Mergina jauna, netekėjusi, dar studijuoja, neturi nuosavų namų – kam jai vaikas? Buvo 1986 metai, pastoti iki vestuvių buvo didelė gėda.
Ingrida užsispyrusi medikams kartojo, kad atvažiavo vaiko gelbėti, o ne žudyti. Netrukus gydytojų širdis palaužė merginos užsidegimas. Visas ligoninės personalas ėmė rūpintis Ingrida kaip savo dukra, o jos kūdikiu – kaip anūku.
Dabar Ingridos sūnui – 27-eri. Jis baigė teisės studijas, dirba teisininku. Prieš 4 metus vyras susituokė su bendraamže vilniete. Po daugiau nei dvejų metų santuokos, kai baigė mokslus, pora susilaukė sūnaus, kurį močiutė kone kasdien sūpuoja ant savo kelių.
„Šių gyvenimo džiaugsmų, už kuriuos didesnių tikrai nėra, galėjo ir nebūti, - prisiminė moteris. - Tapau nėščia dar neištekėjusi, taigi, galima sakyti, kad tai buvo nelauktas nėštumas. Tų laikų visuomenės požiūriu tai buvo blogai, todėl turėjo būti slepiama.“
Prašė gelbėti kūdikio gyvybę
Apie neplanuotą nėštumą ji pasakojo tik artimiausioms draugėms. Kai kurios jų atkalbinėjo Ingridą nuo gimdymo – buvo neaišku, ar vaiko tėvas norės ją vesti ir auginti atžalą.
Labiausiai pašnekovę šokiravo, kad nuo gimdymo ją atkalbinėjo ir gydytojai.
„Kodėl ryžtatės? Kaip čia bus? Kaip jūs gyvensite? - gydytojų abejones prisiminė moteris. - Truputį buvau panikoje, bijojau, kad jos negelbės mano vaikelio.“
Ji ligoninėje atsidūrė dėl gresiančio persileidimo. Mergina gydytojams nuolat kartojo, kad yra apsisprendusi gimdyti, prašė nesijaudinti jos likimu, bet gelbėti vaiko gyvybę.
Vėliau gydytoja atėjo į palatą, šiltai apkabino ir pažadėjo, kad darys viską, kad kūdikis išgyventų. „Atrodė, kad puikiai mane supranta. Nuo tos minutės labai ja patikėjau“, - tikino pašnekovė.
Slaugės ėmė lakstyti į Ingridos palatą dažniau nei pas kitas pacientes, nešė kompotą, vis siūlydavo vaisių. Merginai net buvo nepatogu prieš kitas palatoje gydomas moteris.
Ligoninėje Ingrida praleido 2 savaites. Antrą kartą grįžti pas gydytojus neprireikė – nėštumas ėjosi sklandžiai.
Tuo metu ji studijavo istoriją, buvo antrakursė, dirbo imunologijos laboratorijoje. Gyveno nuomojamame vieno kambario bute su vaikinu, sūnaus tėvu.
Dar vaikui negimus, jo tėvas vedė Ingridą. Iki tol pusantrų metų jiedu gyveno kartu. „Nekalbėjome apie santuoką. Kai pasijutau nėščia, nežinojau, kaip mūsų santykiai klostysis toliau“, - pasakojo Ingrida.
Penkerius metus neturėjo namų
Gimus sūnui mergina ėmė akademines ir motinystės atostogas. Dvejiems metams atidėjo mokslus.
„Neturėjau minčių, kad galiu elgtis kitaip, kad galiu negimdyti, nors vaikas, iš šono žiūrint, tuo metu buvo labai nepatogus“, - pasakojo vilnietė.
Jai į pagalbą gimus kūdikiui atskubėjo trys brangiausios jai moterys – mama, teta ir močiutė.
Buvo ir sunkių akimirkų. Pirmuosius penkerius metus jauna šeima neturėjo savo namų, nuolat kilnojosi iš vietos į vietą - nuomojosi būstą iš draugės, gyveno pas vyro tetą, kitus giminaičius.
Vyro mama sovietmečiu platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, už tai sėdėjo kalėjime. Jaunai šeimai šis faktas trukdė gauti butą.
Nepaisant sunkumų, Ingrida ir šiandien pasielgtų taip pat.
„Netikiu, kad moterys po aborto nesinešioja skausmo. Nesuprantu medikų, kurie jiems pritaria“, - sakė pašnekovė.
4-mečio prašydavo prižiūrėti vaikus
Sūnus į Ingridos gyvenimą atnešė daug džiaugsmo. Iki šiol sūnus moteriai yra didžiausia dovana.
„Jis buvo labai savarankiškas. Anksti pradėjo skaityti. Jau 4 metukų pažinojo raides“, - pasakojo moteris.
Ingrida baigė muzikos mokyklą, turėjo pianiną. Prie instrumento sėdo ir vaikas.
Kaimynės, kurios turėjo mažesnius vaikus, kviesdavo Ingridos sūnų jų pažiūrėti. Eidamos į parduotuvę ar kur kitur trumpam išbėgdamos, jos pasitikėjo 4-mečiu berniuku. „Jis sekdavo vaikams pasakas, su jais žaisdavo, buvo labai draugiškas. Iki šiol yra labai rūpestingas ir patikimas“, - apie sūnų pasakojo Ingrida.
Sūnaus šeima laikosi tradicijų
Moteris neslėpė nuo sūnaus jo atsiradimo istorijos. „Esu pasakojusi apie tai sūnui ir marčiai. Jie šiltai sureagavo. Jie tokie kaip ir aš. Stebėjosi, kad aplinkiniai patarė negimdyti. Jiedu mano vietoje būtų pasielgę kaip aš“, - įsitikinusi moteris.
Pašnekovė džiaugiasi, kad sūnaus šeima nuo pat pradžių atsakingai ir su meile planavo gyvenimą kartu. Bene gražiausia moteriai tai, kad jiedu laikosi tradicijų. „Sūnus pasipiršęs marčiai paprašė jos rankos ir tėvų. Atrodė, kad to nemokiau. Bet čia veikia ne auklėjimas, čia veikia kažkokie kiti dalykai“, - pavyzdį pateikė pašnekovė.
Ingrida tiki, kad ateityje turės ir daugiau anūkų.
„Tai yra jų šeima, jų reikalas, bet kaip močiutė jaučiu, kad turėsiu daugiau anūkų“, - sakė vilnietė. Ji dažnai prižiūri metų ir 9 mėnesių kūdikį. Močiutė neįsivaizduoja didesnio džiaugsmo už tą, kurį patiria sūnaus šeimoje, kurį jai teikia anūkas.
