Trečio kurso studentas nesigaili, kad protestavo. Ir vėl eitų ginti Ukrainos. Nesvarbu, kad iš kulkos gavo į akį ir jos neteko. „Kito pasirinkimo nebuvo. Nemanau, kad padariau kažką ypatingo“, - didvyrio laurų kratėsi V.Ftomovychas.
Astrologės pranašystėmis netiki
Jam sunku ramiai stebėti Kryme vykstančius įvykius. Nors gydytojai patarė nevarginti akies, vaikinas su likimo draugais internetu nuolat žiūri televiziją – seka, kas dedasi Ukrainoje. Negali likti nuošaly, kai tėvynę krečia neramumai.
„Jei Krymo klausimas išsispręs, viskas bus gerai. Bet kol kas Ukrainos situacija blogėja. Kryme uždaromos ukrainietiškos mokyklos. Taip neturėtų būti. Norisi tikėtis geriausio. Nesu tikras, ar dabartinė valdžia pasiryžusi pokyčiams. Mes dar nelaimėjome“, - kalbėjo Ukrainos valdžia nusivylęs studentas. Jis netiki prastomis astrologės Palmiros Kelertienės prognozėmis Ukrainai.
„Pas mus irgi yra žmonių, kurie sako, kad problemų nebūtų, jei Ukrainos vėliava būtų apversta aukštyn kojomis. Esą taip nuo pradžių turėjo būti. Netikiu, kad įvykius valdo atsitiktinumai. Jei žmogus nori, jis viską gali pasiekti“, - dėstė V.Ftomovychas.
„Regėjimo neturėsi“
Ketveriukė iš Ukrainos save vadina piratais. Dviems jų kairiosios akys aptvarstytos baltu bintu. Kai jie praeina Santariškių klinikų koridoriumi, kiti pacientai juos nuseka akimis.
Trim Maidano aktyvistams – Pavlui Šleliayinui, Olegui Matkovskyy ir Viktorui Opalenko pasisekė – sužeistos akys gyja. Vienintelis V.Ftomovychas jau niekada nematys abiem akimis. Dešinioji dėl gilaus sužeidimo dar Kijeve buvo išpjauta. „Regėjimo neturėsi“, - netrukus po nelaimės jį perspėjo pažįstamas gydytojas.
Vaikinas bijojo kreiptis į ligoninę, kad nebūtų įduotas milicijai. Dar Kijeve jam akį amputavo. Kito kelio nebuvo – komplikacijos būtų pavojingos gyvybei.
Akį sumaitojo metalinė kulka
Viskas prasidėjo vasario 18 dieną. „Nusprendžiau nesėdėti namie. Į miestą atvažiavau 8 val. ryte. Maidane sklandė gera nuotaika, nesiruošėme karui“, - prisiminė aktyvistas. Gausiai susirinkę protestuotojai patraukė link svarbiausių valstybinių pastatų.
Netrukus milicija gavo komandą vaikyti žmones. „Valdžia buvo pasiruošusi. Mūsų laukė karinės mašinos. Jie ėmė mėtyti į mus dujų granatas, šaudyti guminėmis kulkomis“, - pasakojo studentas. Protestuotojai neturėjo ginklų, nešėsi tik medinius skydus.
„Su jais atlaikėme kelias milicininkų atakas. Tarp mūsų ir milicininkų ant žemės buvo daug sužeistų, milicija mušė juos per galvas. Kliuvo ir seneliams, ir merginoms“, - baisėjosi pašnekovas.
V.Ftomovychą sužeidė į skydą atšokusi kulka. Bent jau tokią versiją kelia pats Vasylijus. Gydytojai sakė, kad akį sužeidė metalinė kulka. „Tiesą sakant, dorai nesuprantu, kas nutiko“, - prisipažino ukrainietis.
Bijojo tėvų reakcijos
Kol kas Vasylijus pastebi vienintelį pasikeitimą – viena akimi sunkiau orientuotis. „Posūkiuose juokingai atrodau“, - šypsojosi jaunuolis. Jis įsitikinęs, kad likus vienai akiai jo gyvenimas nepasikeis – V.Ftomovychas ir toliau studijuos inžineriją, baigęs studijas projektuos gyvenamuosius namus.
Labiausiai jis nerimavo, kaip reikės apie prarastą akį pranešti tėvams ir giminaičiams. „Jie iki šiol išgyvena, kad mano gyvybei buvo kilęs pavojus“, - sakė ukrainietis. Vasylijaus tėvai gyvena netoli Kijevo. Šeimoje be jo – dar trys vaikai.
Jauniausiai sesutei – vos 4-eri. „Mažoji žino, kad brolis dabar ne Ukrainoje, bet apie akį tėvai jai nieko nepasakoja“, - švelniai apie sesutę prasitarė jaunuolis.
Studentas gyvena bendrabutyje Kijeve. Kambarį jie dalinasi dviese. Santariškėse ukrainietį pasiekia daugybė draugų skambučių. Jie teiraujasi, kaip V.Ftomovychui sekasi, ar nereikia pagalbos.
Ligoninėje – neįprastas svečias
Devyniolikmetis neįsivaizduoja, kaip gyvens be ligoninėje pažintų ukrainiečių. „Kova dėl Ukrainos ir akių sužeidimai mus suvienijo. Jau planuojam grįžę į Kijevą padėti Pavlui. Jis priverstas uždaryti savo drabužių parduotuvę. Ieškosime žmonių, kurie galėtų išgelbėti jo verslą“, - planus dėstė ukrainietis.
Santariškių klinikoje ketveriukė jau sulaukė neįprastų svečių. „Mus aplankė žurnalistas ir sporto komentatorius Gediminas. Atnešė vaisių, sulčių, siūlė pravesti ekskursiją po Vilnių“, - pasakojo V.Ftomovychas. Šį pasiūlymą užsieniečiai greičiausiai priims.
„Norėtųsi pamatyti Vilnių. Viskas, ką iki šiol matėme – greitosios pagalbos automobilis ir ligoninė“, - sakė pašnekovas. Jauni vyrai jau moka kelis lietuviškus žodžius, į gydytojų rytinį pasisveikinimą visada atsako „labas rytas“. „Kai kitą kartą atvažiuosim į Lietuvą, lietuviškai mokėsim daugiau“, - žadėjo V.Ftomovychas.
Kada ukrainiečiai grįš namo – neaišku.
„Žinau, ką darysiu dvi dienas į priekį. Paskui – nežinia“, - pečiais gūščiojo pašnekovas. Trečiakursis elektroniniu laišku paprašė universiteto mėnesį jį atleisti nuo paskaitų.
Santariškių klinikų direktoriaus medicinai pavaduotojas Mindaugas Petrulionis sakė, kad vyrų dar laukia reabilitacija sanatorijoje Šventojoje.
