Politikės gyvenimo kelias prasideda rytinėje, rusakalbėje Ukrainos dalyje. Ji - verslininkė, oligarchė, politikė, kalinė ir dvasinė Maidano lyderė. Spalvinga asmenybė, savo aistra užkariavusi liaudį ir suerzinusi politinius oponentus.
Kijevo Nepriklausomybės aikštės centre, kur prasidėjo Maidano judėjimas, stovi kalėdinė eglė, kuri apklijuota Ukrainos vėliavomis ir protestuotojus palaikančiais šūkiais. Tačiau didžiausias yra J.Tymošenko plakatas. Jis toks didelis, kad politikės veidas matosi iš kito Maidano galo.
Tai lyg simbolis, kad tikroji sukilėlių vedlė yra J.Tymošenko. Kiti trys opozicijos lyderiai Maidano kovotojams yra lyg šios politikės vietininkai. Įkalinta J.Tymošenko yra sukilėlių vėliava, po kuria kraunamos ne tik protestuotojų širdys, bet ir aukos. Ji yra viena iš vertybių, dėl kurių kovoja sukilėliai.
Dirbdami Kijeve ne kartą iš protestuotojų girdėjome – ji yra vienintelė tikra lyderė, kurią sektų visi Maidano kovotojai. Apie kitus opozicijos lyderius taip nekalbama. Vieni sukilėliai juos palaiko, kiti – smerkia dėl susitarimų su valdžia, neryžtingumo ir nesugebėjimo kontroliuoti situacijos.
Diplomatiniai šaltiniai, kurie stebi situaciją Maidane, sako, kad J.Tymošenko paleidimo bijo ne tik valdžios atstovai. To bijo ir dalis opozicijos. Kodėl? Nes ji yra kovotoja. Ukrainiečiai mano, kad ji yra tokia lyderė, kuri gali nušluoti ne tik valdžios rūmus, teisėsaugos institucijas, bet ir neryžtingus opozicionierius.
„Ji yra kovotoja, bet ar ji yra statytoja?“, - retoriškai klausė vienas lietuvis, jau 25 metus gyvenantis Ukrainoje ir palaikantis Maidano judėjimą. Kitaip tariant, J.Tymošenko gali sutelkti tautą kovai, tačiau neaišku, ar gali padėti sukurti naują Ukrainą.
Maidanas savo Julijos laukė nuo pat protestų pradžios. Laukia lyg Žanos Dark, kuri gali paimti tautą į tvirtą savo kumštį ir smūgiais nunešti Vakarų link. Tačiau kruvina kova lyg ir baigėsi. Ar Maidano Žana Dark sugebės sutelkti tautą ir įkvėpti ją sunkioms vakarietiškų vertybių statyboms Ukrainoje – tai parodys laikas.
Sulysusi ir negalinti paeiti
J.Tymošenko vadinama įvairiais vardais – dujų princesė, ledi Ju, Ukrainos Žana d‘Ark, geležinis Maidano angelas. Protestuotojų pamėgtuose plakatuose – sveikos ir stiprios moters nuotrauka. Tautiškai susipynusi plaukus į kasą, kuri vainikuoja galvą, J.Tymošenko protestuotojų kovai labai tinka.
Tačiau šių dienų realybė – kitokia. Daugiau nei dvejus metus moteris nevaikšto. Taip pernai lapkritį Vilniuje teigė jos duktė Jevhenija Tymošenko. Ji buvo visuomeninė motinos gynėja – tarsi įkalintos motinos balsas laisvėje.
It du vandens lašai panaši į savo gimdytoją, Jevhenija neslėpė susirūpinimo motinos sveikata. „Aš labai nerimauju dėl mamos, - sakė 33-ejų ukrainietė. - Ji geria vandenį ir yra išsekusi.“
Politikė 53-iąjį gimtadienį sutiko badaudama Charkovo kalėjimo ligoninėje. Sulysusi, supinta, bet nesusukta kasa, Maidano įkvėpėja atrodė „taip gerai, kaip įmanoma atrodyti kalėjime“. Nevėdinama palata, televizorius su vos keliais televizijos kanalais, jokio interneto ar telefono. Aktyvistė buvo visiškai atskirta nuo pasaulio.
Vienintelė gyva siela, buvusi nuolat šalia jos – tai kameros kaimynė, su kuria pasiligojusi politikė dalinosi maždaug 25 kv.m. kamerą.
Skurdus, suluošintas gyvenimas nelaisvėje – tarsi gražios pasakos, kurioje J.Tymošenko gyveno prieš tapdama politike, griuvėsiai.
„Visa mūsų šeima patyrė represijas. Verslas, kurį paliko motina išėjusi į politiką, buvo sužlugdytas. Tėvas pasiprašė politinio prieglobsčio Čekijoje. Jei būtų areštavę dar ir jį, nebūčiau ištvėrusi“, - pasakojo J.Tymošenko duktė.
Valdė penktadalį šalies ekonomikos?
J.Tymošenko nedidelį savo verslą pradėjo Dniepropetrovske, kur ir gimė 1960 metų lapkritį. Tai – miestas rytinėje daugiausia rusiškai kalbančioje Ukrainos dalyje. Didžiausią palaikymą dabar čia turi verčiamas prezidentas Viktoras Janukovičius.
Moteris mokėsi inžinerijos ir ekonomikos. Kai žlugo Sovietų sąjunga, ji pastebėjo puikias verslo galimybes.
Devintame praeito šimtmečio dešimtmetyje ji suformavo Ukrainos energetikos sistemą, kuria dujos tekėjo didžiulėms pramonės gamykloms. Ji tapo viena turtingiausių verslininkių Ukrainoje. Tuomet ir buvo pavadinta „dujų princese“. Žurnalistų skaičiavimais, ji galėjo kontroliuoti penktadalį Ukrainos bendrojo nacionalinio produkto arba apie ketvirtadalį šalies ekonomikos.
Kaip dauguma Ukrainos oligarchų, ji pasuko į politiką. J.Tymošenko 1999-2001 kartu su Viktoru Juščenko suformavo vyriausybę, tapo energetikos ministre ir siekė įvykdyti energetikos sektoriaus reformą. 2004-aisiais ji sužibėjo oranžinėje revoliucijoje. Vėliau du kartus – 2005 m. ir 2007–2010 m. – tapo premjere.
Tačiau politinis skrydis skaudžiai baigėsi 2011 metais, kai valdant politiniam oponentui Viktorui Janukovičiui, ji buvo nuteista už valdymo metu sudarytą susitarimą su Rusiją, kurio sąlygos galimai buvo nepalankios Ukrainai. Kalėjime moteris turėjo praleisti 7-erius metus. Dabar, praėjus beveik dvejiems su puse metų, ji paleista į laisvę.
Žmonės deda daug vilčių į šią ikona tapusią moterį. Tačiau tik laikas parodys, ar jai užteks jėgų ir kantrybės ne kovoti, bet statyti susiskaldžiusią Ukrainą.
