Nešė seniūnui kraujo lašus
Prieš 5 metus Pasvalio rajone, Joniškėlyje, išdygo žmonių verkiančiu vadinamas akmuo. Sako, jis ne tik pagydo žmones, bet ir padeda moterims pastoti, o ištekėti trokštančioms – susirasti vyrą.
Seniūnas Steponas Rimkus pasakojo, kad ypatingąjį akmenį Mūšos upėje pastebėjo vietinis žvejys. Radinys vyrą gerokai išgąsdinęs, mat iš jo esą bėgo kraujas.
„Žmogelis susisėmė kelis lašus į degtukų dėžutę – ir į seniūniją. Kol atskubėjo, tas kraujas ir išbėgo. Žvejys, nelikus įrodymų, ir sako: eime – įsitikinsite savo akimis“, – prisiminė S.Rimkus.
Seniūnas tuomet prisiminė, kad ir buvusi kolūkio brigadininkė yra pasakojusi, kad kartą matė upėje kraujais paplūdusį akmenį.
S.Rimkus nusprendė įsitikinti, ar toks stebuklas – ne žmonių fantazija, ir nuskubėjo su žveju prie Mūšos. Deja, tąkart akmuo buvo dingęs lyg į vandenį.
S.Rimkus aiškino, kad joniškėliečiai šį reiškinį laiko antruoju stebuklu. Gyventojų tikinimu, akmuo vaikščiodavęs ir pasroviui, ir priešais srovę, nes pastebėdavę jį vis skirtingose upės vietose.
Po metų tas pats žvejys akmenį ir vėl išvydęs, bet kitoje vietoje nei pirmą kartą. Pamatęs vėl eina pas seniūną ir vėl vadina pažiūrėti.
Šį kartą „bėglys“ nespėjo niekur dingti. Žvejys pasiūlęs seniūnui ištraukti akmenį ir pastatyti šventoriuje, bet S.Rimkui pasirodė nei šis, nei tas statyti jį šalia bažnyčios. Tuo labiau kad buvo ir kitur neprižiūrimos žemės plotas, apaugęs krūmais ir žole. Jį sutvarkius, į naująją miestelio aikštę ir buvo atgabentas verkiančiu pramintas akmuo.
Reikėtų ieškoti akmens brolio
S.Rimkaus tvirtinimu, turi būti logiškas šių „stebuklų“ paaiškinimas. Gali būti, kad dėl kraują primenančio skysčio kalta geležies rūdis ant kitos akmens pusės. Jam sudrėkus, vanduo nusidažo raudona spalva.
Dėl akmens keliavimo pasroviui ir priešais srovę seniūnas taip pat turi savo paaiškinimą: greičiausiai yra du akmenys. Pasak jo, reikėtų paklaidžioti ir pažioplinėti Mūšos pakrantėmis ir galbūt pasirodytų verkiančio akmens brolis dvynys. Tuomet jį pastatytų šalia aikštėje.
„Šitam ištraukti samdžiau kraną, nedaug trūko, kad apvirstų. Pakankamai ištiesia strėlę – nepakelia akmens. Nuleidžia ją stačiai – negali prie kranto privažiuoti, nes nugarmės į upę“, – aiškino seniūnas.
Tačiau du kryžiai – viršuje ir apačioje – neginčijamas įrodymas, kad akmuo jei ne stebuklingas, tai ypatingas. S.Rimkus priminė, kad Česlovas Gedgaudas knygoje „Mūsų praeities beieškant“ rašė, jog dvigubas kryžius reiškia 1000. Vytauto laikais prisiekdavo 1000 kareivių – tai esą lemdavo pergales prieš nuožmiausius priešus.
Paskutinė viltis moterims
Pastačius akmenį ir puse lūpų užsiminus apie nepaprastas jo galias, ekskursijos į Joniškėlį važiuoja kas savaitgalį ir dar dažniau ne tik iš visos šalies, bet ir iš Latvijos. Atvyksta ir pavieniai žmonės, medituoja prie stebuklingojo akmens.
„Šiame kelyje įvyko jau trys avarijos. Kaip neįvyks – trokštančios ištekėti merginos ir moterys šventai tiki, kad vidurnaktį reikia ateiti prie akmens, nuogai išsirengti – ir išsipildys jų karščiausias noras“, – šypsojosi seniūnas.
Pasak jo, dėl aplink akmenį ropinėjančių žavių nuogalių vairuotojai ir praranda protą. Akmuo kartais tampanti paskutine viltimi ir pastoti negalinčioms moteriškėms. S.Rimkus prisiminė, kaip atvažiavo dvi šiaulietės. Viena meditavo prigludusi prie akmens krūtine. Kita – atsirėmusi nugara.
„Kaip manote, kuriai pavyko?.. Pirmajai. Matyt, akmuo labiau mėgsta tradicinę pozą“, – juokėsi seniūnas.
Pagydo tikėjimo galia?
Kartą išsitaręs, esą akmuo gydantis ligonius, S.Rimkus daugiau apie tai nebekalba – žmonės ėmę važiuoti net su vežimėliais.
Bet seniūnas pats ne kartą ir ne du yra girdėjęs, kad po meditacijos šalia verkiančio akmens žmonėms iš tiesų grįžo jėgos, išsipildė norai. Galbūt jiems stiprybės suteikusi tikėjimo galia.
Be to, svečiai po ekskursijos neatsisako alaus arba vyno degustacijos. „Iš medinės patrankos šaudome saliutus ir degustuojame“, – kalbėjo S.Rimkus.
O jau po degustacijos moterys skuba prie akmens ir nuogos prašo išpildyti jų norus? Seniūnas juokėsi, bet nieko neatsakė.
Ekskursijas sutraukia ir Vytauto Bakūno išdrožtomis skulptūromis bei gėlėmis išpuoštas miestelis. Ypač gražu pavasarį ir vasarą, kai viskas žydi ir žaliuoja. Joniškėlis turi savo gėlių šiltnamį, daugiausia augina gvazdikus.
Nematomas Dievas sėdi soste
Kitame, taip pat krūmais kadaise prižėlusiame plote, stovi didžiulis mėlynas gaublys.
S.Rimkus sako, kad Žemės rutulio idėja į galvą šovė netikėtai. Dar buvusioje Sovietų Sąjungoje pagarsėjęs kaip gabus racionalizatorius, joniškėlietis turėjo pasigaminęs automatines lovas: paspaudi mygtuką – pakyla prie sienos, paspaudi – nusileidžia.
„Buvo gaila išmesti mechanizmą. Pagaminome metalinį karkasą, daviau darbininkams iškarpas, kad išpjaustytų skardines juosteles“, – apie nieko nekainavusią atrakciją pasakojo seniūnas.
Priėjus artyn, gaublys pradeda iš lėto suktis dėl įrengto judesio daviklio. Vasarą įsijungia ir magnetofonas.
Gaublys pakrypęs 16 laipsnių kampu į Šiaurinę žvaigždę. Vakarais jį apšviečia Saulės skulptūra.
„Pagalvojau, kad Saulę ir Žemę kas nors turi prižiūrėti. Taip atsirado Dievo sostas. Jame sėdi Dievas, bet, kaip žinome, jis – nematomas“, – pasakojo S.Rimkus.
Nuo gaublio vynuogėmis apsodinta Nostalgijos alėja veda geležinkelio bėgių ir garvežiuko link. Išvažiuojantys joniškėliečiai jos gale randa lagaminą – priminimą, kiek reikia atsivežti pinigų, kad prikeltų gimtą miestą.
Dėl ligoninės – 7 adresais
Miestelio šventės vyksta prie Amžinybės rato – Žvejys gręžia tinklą ir vanduo bėga ratu lyg nesibaigiantis gyvenimas. Ratą suka iš upelio siurbiamas vanduo.
Įgyvendindamas šią idėją, S.Rimkus sužinojo, kad leidimas šiai atrakcijai kainuotų apie 15 tūkst. litų. Mat turi būti geodeziniai matavimai, projektas, topografinė nuotrauka.
„O, sakau, jeigu be nieko? Tuomet atseit – bauda, 300 litų. Pasirinkau baudą. Sakau, nemokėsiu, duokite į teismą. Tuo viskas ir baigėsi, į teismą nedavė“, – kalbėjo seniūnas.
Dar didesnis karas kilo dėl Joniškėlio ligoninės. „Valdžia nubalsavo, kad ją reikia uždaryti, apskrities viršininkas su tuo sutiko, ministras pasirašė. Pasakiau: šito tai jau nebus“, – kalbėjo S.Rimkus.
Surinkęs 800 gyventojų parašus, seniūnas pasiekė prezidentą, ministrą pirmininką – iš viso kreipėsi 7 adresais. „Skambinu Irenai Degutienei – sakau, reikia pagalbos. O ji: aš tavęs nepažįstu. Klausiu: tai nebeatsimeni, kaip eilėraščius apie meilę tau deklamavau?“ – pasakojo joniškėlietis.
Seniūnui pavyko pasiekti savo – dabar ligoninė esą kaip saldainiukas, pavyzdinė. Jai davė miestelyje 36 metus gyvenusio gydytojo Jono Leono Petkevičiaus vardą. Bet valdžia vėl nepatenkinta, esą per didelė garbė. Ar jai nepatiko, kad neparašyta, jog čia – ne ligoninė, o tik Pasvalio skyrius?
„Sakau, raidės per brangiai kainavo“, – visai rimtu veidu dėstė S.Rimkus.
Pokštą nuotraukoje išdavė karoliai
Juokauti nemėgstanti valdžia įsižeidė ir dėl kito S.Rimkaus pokšto, iškvietė ant kilimėlio.
Seniūnas nusifotografavo prie Joniškėlio vėliavos, o šalia įmontavo prezidentės Dalios Grybauskaitės atvaizdą ir įdėjo į internetą.
Viršininkas iškvietęs moko, esą ko tu nežiūri subordinacijos? Ko mums nepranešei, kad prezidentė atvažiuoja?“
S.Rimkus atsakė: „Pas mane asmeniškai važiavo: ji – pana, o aš – našlys, gal padraugauti norėjo...“
Šįkart seniūno klasta buvo perkąsta: mat buvo išviešintos dvi panašios nuotraukos, bet vienoje D.Grybauskaitė – su karoliais, kitoje – be jų.
„Klausia, tai ką, ji ten pas tave persirenginėjo?“ – juokėsi S.Rimkus.
Jei nebūtų pagautas krečiant juokus, seniūnas nebūtų pats prisipažinęs.
