Augalais sudomino senelis
„Tai mūsų jauniausias nuolatinis pirkėjas. Jis nemažai išmano apie augalus, visuomet nori dar daugiau sužinoti, o kartais ir mūsų pirkėjus nustebina, iš savo patirties patardamas, kokių veislių vienas ar kitas daržoves verta pirkti“, – tokie Panevėžio parduotuvės „Žalia stotelė“ darbuotojų žodžiai paskatino susirasti dėl augalų galvą pametusį paauglį. Šiais laikais, kai miesto vaikai net nežino, kaip atrodo žydintis bulvių keras ar kur auga pomidorai, toks susidomėjimas atrodo vertas dėmesio.
Nors gyvena pačiame Panevėžio centre, I.Pilis visus savaitgalius ir atostogas stengiasi praleisti užmiestyje – pas Daukniūnų kaime gyvenantį senelį Juozą Jušką. Ten vaikino laukia pulkas dekoratyvinių balandžių, kelios šeimos triušių ir daržas bei sodas.
„Jei nedirbu darže – žvejoju, o jei nežvejoju – rūpinuosi savo gyvuliukais“, – sako paauglys. Visokių gyvūnėlių netrūksta ir bute Panevėžyje, kur jis gyvena su mama Vilma – keli akvariumai su žuvytėmis, porelė amadinų, degu. Ant palangės išrikiuoti vazonėliai, kuriuose jau pasėti pomidorai, paprikos. Visa tai – Irmanto valdos.
Pirmieji augintiniai – sraigės
Paauglio mama sako, kad jau nuo mažens jos sūnus buvo labai smalsus. Kartą rudenį, būdamas vos 3 ar 4 metų, Irmantas parsinešė namo kelias sraiges ir paprašė mamos leisti jas auginti. „Ir sėkmingai per visą žiemą auginome, morkomis, kopūstlapiais šėrėme, o pavasarį vėl išleidome į gamtą“, – sakė sūnaus pomėgiams neprieštaraujanti panevėžietė.
„Bet aš iš savo pomėgio ir užsidirbu. Amadinų jauniklius parduodu, tas keliems mėnesiams lesalui pinigų užtenka, veisiu ir akvariumines žuvis“, – įsiterpia pokalbio klausęsis Irmantas. Vaikinas sako, kad net kelis draugus sudomino akvariuminių žuvų auginimu – jiems pataria, pamoko, kaip prižiūrėti.
Nepraleidžia televizijos laidų
V.Pilienei pačiai daržininkauti nelabai patinka, todėl mano, jog sūnus šį pomėgį greičiausiai paveldėjo iš savo senelio Juozo.
Irmantas tiksliai negali pasakyti, nuo kada susidomėjo augalais. Jau kelerius metus stengiasi nepraleisti nė vienos laidos apie sodus ir daržus. „Man labai patinka laida „Svajonių sodas“ – daug informacijos pateikia augalų žinovas Algirdas Amšiejus. Jis – mano autoritetas“, – sklandžiai dėsto paauglys.
Todėl ir naujus vaismedžius sodino dviese su seneliu. Paaugliui įstrigo A.Amšiejaus laidoje pasakyti žodžiai, kad medelius reikia sodinti ne vienam, o su gera kompanija – taip jie geriau auga ir dera.
Nemažai naudingos informacijos moksleivis randa ir naršydamas internete. Taip pat nepraleidžia pro ausis ir žmonių patarimų.
„Pavyzdžiui, su seneliu bulves sodiname, kai žąsys parskrenda. Uždengiame daržo plėvele ir dar prieš Jonines valgome šviežių bulvių“, – džiaugiasi Irmantas.
Žirnius jie sėja pamatę sugrįžusius varnėnus. Kadangi jau ir žąsų, ir varnėnų parskridusių matė, ketina netrukus pradėti sėją. „Tik žirnius reikia į gilesnes vageles suberti, kad jei šaltų, jie nesusproginėtų“, – sakė šiek tiek jų pasėjęs Irmantas.
Žaidimų namelis virto šiltnamiu
Anksčiau tik seneliui darže ir sode talkininkavęs I.Pilis rimtai į darbus kibo pernai.
Nors senelis turi šiltnamį, vaikinas nusprendė įsirengti atskirą.
„Iš senų medinių langų senelis man buvo padaręs žaidimų namuką. Sugalvojau, kad iš jo galima šiltnamį pasidaryti“, – pasakojo jaunasis daržininkas. Jis pernai anksti pavasarį išplėšė namelio viduje sudėtas grindis ir su metaliniu strypu ėmė purenti žemę.
„Tik kai senelis subarė, kad dar net pašalas neišėjęs, teko palaukti, kol atšils žemė“, – pasakojo paauglys, nedideliame savo šiltnamyje pernai užsiauginęs pomidorų.
Ir pernai, ir šiemet jaunasis daržininkas sėjo pomidorus, vedančius nedidelius vaisius. „Veislę rinkausi, nes ji pavadinta mamos vardu – „Vilma“, – pasakojo paauglys.
Ir dabar jo kambaryje ant palangės stovi vazonėliai su pasėtomis paprikomis ir pomidorais. Pernai sėkmingai užsiauginęs daigų, paauglys ir šiemet tikisi, kad daržovės sėkmingai išdygs.
Jaunasis panevėžietis džiaugiasi, kad pernai neblogai užaugo ir pačios įvairiausios daržovės – nuo morkų iki moliūgų. Vaikinas senelio sklype turi tris lysves. „Jas kiekvienais metais pailginu kokiu metru“, – juokiasi Irmantas ir prisipažįsta, kad pats nemėgstamiausias darbas – ravėti, tačiau vis tiek tenka pasiraitoti rankoves ir kibti į piktžoles.
„Iš karto Irmantą perspėjau, kad pats turės visus darbus dirbti, net ir pačius nemaloniausius. Ir jis sėkmingai susidoroja“, – sako jaunojo augalų mylėtojo mama, šiemet jau žadanti padėti sūnui darže.
Irmantas džiaugiasi, kad jam savarankiškai pavyko išgenėti seną senelio sodą, todėl šiemet tikisi sulaukti gražaus derliau. Pernai paauglys, pasižiūrėjęs, kaip senelis skiepija, ir pats kelis medelius įskiepijo. Taip po truputį vaikinas vis gilina savo žinias ir neslepia, kad šiuo metu jo svajonių profesija – agronomija. Galbūt į šiuos mokslus jis kibs užaugęs.
