėlio, ant kurio pasėdėjus, sako, gali pastoti. Dariau viską“, – nevilties akimirkas prisiminė dviejų vaikų motina.
Nueiti pas kitą gydytoją vilnietė nutarė, nes norėjo išgirsti kitos specialistės nuomonę. „Pirmoji man pasakė, kad natūraliu būdu pastoti niekada negalėsiu. Ji rekomendavo man dirbtinį apvaisinimą“, – pasakojo moteris.
Bet užteko nueiti pas kitą gydytoją, kad situacija kardinaliai pasikeistų. „Kai pakeičiau daktarę, paaiškėjo, kad viskas gerai ir su manimi, ir su mano vyru“, – juokėsi pašnekovė.
Ji nekaltino gydytojos. „Bijau pasakyti, kad problema buvo daktarė. Pažįstu žmonių, kurie iš pirmo karto pastojo pas ją“, – tikino motina.
Jai gaila, kad Seime vis stringa įstatymas, kuris leistų dirbtinio apvaisinimo procedūras apmokėti iš ligonių kasų. Moteris pyksta ir ant Katalikų bažnyčios, kuri nepalaiko dirbtinio apvaisinimo, kai vaisius užsimezga mėgintuvėlyje, idėjos.
„Viena inseminacija kainuoja apie 2 tūkst. litų. Dirbtiniam apvaisinimui kiaušialąsčių paėmimas – 4000 litų. Vaistai – 1 tūkst. 120 litų. Kraujo tyrimas – 500 litų. Vyro kraujo tyrimas – 100 litų. Visas paruošimas dirbtiniam apvaisinimui – 8 tūkst. 720 tūkst. litų. Antras dirbtinis apvaisinimas – pigesnis, nes kiaušialąstės jau buvo paruoštos. Iš viso visiems bandymams pastoti išleidom daugiau nei 20 tūkst. litų“, – paprašyta paskaičiuoti, vardijo Jelena.
Kiaušintakių patikrinimas, po kurio moteris pastojo natūraliai, privačioje poliklinikoje kainavo 1,2 tūkst. litų.
„Aš žinau, kad žmonės užstato butus, jog turėtų pinigų dirbtiniam apvaisinimui. Kiekviena moteris nori pastoti, būti nėščia. Apmokėjimas iš ligonių kasų joms labai padėtų“, – tikino vilnietė.
Jų šeima dėl pinigų niekada nesiskundė. Abu dirba įmonėse, vadovauja dideliems skyriams. Visoms apvaisinimo procedūroms reikalingus pinigus pora uždirbo per kelis mėnesius.
Palaikė vyras ir draugai
Vyras labai palaikė Jeleną, taip pat norėjo vaikų. Kai manė, kad nevaisingas jis ir reikėjo rinktis – kito vyro ir Jelenos vaikai ar įvaikinti, jis sutiko įvaikinti mažylius. „Jam buvo lengviau priimti įvaikintus vaikus nei kito vyro sperma pradėtus kūdikius. Girdėjom, kad tokią išeitį siūlo Latvijos specialistai“, – sakė vilnietė.
Su tėvais pora apie savo sunkumus nekalbėjo. Kad turėjo problemų, pasisakė tik po pirmo vaiko gimimo. Apie kankynes dėl nevaisingumo žinojo tik keli artimiausi draugai. „Reikėjo su kažkuo išsikalbėti, buvo sunku. Kai pastodavo draugės, aš ir džiaugdavausi, ir kartu verkdavau, kad man tai neįvyksta“, – prisiminė Jelena.
Moteris nesigėdija, kad bandė susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu. „Jei mano vaikai būtų gimę po dirbtinio apvaisinimo, drąsiai apie tai pasakyčiau. Ypač tiems, kurie ilgai negali turėti vaikų, kad ir jie ryžtųsi, kad bandytų ir nebijotų“, – sakė pašnekovė.
Natūraliai pastoja ir po dirbtinio apvaisinimo
Pirmoji Lietuvoje dirbtinį apvaisinimą prieš daugiau nei 20 metų atlikusi gydytoja Gražina Bogdanskienė sakė, kad kartais užtenka labai nedaug, kad laikyta nevaisinga pora galėtų natūraliai susilaukti vaikų.
„Taip kartais nutinka. Moteris, kuriai daryti dirbtiniai apvaisinimai, gali pastoti natūraliai. Jei nevaisingumo priežastys buvo psichologinės, jei sperma buvo nekokybiška ar moteriai nevyko ovuliacija, šiems dalykams pasikeitus, moteris pastoja“, – pasakojo medikė.
Jos teigimu, spermos kokybė gali keistis kiekvieną dieną. „Ji priklauso nuo streso, rūkymo, alkoholio. Tarkime, alus vyrams labai negerai, jis prastina spermą, nes jame yra moteriškų hormonų. Gal vyras tiesiog nustojo vartoti maisto papildus?“ – svarstė G.Bogdanskienė.
Jei pastoti sunku, keisti reikėtų ne tik vyro gyvenimo būdą. „Moterį taip pat veikia rūkymas, alkoholis, vaistai nuo įvairių ligų. Rūkymas labai veikia hormonų pusiausvyrą. Kuo daugiau moteris rūko, tuo labiau hormonai svyruoja“, – pasakojo gydytoja.
Specialistė nenorėjo svarstyti galimybės, kad pirmoji Jelenos gydytoja nesugebėjo nustatyti tikrosios nevaisingumo priežasties. „Negaliu spekuliuoti apie gydytojų kvalifikaciją. Nemanau, kad gydytojai daro nereikalingas procedūras. Save gerbiantis gydytojas nedarytų procedūrų, jei jų nereikėtų“, – kalbėjo medikė.
G.Bogdanskienė turėjo panašaus likimo pacientę. „Vyro sperma buvo labai prasta. Be dirbtinio apvaisinimo moteris nebūtų pastojusi. Padarėme dirbtinį apvaisinimą, ji susilaukė dvynukų. Po kelerių metų ji pastojo natūraliai. Kaip tą paaiškinti? Po kelerių metų sperma pasikeitė, ir moteris pastojo. Situacija gali keistis, gal pasikeitė ir šios konkrečios pacientės situacija“, – svarstė gydytoja.
Ji teigė, kad Lietuva yra vienintelė senoji ES narė, kuri nefinansuoja savo pilietėms dirbtinio apvaisinimo.
V.Andriukaitis: „Kol nėra įstatymo, negalime kalbėti apie finansavimą“
Portalas lrytas.lt paprašė sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pakomentuoti, kodėl Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas ar kitos procedūros vaikų nesulaukiančioms poroms nėra apmokamos iš ligonių kasų.
Jis įvardijo dvi teisines problemas. „Civiliniame kodekse nurodyta, kad dirbtinį apvaisinimą turi reglamentuoti specialus įstatymas. Kol nėra įstatymo, negalime kalbėti apie finansavimą. Nebent galime įforminti dirbtinį apvaisinimą kaip dalinę gydymo metodiką, tada ministerija galėtų spręsti dėl finansavimo ir nelaukdama įstatymo. Pagalba būtų teikiama susituokusiai šeimai, kai yra aiškūs tėtė ir mama“, – pasakojo V.Andriukaitis.
Kovos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Seime virė 2010–2011 metais. Išsiskyrė dvi nuomonės – liberalioji ir konservatyvioji. Pastarajai atstovavo Seimo narė Dangutė Mikutienė, liberaliajai – Algis Čaplikas ir Agnė Zuokienė. Esminis skirtumas tarp dviejų stovyklų – požiūris į embrionus ir dirbtinį apvaisinimą kaip gydymo priemonę. A.Čapliko siūlytame įstatymo projekte numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo metu gali būti sukurta daugiau embrionų, nei reikia vienos procedūros metu. Kiti gali būti užšaldomi ir vėl naudojami, jei pirmasis apvaisinimas nepadėjo.
Konservatyvusis pasiūlymas, kurį gynė „darbietė“ D.Mikutienė, numato leisti finansuoti tik tas procedūras, kurių metu būtų šaldomi ne embrionai, o kiaušialąstės – moters lytinės ląstelės. Taip pat projekte pabrėžiama moters ligos istorijos svarba – kad pagalbinis apvaisinimas būtų tik kraštutinė priemonė, kai kiti gydymo metodai tikrai neveiksmingi.
V.Andriukaitis įsitikinęs, kad nepaisant nesutarimų, įstatymą reikėtų priimti. „Stabdyti įstatymo priėmimo tikrai neverta. Paprašiau atgaivinti diskusijas dėl to įstatymo. Įstatymo projektai buvo paruošti, bet buvo grąžinti tobulinti. Reikia tik sutarti dėl principinių dalykų“, – sakė politikas.
„Kai dirbtinis apvaisinimas yra vienintelis kelias susilaukti vaikučių, kai galime tai apiforminti kaip gydymo technologiją, tai bent dalinis finansavimas iš sveikatos draudimo fondo turėtų būti svarstomas. Kai stebiu kitų šalių praktiką, matau, kad vienos šalys dengia mažiau, kitos daugiau. Turime ir mes apie tai galvoti“, – sakė ministras.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė yra įpareigota surinkti darbo grupę ir atgaivinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymus.
Bažnyčiai svarbūs embrionai ir santuokinis lytinis aktas
Katalikų bažnyčios dvasininkas, gydytojas ir bioetikos specialistas Andrius Narbekovas paaiškino, kodėl Bažnyčia priešinasi A.Čapliko siūlomai dirbtinio apvaisinimo sampratai. „Dirbtinis apvaisinimas nėra nevaisingumo gydymas. Nevaisingumas turi būti gydomas šalinant priežastį, kaip šiuo (Jelenos. – Red.) atveju – kiaušintakių neprieinamumą. Tokią procedūrą valstybė turėtų finansuoti, nes tai yra gydymas“, – tikino pašnekovas.
Jis teigia, kad dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje negali būti vadinamas nevaisingumo gydymu. „Dirbtinis apvaisinimas negali būti laikomas gydymu. Dirbtinio apvaisinimo klinikose gydytojai nepadeda žmonėms tapti vaisingiems. Jie nesuinteresuoti, kad sutuoktiniai patys susilauktų vaikų. Jūsų paminėta moteris, jei būtų vaiko susilaukusi naudojant mėgintuvėlį, antrojo irgi kreiptųsi pas gydytojus. Dabar gydytojų jai nebereikia. Dirbtiniai apvaisinimai yra didžiulis verslas“, – aiškino kunigas.
Pagal Katalikų bažnyčios mokymą, vaikas turi atsirasti per santuokinį lytinį aktą, medicininės priemonės gali tik padėti tam aktui būti sėkmingam, bet ne jį pakeisti.
„Porą pirmiausia reikia gerai ištirti, rasti priežastį, kodėl jie nevaisingi. Žmonės gydomi nuo patologinių būklių, kad galėtų susilaukti vaikų. Vaikas negali būti gydymo rezultatas. Ir Lietuvoje yra endokrinologų, kurie pirmiausia bando sunormalizuoti hormonus“, – kalbėjo A.Narbekovas.
