Valdžios vairas perduodamas kaip palikimas
„Galvoju, kad ties šiuo skaičiumi turėtų ir sustoti parduodamų žemės sklypų kainos šiame elitiniame šalies rajone. O pirkėjo vardas kada nors vis tiek paaiškės. Greičiausiai tas žmogus iš kurio nors tolimojo Rusijos regiono. Tie žmonės dabar pagrindiniai Rubliovkos žemių pirkėjai. Jie turi beprotiškai daug pinigų.
Iš kur? Iš naftos, dujų, kaip bebūtų keista, ir anglies, - teigė laikraščio redaktorius. – Nemažai čia persikrausčiusio ir Maskvos elito. Aš visus juos ilgai stebėjau ir supratau: gubernatorių aplinka – tai tas pats, kaip sovietmečiu rajonų pirmųjų sekretorių aplinka“. Pašnekovo manymu, dabar čia daugiausiai gyvena buvusių pirmųjų ir antrųjų sekretorių vaikai, jų žmonos ir tėvai. „Vietos elitas gerokai pastovesnis, nes jie rečiau keičiasi. Jei jau kuris nors iš jų atsisėda į valdžios krėslą, tai perduoda tai kaip palikimą savo šeimos nariams“, - teigė E.Dorožkinas.
Nepaisant turtuolių spaudimo, Rubliovkos apylinkių kaimuose iki šiol gyvena žmonės. Jie laiko karves, ožkas, augina vištų pulką. Turtuoliai siūlo daug pinigų, kad šie ne tik mestų ūkininkauti, bet apskritai išsinešdintų iš tų vietų. Kaimiečiai gudrūs: laukia, kol dar labiau pakils parduodamų žemių kainos. O piniguočiams pasiūlius tartis, kaimo varguoliai jiems kiša špygas. Nesileidžia į kalbas gundomi ir puslitriais. Kaimietis žino, kad padauginęs degtinės gali suraityti parašą ne ten, kur reikia.
Tiesa, Rubliovkos kaimynai - Žukovko ir Barvychos kaimų gyventojai supranta, kad kainos jau pasiekė ribas. Kol siūlė 100 tūkst. JAV dolerių už arą, dar abejojo, laukė. O dabar siūlo 150 tūkst. JAV dolerių už arą. Tai tikrai nemažai. Todėl Barvychos kaimiečiai neatsilaikė ir pasidavė. Dabar ten parduodama kas antra sukiužusi troba. Tiksliau, žemės sklypas.
Parašė knygą nekilnojamojo turto mafijozų užsakymu
Pastaraisiais metais vietoj kaimietiškų trobų pradėti statyti skandinaviško stiliaus namai. Rubliovkos naujakuriai stengiasi išsaugoti žemės sklype pasodintus medžius prieš pusšimtį ar net šimtą metų. Be to, jau vengia originalaus dizaino statinių. Paskui tokio namo neparduosi arba tektų gerokai nuleisti kainą. Dabar nebeperka ir klasikinės architektūros namų su kolonomis ir pseudovokiško stiliaus pilių. Taip pat praėjo sodų kūrimų pagal feng šui mada. Labai populiaraus būta pastaruosius penkerius metus, bet taip jo niekas ir nesuprato.
Nemažai triukšmo sukėlė ir Rubliovkoje gyvenančios glamūrinės rašytojos Oksanos Robski išleista knyga apie šį rojaus kampelį žemėje. Kalbama, kad ji parašė knygą nekilnojamojo turto mafijozams užsakius. Tu pačiu padėjo pakelti ne tik žemės sklypų kainas prie Barvychos tvenkinio, bet ir kaip reikiant sudrumstė jo vandenį.
Pasirodžius O.Robski pirmai knygai nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo du kartus. Bet ir ji susišlavė nemažai pinigų, šovus į galvą protingai minčiai - aprašyti Rubliovkos turtuolių gyvenimą.
Kalbama, kad po oligarcho Michailo Prochorovo skandalo su prostitutėmis Kuršavelyje, Rubliovkos gyventojai tapo vieningi: paskelbė moratoriumą šiam prancūzų kurortui. Tačiau, kaip gali susivienyti žmonės, gyvenantys už penkių metrų aukščio tvorų, belieka tik spėlioti.
Anot E.Dorožkino, skandalas įvyko pačiu laiku, nes Kuršavelis išsisėmė ir nusilpo. Suprastėjo ir aptarnavimo lygis, o kainos peršoko visas galimas protingas ribas. Be to, per tą laiką daugiau proto įgavo ir nuolatiniai Kuršavelio klientai iš Rusijos.
O skandalas įvyko būtent tuo metu, kai susikaupė nepasitenkinimas kurortu ir buvo pasirengęs driokstelėti. Prancūzai tik paskubino „rusiškojo Kuršavelio“ baigtį. „Jei ne tas skandalas, gal dar būtų pora metų prasilaikęs, o dabar – viskas. Rusų turtuoliai atrado kitą kurortą – Šveicarijos Alpes“, - teigė pašnekovas.
Pasaulinio garso drabužių dizainerio parduotuvė Rubliovkoje bankrutavo
Dar ne taip seniai Rubliovkos turtuoliai vaikėsi žinomiausių pasaulio drabužių dizainerių naujų kolekcijų, norėdami patekti į pirmuosius blizgių žurnalų puslapius. Po to kuris iš jų pasistatys aukštesnį, nei kaimyno namą. Ir tas dabar jau praeityje. Sotūs. Dabar lenktyniauja įrodinėdami savo nuoširdumą, atvirumą ir sugebėjimą natūraliai elgtis. Todėl jiems ir toliau nusispjauti į visuomenės nuomonę bei socialines normas.
Rubliovkos turtuoliai supranta, kad nebūna glamūro be didelių išlaidų. Tačiau reikia sugebėti ne tik atrasti puikią prekę, bet ir ją pateikti. Spėjote pagalvoti, kad Rubliovkos piniguočiai jau nebenešioja „Prados“ drabužių ir atsikando „Luxury Village“ parduotuvių? Priešingai - į jas atvažiuoja apsipirkti net iš Maskvos centro. Mat čia įvairesnis ir platesnis parduotuvių asortimentas. Kaip sakoma, pagal vietos gyventojų poreikius ir piniginę.
Kaip bebūtų keista, bet Rubliovkos turtuoliai ganėtinai konservatyvūs. Teikia pirmenybę „Christian Dior“, „Chanel“, „Dolce & Gabbana“, „Armani“, „Gucci“ prekės ženklams. O kitiems neužtenka fantazijų. Todėl sudėtingesnio pavadinimo ir naujesnių prekės ženklų gaminiai čia neparduodami. Įdomiausia tai, kad būtent dėl tos priežasties teko uždaryti vieno garsiausio pasaulyje ir perkamiausio Niujorke japonų drabužių dizainerio Yohji Yamamoto parduotuvę Rubliovkoje.
Japonų dizainerio vadybininkai padarė didžiulę strateginę klaidą siūlydami savo produkciją rusų turtuolių rinkai. Mat ant garsiojo dizainerio drabužių, skirtingai nei ant „Dolce & Gabbana“ ir kitų, nėra užsiūtų etikečių su Y. Yamamoto pavarde. To čia niekas nesupranta. Rubliovkos turtuoliams svarbiausia prestižas, todėl pirmoje vietoje garsios firmos pavadinimas ir jos populiarumas. Užtat ir nešioja kostiumą ar paltą, kaišiodamas visiems panosėn rankovę, ant kurios ir prisiūta etiketė su garsaus dizainerio pavarde.
Į pasilinksminimo įstaigas lydi automatais ginkluoti vyrai
Jau išsirikiavo Rubliovkos oligarchų eilė užsisakiusių „Lamborghini“, „Maserati“ automobilius. Kalbama, kad reikia laukti jų net metus, o gal ir dvejus. Aišku, tie naujutėliai automobiliai stovi salonuose, bet piniguočių apmaudui, negali iš jų, visiems matant, išdidžiai išvažiuoti.
Dabar net „Bentley“ tenka laukti keletą mėnesių. Mat prieš kelerius metus Rubliovkoje atidarius „Bentley“ saloną, vidutiniškai 250 tūkst. eurų kainuojantys automobiliai buvo išgraibstyti per kelias dienas. Ir salonas kurį laiką stovėjo tuščias. Taip pat turtuoliai perka ir kolekcionuoja antikvarinius kabrioletus. O žmonai dažnas oligarchas dabar perka visureigį. Be to, kuo jis didesnis, tuo geriau.
„Jei turtuolio žmona važinėja visureigiu, vadinasi, vyras myli savo antrąją pusę. Nes pirmiausiai visureigis – saugu“, - teigė „V Rubliovke“ redaktorius. Anot jo, baigėsi tie laikai, kai visos Rubliovkos ponios važinėdavo mažais kabrioletais.
O „Mini cooper“ ir kitais panašiais pasaulinės automobilių pramonės gaminamais žaisliukais važinėja išrankūs ir išlepinti turtuolių vaikai.
Į Rubliovkos restoraną „Pričal“ ir kitas pasilinksminimo įstaigas kas trečią lankytoją palydi automatais ginkluoti vyrai. „Jei dar ne taip seniai lydintys automatininkai reiškė, kad tas žmogus turi labai daug pinigų, tai dabar jie simbolizuoja, kad tas žmogus yra sekamas, medžiojamas. Į tokius žmones žiūri su gailesčiu, kadangi supranta, jog jie taip elgiasi ne iš pasipūtimo ar norėdami būti pranašesniais už kitus, o iš baimės“, - paaiškino E.Dorožkinas.
Rubliovkoje iškabinta daug reklaminių plakatų su žinomų psichoterapeutų ir psichoanalitikų veidais ir pavardėmis. Panašu, jie taip pat padeda turtuoliams įveikti baimę. „Visada galvojau, kad psichoanalitikų klientai – Robliovkos žmonos. Bet labai nustebau sužinojęs, jog 70 proc. pacientų – vyrai, - teigė laikraščio redaktorius. - Ne paslaptis, kad uždirbus ar kaip nors kitaip įgijus labai daug pinigų, kaip ir politinė atsakomybė, uždeda atitinkamą atspaudą. Rubliovkos žmonos eina į grožio salonus, o vyrai gyvena nuolatiniame strese“.
Anot jo, nebepadeda ir saunos su prostitutėmis, su kuriomis verslininkai atsikratydavo streso. Beje, Rubliovkoje nėra nei vieno viešnamio. Suprantama, nelegalaus. Sunku pasakyti, kodėl? Gal nebeliko paklausos? „Stebėdamas rubliovkininkų gyvenimą, susidarė įspūdis, kad ten gyvena labai daug vaikų ir močiučių bei senelių. Per išeigines dauguma jų eina į čiuožyklas. Ne taip seniai mačiau ten bečiuožinėjantį ir Romaną Abramovičių su savo vaikais“, - tvirtino E.Dorožkinas.
Svarbiausias turtuolių kvartalo žmogus - vadovaujantis elektros tinklams
Pašnekovo teigimu, R.Abramovičius turi Rubliovkoje pasistatęs namą, kuriame gyvena jo vyresni vaikai iš ankstesnės santuokos. Praėjusiais metais prieš Naujuosius metus iš Londono į Maskvą lėktuvu atsiuntė daugybę daiktų su vaikiškais drabužėliais. Tačiau čia R.Abramovičiaus su Darija Žukova niekas nematė.
„Daša Žukova dažna viešnia daugeliuose Rubliovkos renginiuose, - teigė redaktorius. – Bet be R. Abramovičiaus. Dažniausiai ji ateina su Ksenija Sobčiak. Aš pats ne kartą jas mačiau „besitūsinančias“. Bet Rubliovkai K. Sobčiak ir kiti žmonės iš televizoriaus – vien dekoracija. Ypatinga pagarba ir dėmesys čia skiriamas atsakingiems už dujas, elektrą, kanalizacijos įvedimą“. Jo manymu, Rubliovkos-Uspenskio plento svarbiausias žmogus – Vladimiras Pavlenokas, vadovaujantis elektros tinklams. Nuo jo priklauso čia daug daugiau, nei nuo visų aukštuomenės liūčių kartu sudėjus.
Pašnekovas neslėpė, kad Rubliovkos elito vakarėliuose nuolat vagiamos piniginės. „Nepagaunamoji glamūrinė kišenvagių gauja jau tapo legenda, - kikendamas kalbėjo Eduardas. – Dešimtys žmonių, apsirengusių žinomų dizainerių drabužiais ir atvažiuojantys ištaigingomis mašinomis jau plėšikauja čia kelerius metus. Restoranuose, kavinėse, priėmimuose jie vagia pakabintus ant kėdžių atkalčių arba tiesiog numestus ant minkštasuolių rankinukus.
Taip pat ir iš paltų kišenių. O iš fitneso klube įrengtų personalinių dėžučių pavogia brangius laikrodžius, mobiliuosius telefonus. Anot redaktoriaus, apskritai gyvuoja du nusikaltimo tipai, būdingi Rubliovko-Uspenskio plentui: čia atsibeldžia kišenvagiai ir plėšikai, nurodantiems grobius kiti. Įsibrauna į namus, suriša šeimininkus ir išvalo seifus. Taip nukentėjo ne tik Didžiojo teatro dirigentas V. Sotnikovas, bet ir ne vienas oligarchas.
E.Dorožkinas paklaustas, kiek reikia turėti pinigų, norint jaustis Rubliovkoje saviškiu, atsakė: „Norint kaip reikiant paūžti su Rubliovkos turtuoliais Šveicarijos Alpėse, mėnesiui reikėtų 150 tūkst. JAV dolerių. O jei be užgaidų, labai saikingai ir kukliai, užtektų ir dešimties. Kažkodėl gyvuoja mitas, kad Rubliovkoje viskas labai brangu. Pavyzdžiui, prekybos centre „Perekrestok“ pigiau kainuoja, nei tokiose pat parduotuvėse Maskvoje. O turguose, kur vietos gyventojai fantastiškomis kainomis parduoda mėsą šašlykui ir beržines vantas, normalūs žmonės neperka“.
Parengė Sniegė Pilypienė
