„Jei ne vaistai, galėjau mirti“, - didelės moters akys kalbėjo aiškiau nei laužyta gomurinė jos kalba.
35-erių Laura Kunigėlytė liko gyva. Stiprūs vaistai laimėjo kovą su mirtimi. Tačiau paliko žymę visam moters gyvenimui.
Kai užduodu kitą klausimą, Laura įdėmiai žiūri man į lūpas, o aš stengiuosi kuo aiškiau tarti žodžius.
Praėjo daugiau nei 30 metų. Tuomet ligoninė neturėjo vaikiškų antibiotikų. „Niekas nežinojo, kad nuo per stiprių vaistų galiu apkursti“, - vilnietės žvilgsnis neišdavė jokios nuoskaudos.
Ji tiksliai nepamena, kada jos pasaulį užvaldė tyla. „Kai buvau maža, atsimenu, dar kalbėdavau telefonu, girdėdavau, kaip į kriauklę kapsi vanduo. Kai nustojau girdėti, nepatyriau jokio šoko. Garsas tarsi savaime pranyko“, - pasakojo moteris.
Iš jos lūpų vienas po kito byrėjo kapoti sakiniai. Geriau įsiklausiusi, supratau, ką ji sako. Tuo ji išsiskiria iš kitų kurčiųjų. Kai buvo maža, išmoko kalbėti. Vaikiška atmintis išsaugojo šį gebėjimą.
Kurčioji skaito iš lūpų. Jos pašnekovams tereikia kalbėti lėčiau, kad Laura juos suprastų.
Baigė universitetą, dirba dviejuose darbuose
Tėvai labai išgyveno dėl prastėjančios Lauros klausos. Jie mėgino gelbėti dukterį, ją gydyti vežė į Maskvą ir Ufą. Viskas veltui. Darželį mergaitė baigė jau nebegirdėdama.
Laurai atsivėrė kitas – kurčiųjų – pasaulis. Kaune ji įstojo į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą, baigė 12 klasių (atitinka 10 klasių vidurinėje mokykloje. - Red.). Radviliškyje, profesinėje mokykloje 3 metus mokėsi namų ekonomės ir virėjos specialybės.
Vėliau Vilniuje baigė 15 klasių – įgijo vidurinį išsilavinimą.
Besimokydama Laura suprato, kad norėtų dirbti su žmonėmis ir virėjos profesijos jai nepakanka. Ambicinga jauna moteris įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą ir baigė socialinės pedagogikos bakalaurą.
Du darbai, vienas Vilniuje, kitas Ukmergėje, – Lauros mokslų ir entuziazmo vaisius.
Ukmergėje, kur moteris gimė ir kur iki šiol gyvena jos tėvai, aplink save ji buria kurčiųjų draugiją. „Ji – draugijos pirmininkė“, - susižavėjimo neslėpė Lauros kolegė Danguolė Michelevičienė.
Draugijai priklauso apie 70 kurčiųjų. Į susirinkimus nuolat ateina tik trečdalis narių, kitus, senyvo amžiaus likimo draugus, Laura lanko namuose.
Vilniuje pedagogė pluša Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centre (VTMRC). Per pamokas ji padeda mokytojams dėstyti kurtiesiems. Laisvu laiku budi pirmame centro aukšte, priima svečius, bendradarbiams paduoda reikiamą raktą.
Nori bent 2 vaikų
Bendradarbiai ją labai gerbia ir žavisi. „Pernai ji su kolege padėjo įsidarbinti 40 kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų“, - stebėjosi VTMRC mokytoja D.Michelevičienė.
Laura ruošė kurčiuosius pokalbiui su darbdaviais. Tai buvo projekto „Darbo link“ dalis. „Centro auklėtiniai labai ja pasitikėjo. Laura – viena iš jų, sava“, - aiškino mokytoja.
Ji gestais ir lūpomis užduodavo Laurai mano klausimus, kurių pati moteris nesugebėjo išskaityti iš lūpų.
Dukters laimė kiek apramino ir tėvų skausmą. Jie džiaugiasi Lauros gyvenimu, palaiko ją. Abu tėvai moka gestų kalbos abėcėlę, bet jos labai retai prisireikia. Laura nesunkiai skaito žodžius iš jų lūpų.
Moteris svajoja sukurti šeimą, susilaukti bent 2 vaikų. Turi širdies draugą, taip pat kurčiąjį.
„Jau nebeklausiu, kodėl apkurtau, tiesiog gyvenu kuo įdomesnį ir pilnesnį gyvenimą“, - paaiškino pašnekovė.
Ji dėkojo tėvams už kantrybę ir pasiaukojimą, prisiminė logopedę Mildą Čepienę, kuri ją išmokė pažinti raides, tarti garsus, žodžius. Laura pamilo knygas, iki šiol mėgsta skaityti.
Moteris dėkojo ir D.Michelevičienei už 3 metų darbą projekte „Darbo link“. Tai Laurai buvo „nuostabi patirtis“.
