Perėjęs kančių kelius bėgdamas iš gimtosios Sirijos, kurdų kilmės M.Karho jau kurį laiką dirba vos prieš keletą mėnesių Vilniuje įkurtame vyrų grožio salone „Barzdaskučiai“.
Laisvai arabų, kurdų ir rusų kalbomis šnekantis M.Karho jau neblogai supranta lietuviškai. Dar gyvendamas Ruklos pabėgėlių centre M.Karho pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Šiuos mokslus vyras pratęsė Raudonojo Kryžiaus draugijos organizuojamuose kalbos kursuose pabėgėliams.
Tad vos susitikę susitarėme – aš kalbėsiu lietuviškai, o jis – rusiškai. Nors kartais klausimus tekdavo performuluoti rusiškai, Mahranui lietuvių kalba jau nebėra tamsus miškas.
Sužavėjo lietuvius
Rytų šalyse barzdaskutys – populiari ir paklausi profesija. Pats Mahranas šio amato mokėsi iš pažįstamo barzdaskučio ir dirbo pagal specialybę jo kirpykloje beveik dvylika metų. Su užduotimis M.Karho susitvarkydavo taip puikiai, kad provincijoje gyvenantis vyras išvykdavo barzdų skusti ir į Sirijos sostinę Damaską.
Vėliau, atvykęs į Lietuvą, Mahranas praplėtė savo žinias, mokydamasis europietiško kirpimo paslapčių. Pamatęs, kad čia nėra barzdaskučių, kurdas ėmė svarstyti apie savo salono atidarymą. Tačiau tada jį susirado Kazimieras Norkus, kuris jau ilgai ieškojo profesionalaus barzdaskučio.
Mat barzdos skutimas – tam tikras ritualas. Po ypatingos skutimo procedūros, kai naudojami karšti rankšluosčiai, veido masažas, santalmedžio losjonas, klientai širdingai dėkoja Mahranui ir sugrįžta pas jį po savaitės. Ir ne veltui, vyrams rasti klasikinių šukuosenų, barzdų formavimo profesionalo iki šiol nebuvo galimybės.
„Lietuvoje barzdaskutystė jau buvo išnykusi. Todėl į saloną atėję vyrai nežino, ko jie nori. Tad atkreipiu dėmesį į plauko struktūrą ir veido formą. Svarbiausia, kad klientas liktų patenkintas.
Be to, smagu daryti gera. Juk vyrus padarau gražesnius, tad tai yra tam tikra mano dovana moterims“, - šypsojosi M.Karho.
Gimtinėje įsikūrė teroristai
Sirijoje Mahranas buvo asmuo be pilietybės. Neturėdamas paso jis nelegaliai kirto valstybės sieną ir pabėgo į Rusiją, kur jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Vėliau vyrui teko persikelti į Lietuvą. Kaip sakė pats M.Karho, jis niekada neskaitė knygų apie šią šalį, tiesiog bėgo ten, kur galėjo.
Gyveno Ruklos ir Pabradės pabėgėlių priėmimo centruose, mokėsi europietiško kirpėjo amato ir lietuvių kalbos.
Prieš penkerius metus iš tėvynės pabėgęs M.Karho paliko Sirijoje ne tik karą, bet ir šeimą. Ši tiesa pabėgėlį itin skaudina, todėl Mahranas kalbėdamas apie artimuosius nedaugžodžiauja.
„Turiu keturis brolius ir dvi seseris. Jie visi gyvena Sirijoje. Dėl karo ten nėra interneto, neveikia telefono ryšys. Susiskambiname tik tada, kai jie nuvyksta prie Irako sienos. Bet ir tai ne visada jiems pavyksta pagauti ryšį, tad pabendraujame vos kartą per kelis mėnesius“, - pasakojo M.Karho.
Jis pridūrė, kad jo tėvų gyvenamojoje vietovėje susiklostė itin sudėtinga padėtis. Ten įsikūrė teroristai, tad gyvenvietė kartą jau buvo subombarduota. Norėdamas išgelbėti savo artimuosius Mahranas kreipėsi į Raudonąjį Kryžių, tačiau jie negali niekuo padėti.
„O karas mano tėvynėje dar ilgai nesibaigs... Sirija tapo svarbia Amerikos ir Rusijos žaidimų aikštele. Tiesą pasakius, į Sirijos pilietinį karą įsitraukė beveik visos šalys. Tačiau iš Irako ir Irano pavyzdžių matyti, kad artimiausius 10 metų Sirijoje dar nebus ramybės. Šalies ateitis visiškai neaiški“, - samprotavo M.Karho.
Bėgo nuo rasistinių išpuolių
Iš Sirijos Mahranas pabėgo dėl šioje šalyje egzistuojančio kurdų tautinės mažumos persekiojimo. Pilietinio karo apimtoje šalyje kurdui – itin nesaugu.
„Tarp kurdų ir arabų visada buvo problemų. Todėl kurdas negali pasirodyti esąs kurdas, kalbėti savo kalba. Tokia situacija labai nemaloni“, - tikino M.Karho.
Išsiduoti esant kurdu gali būti pražūtinga. Vien per pastaruosius keturis mėnesius užsienio samdiniai, pasivadinę „Al Nusra“ frontu (dar žinomu kaip „Džabhat al Nusra“; tai „Al Qaeda“ padalinys), ir „Irano bei Levanto islamo valstybė“ pagrobė bent 250 Sirijos kurdų vyrų.
Rugpjūtį „Al Nusra“ fronto banditai užpuolė Sirijos Rakos provinciją ir išžudė 330 moterų bei senukų ir 120 vaikų. Minėtos žudynės įvyko praėjus vos savaitei nuo tada, kai „Al Nusra“ fronto teroristai įkaitais paėmė apie 200 civilių dviejuose kurdų kaimuose prie Alepo.
Įsimylėjo lietuvę
Kaune gyvenantis Mahranas į darbą Vilniuje kasdien važiuoja traukiniu. Kaunas kurdui atrodo ramesnis miestas. Be to, čia gyvena ir jo širdies draugė, tad bent jau kol kas M.Karho neketina palikti Lietuvos.
„Kai pasakau žmonėms, kad esu siras, jie manęs klausia, ką aš čia veikiu. Lietuviams atrodo, kad čia yra labai blogai: nėra darbo ir pinigų. Tačiau aš esu kantrus. Laukiau pusantrų metų, bet radau darbą.
Sunkiu laikotarpiu man labai daug padėjo mano pusbrolis, gyvenantis Šveicarijoje. Jis mane įtikino, kad Lietuvoje man viskas bus gerai. Jei esi gabus ir netingi dirbti, niekur neprapulsi“, - įsitikinęs pašnekovas.
Nors Lietuvą kurdas laiko gražia ir draugiška šalimi, ne viskas jam čia patinka. Mahranas negalėjo atsistebėti, kiek daug lietuvių nugrimzdo į alkoholizmo liūną. Tai jį ir liūdina, ir piktina.
„Namie aš noriu pabūti ramiai, tačiau mano kaimynas garsiai klausosi muzikos, girtuokliauja iki pat trečios valandos nakties. Jei gyvenčiau savo šalyje, paklausčiau, kodėl jis taip elgiasi. Galėčiau kviesti policiją, tačiau esu svetimšalis ir pats galiu būti kuo nors apkaltintas...“ - atsiduso M.Karho.
Vengdamas nereikalingo visuomenės dėmesio Mahranas nevaikšto į mečetę. Nors gimtojoje Sirijoje jis nuolat lankydavosi maldos namuose, nuo šiol M.Karho meldžiasi namie. Anot jo, taip paprasčiau ir žmonės į jį kreivai nežvilgčioja.
„Man šiek tiek sunku gyventi Europoje. Nenoriu pasakyti, kad Sirija yra svajonių šalis. Ten yra ir gero, ir blogo. Geriausias ten likęs dalykas – mano šeima“, - pokalbį užbaigė Mahranas.
