Mokytojai vienbalsiai tvirtino, kad M.Chodorkovskis buvo labai stropus, kruopštus ir darbštus moksleivis. Ypač daug gražių akimirkų prisimena jo buvusi chemijos mokytoja Marina Voicechovskaja ir bendraklasė, o dabar matematikos mokytoja Jekaterina Belova.
J.Belova: „Mišą pažįstu daugybę metų, nuo antrosios klasės. Mes buvome kaimynai. Kartu eidavome į priešais mūsų namą Kosmonautų gatvėje pastatytą mokyklą. Gyveno Chodorkovskiai nedideliame bute, labai kukliai. Miša būdamas 16 metų pradėjo dirbti kepykloje Koroliovo gatvėje – iškraudavo duoną. Mūsų mylimiausia mokytoja buvo klasės auklėtoja Jekaterina Melešina, - rašo „Life News“. - Kartu su ja visa klasė pasilikdavo po pamokų ir ant juodos duonos užsitepus garstyčių aptarinėjome aktualius to meto klausimus: kosmosą, naujas knygas. Mes ir dainuodavome, skambant gitarai, tada draudžiamos grupės „Mašina vremeni“ dainas: „Laimės paukštę“, „Lėles marionetes“... Ir baigus mokyklą, Miša nepraleisdavo nei vieno mūsų klasės organizuoto susitikimo iki pat suėmimo“.
М.Voicechovskaja: „Jis labai mėgo chemiją ir dažnai atlikdavo bandymus savo namuose. Tėvai bijodami, kad jis nesudegintų namų, rūsyje įrengė specialias dirbtuves. Miša atlikdamas bandymus ne kartą buvo sukėlęs sprogimus“.
J.Belova: „Taip, mes buvome labai laimingi, kad po Mišos bandymų mūsų namas neišlėkė į padangę. Prisimenu, jo rankos pirštai visada būdavo apdeginti. Tiesa, kartais mums labai praversdavo jo patirtis chemijos srityje. Jei kuris nors iš mūsų išsitepdavome drabužius ir negalėdavome išplauti, prašydavome Mišos, kad šis patartų, kaip išvalyti dėmę“.
М.Voicechovskaja: „Vieną kartą jis man labai padėjo. Laukiausi kūdikio. Per chemijos pamoką kaip reikiant prisikvėpavau chloro. Mane ėmė pykinti, net kosėti negalėjau – trukdė didelis pilvas. Tuo metu pro šalį žingsniavęs devintos klasės moksleivis M.Chodorkovskis pamatė mane, atidarė langą, privedė mane prie jo ir neprašomas nubėgo atnešti pieno iš parduotuvės. Po to įpylė į stiklinę ir padavė man“.
J.Belova: „Miša jau besimokydamas aukštosios mokyklos pirmame kurse dirbo kiemsargiu ir plovė namų laiptines. Ir dar sugebėjo gauti trijų aukštųjų mokyklų diplomus. Jis baigė D.Mendelejevo, G.Plechanovo ir teisės institutus.
Mūsų mylima klasės auklėtoja prarado savo sūnų. Moteris labai išgyveno, sunkiai susirgo. Todėl ji kaip savo asmeninę tragediją priėmė ir Mišos suėmimą. Jis jai buvo kaip sūnus. Ir Miša niekada nepamiršo savo klasės auklėtojos. Net ir būdamas milijardieriumi visada jai padėdavo ne tik moraliai, bet ir materialiai. Apmokėjo jos gydymą...“.
Baigdamos pokalbį abi moterys tarsi susitarusios vienu balsu pasakė: „Tokio kilniaširdžio žmogaus, kaip Miša, niekur nerasite“.
Prarado melžiamą karvę
Tuo tarpu M. Chodorkovskio likimo draugai – ir toliau atliekantys bausmę, taip nesidžiaugia. Mat prarado melžiamą karvę. M.Chodorkovskį pervežus į bendrojo režimo koloniją Nr. 10 Čitinsko srityje, Krasnokamensko mieste, buvo itin akylai stebimas prižiūrėtojų. Nepaisant to, buvusio naftos magnato mėgėjiškas fotografijas iš įkalinimo vietos vienu metu publikavo ne tik keli Rusijos laikraščiai, bet ir užsienio žiniasklaida. O kai kurie laikraščiai įžūliai pasisavino jas, tvirtindami, kad tai pavyko užfiksuoti jų paparaciams. Iš tikrųjų sensacingas nuotraukas nufotografavo sėdėję kartu su M.Chodorkovskiu kaliniai ir pardavė kai kurioms redakcijoms už juokingus pinigus.
Tuometinio žinomiausio šalies kalinio mėgėjiška fotosesija buvo išplatinta laisvėje beveik iš karto atsidūrus jam kolonijoje. Plikai nukirptas M.Chodorkovskis kukliai pozavo gatvėje, o paskui kažkokioje patalpoje, apsilupusių žalios spalvos sienų fone, prie nedidelio stalelio, ant kurios stovėjo savadarbė peleninė, o greta gulėjo tada labai populiarių cigarečių „L&M“ pakelis.
Kieno rankų darbo tos fotografijos, buvo kruopščiai slepiama. Bet buvo aišku kaip dieną, kad be kolonijos vadovybės tarpininkavimo neapsieita: jai atiteko didesnė pinigų suma už parduotas nuotraukas. Tuo tarpu kelioms užsienio informacijos agentūroms pasiūlęs nuotraukas vyras, užsiprašė už jas juokingą sumą - 300 еurų. Tai perdavė vienas užsienio žurnalistas, nepanoręs skelbti savo pavardės.
„Iš pradžių visus nustebino to vyro prašoma menka suma už unikalias nuotraukas. Bet netrukus paaiškėjo, kad savo pinigus už įžymiojo kalinio fotografijas jis jau atsiėmė, prieš tai pasiūlęs jas kitoms agentūroms“, - pasakojo reporteris. Nors galima buvo suprasti ir M.Chodorkovskį, noriai pozavusį. Juk garsiam kaliniui buvo labai svarbu bet kuri išskriejanti apie jį žinutė į laisvę.
Tiesa, po to į Krasnokamenską buvo komandiruoti keli FTB nusikaltimų vykdymo skyriaus vyresnieji karininkai. Jie mėnesį tyrė, kaip tos nuotraukos atsidūrė laisvėje ir tuo pačiu mėgino užkirsti kelią bet kokiai informacijai apie M.Chodorkovskio atvykimą į koloniją. Tačiau jų pastangos nuėjo šuniui ant uodegos.
Siuvo kumštines pirštines
Kolonijoje М.Chodorkovskis aštuonias valandas per dieną siuvo kumštines pirštines Rusijos armijos kariams. Tiesa, iš pradžių neįvykdydavo nustatytos normos. Neturėjo įgūdžių. Tačiau kiti kaliniai tvirtino, kad jis labai stengėsi, kruopščiai dirbdavo ir niekada neišsisukinėdavo. Be to, M. Chodorkovskis žinojo, kad už pavyzdingą elgesį ir darbo pasiekimus jį gali pervesti į lengvesnio režimo būrį. Tada iš karto pagerėtų ir jo gyvenimo sąlygos. Pirmiausiai jis galėtų leisti pinigus be jokių apribojimų (tuo metu jis galėjo per mėnesį išleisti ne daugiau kaip 2160 rublių) ir gauti du kartus daugiau siuntinių.
Atsiradus tokiai galimybei M.Chodorkovskis oficialiai paprašė nesiųsti jam daug siuntinių. Tik laiškus. Juk buvo nemažai garsiojo kalinio šalininkų, norinčių jam padėti.
Mat paaiškėjo, kad pagal RF baudžiamojo kodekso vykdomuosius dokumentus, nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme ir atliekantiems bausmę bendrojo režimo kolonijose leidžiama gauti šešis siuntinius. Taigi, gavęs tiek siuntinių, M.Chodorkovskis būtų praradęs galimybę gauti siuntinius ir laiškus iš savo artimųjų. Vis dėlto norintys „pabūti įkalinto naftos magnato kailyje“, galėjo siųsti M.Chodorkovskiui į koloniją knygas, tik būtinai su žyma „į biblioteką“. M.Chodorkovskis buvo vienintelis kalinys, turintis aukštąjį išsilavinimą ir vienintelis bibliotekos skaityklos lankytojas. M.Chodorkovskiui siųsdavo laiškus be jokių apribojimų adresu: 674665, Čitinsko sritis, Krasnokamensko rajonas, Krasnokamensko miestas, įstaiga JAG14/10, 8-as būrys.
Ėmė skųstis skausmais viduriuose
Dar būnant kalėjime „Matroskaja tišina“ ir laukiant nuosprendžio, M.Chodorkovskis ėmė skųstis virškinimu, skausmais viduriuose. Iš pradžių kalėjimo medikai visą kaltę vertė staiga pasikeitusiam įkalintojo mitybos režimui ir pažadėjo, kad organizmui pripratus prie kalėjimo sriubos, viskas susitvarkys. Bet po kiek laiko gydytojai aptiko polipus, kitaip dar vadinamus gerybinius navikus tiesiojoje žarnoje. Ligos negydant, jie ilgainiui galėjo išsivystyti į žarnyno vėžį.
M.Chodorkovskis sunerimo ir paprašė tos srities medicinos specialisto konsultacijos. Aišku, onkologijos specialistas į kalėjimą neatvyko, bet žinomam kaliniui buvo perduotos Rusijos onkologijos Blochino vardo mokslinio centro medicinos profesoriaus Vasilijaus Knyšo rekomendacijos per kitus žmones: reikia valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, ląstelienos, vitaminų ir žuvies; iš pradžių galima pamėginti gydyti medikamentais, tačiau šios ligos efektyvus gydymo metodas - chirurginis ir chemoterapija.
M.Chodorkovskis atsisakė operuotis įkalinimo sąlygomis, nes menkiausia kalėjimo gydytojo nekompetencija galėjo baigtis labai liūdnai. Todėl vėliau jis gydėsi profesoriaus rekomenduotais vaistais, kuriuos parūpino M.Chodorkovskio „bratkai“, pardavę jam už 300 eurų.
Kaip M.Chodorkovskis susikrovė turtus
Tuometinio RF generalinio prokuroro pavaduotojo Vladimiro Kolesnikovo tvirtinimu, 1980 metais M.Chodorkovskis, prisidengęs Maskvos komjaunuolių centro vykdomomis mokslinėmis-techninėmis programomis (iš čia kilo ir banko „Menatep“ pavadinimas) įveždavo dideliais kiekiais iš užsienio padirbtą konjaką „Napoleon“ ir šveicarišką degtinę, išpilstytą Lenkijoje bei siuvo džinsus.
M.Chodorkovskis su verslo partneriais legalizavo savo verslą, įkūrę „Menatep“ banką. Partneriai investavo į verslą 2,7 mln rublių. Dar 2,3 mln surinko iš gyventojų. Žmonės, prisipirkę „Menatep“ akcijų, taip ir nesulaukė dividentų.
Anot V.Kolesnikovo, dėl M.Chodorkovskio nesumokėtų mokesčių kas mėnesį daugiau kaip 18 mln. rusų negaudavo atlyginimų ir daugiau kaip 49 mln. – pensijų. Prokuroro teigimu, prieš suimant M.Chodorkovskį, jis spėjo ištuštinti ir „Rosneft“ sąskaitas, išmokėjęs akcininkams didžiulius dividentus. Todėl iš šalies į ofšorines kompanijas buvo pervesti milžiniški pinigai užsienio valiuta. Įvairiais vertinimais, nuo 7 iki 9 mlrd. JAV dolerių.
M.Chodorkovskio finansinė parama
JAV
Parėmė 100 tūkst. JAV doleriais nacionalinį knygų festivalį, kurį surengė Laura Bush. Padovanojo 1 mln JAV dolerių Kongreso bibliotekai. Paaukojo 500 tūkst. JAV dolerių Vašingtono Karnegio fondui.
Rusijoje 1994 metais „Jukos“ iniciatyva buvo įkurta ir finansuojamas licėjus internatas „Podmoskovnij“. Jame mokosi apie šimtas moksleivių, išvežtų iš „karštųjų taškų“ ir šalies pasienio rajonų.
2001 metais gruodžio mėnesį Neftejugansko rajone, Poikovo vietovėje atidarytas baseinas, kainavęs „Jukai“ 30 mln. rublių, o Tomsko srityje, Streževo mieste - Vaikų kūrybos namai.
Kasmet „Jukos“ kompanija skirdavo Rusijos labdarai 50 mln JAV dolerių. Tiesa, kokioms būtent programoms – nepranešama.
Parengė Sniegė Pilypienė
