Ypač sukrėsti Jastšembio Zdrujaus gyventojai, kurie patikėjo, kad pražūtingas gaisras buvo nelaimingas atsitikimas.
Žmonės nuoširdžiai ir dosniai „sielvartaujančiam našliui“ aukojo pinigus, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Sujaudinti šeimos tragedijos pinigus pervedinėjo visos Lenkijos gyventojai, o Jastšembio Zdrujaus miesto vadovai D.Perzynskiui skubiai padovanojo dviejų kambarių butą.
Po metus trukusio slapto tyrimo policininkai teigia surinkę nenuginčijamų įrodymų, kad D.Perzynskio raudos prie šeimynykščių kapų – tiktai vaidinimas, nes vyriškis žudynes pats ir suplanavo.
Išsigelbėjo tik sūnus
Per gaisrą bei vėliau ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė keturi vaikai – 18, 13 ir 4 metų dukterys, 10 metų sūnus bei 40 metų jų motina Joanna.
Išsigelbėjo tiktai 17 metų sūnus Wojtekas.
Visa šeima miegojo antrajame namo aukšte, o Wojtekas trečiajame – tai jam ir padėjo išsigelbėti.
Iš tiesų spėjama, kad mylimiausio vaiko greičiausiai pasigailėjo pats padegėjas, nes, kilus gaisrui, tik jo kambaryje langas nebuvo aklinai užrakintas.
Vieninteliam Wojtekui buvo palikta galimybė praverti langą ir nuo dūmų gelbėtis gaivaus oro gūsiais. Ant visų kitų langų buvo nuleistos bei spynomis užrakintos įsilaužimui atsparios žaliuzės.
Po penkiolikos minučių į pagalbą atvykę gaisrininkai vaikų motiną rado negyvą susmukusią prie lango, kur ji bergždžiai bandė įveikti žaliuzių užrakto mechanizmą.
Wojtekas ugniagesiams papasakojo, kad apie pusę trijų nakties atsibudo nuo motinos ir seserų klyksmo, tačiau iš savo kambario negalėjo išbėgti joms padėti, mat koridoriuje siautėjo beprotiškai karšta ugnis ir dusinantys dūmai.
Tėvo telefonas tylėjo
Wojtekas iš karto puolė skambinti į gaisrinę ir tėvui, tačiau gimdytojo telefonas tylėjo.
D.Perzynskis vėliau aiškinosi, kad tuo metu buvo stalių dirbtuvėse ir dėl įjungtų pjūklų gaudesio negirdėjo skambučio.
Tačiau sekliai atskleidė, kad iš tikrųjų degant namui D.Perzynskis buvo jo prieigose, o ne už keliolikos kilometrų esančiose dirbtuvėse.
Ligoninėje prie vaikų budintį ir gailiai raudantį D.Perzynskį televizijos ekranuose tomis dienomis matė visa tragedijos sukrėsta šalis.
Lenkijos žiniasklaida smulkmeniškai aprašė graudulingą laidotuvių procesiją, kuriai vadovavo regiono arkivyskupas, o karstus lydėjo daugiatūkstantinė žmonių minia.
Keli laikraščiai net perspausdino poetišką D.Perzynskio atsisveikinimo su žmona ir vaikais kalbą, kurią vyriškis paprašė kapinėse perskaityti kunigą, nes pats pro ašaras esą nematė teksto.
Įtarimai kilo draudikams
Praėjus vos kelioms savaitėms po šeimos laidotuvių D.Perzynskis nuskubėjo į kelias draudimo bendroves atsiimti pinigų dėl žmonos netekties.
Draudikai pareiškė, esą, kol nesibaigęs policijos tyrimas dėl gaisro priežasties, pinigų už žmonos mirtį jie išmokėti negali. Kartu apie vyriškio apsilankymą ir kilusius įtarimus draudikai nutarė pranešti tardytojams.
Pareigūnams irgi kilo įtarimų, mat paaiškėjo, kad niekur nedirbančią žmoną D.Perzynskis papildoma didele suma apdraudė vos prieš dvi savaites iki gaisro. Dar keisčiau buvo tai, kad drausdamas namą D.Perzynskis domėjosi vien išmokomis dėl gaisro ir neklausinėjo apie išmokas dėl vagysčių bei kitokių nelaimių.
Padaugėjus abejonių policininkai nusprendė labai kruopščiai pasidomėti D.Perzynskio asmenybe. Mįslių gausėjo.
Dvilypis vyro gyvenimas
Labai religingi D.Perzynskio tėvai siekė, kad sūnus taptų arba kunigu, arba staliumi, puošiančiu bažnyčias.
Jis kartu su žmona baigė katechetų kursus, bet religijos mokytoju neįsidarbino, o ėmėsi statybų verslo.
Vis dėlto siekdamas įtikti tėvams vaikinas tapo nuolatiniu bažnyčios patarnautoju, religinių procesijų dalyviu.
Tą patį daryti jis vertė žmoną bei vaikus.
Šeimynykščiai irgi patarnaudavo per mišias kunigams, giedojo bažnyčios chore, lankė katalikišką mokyklą. Kunigai šią šeimą rodė kaip tikros katalikiškos šeimos pavyzdį, o labiausiai gyrė D.Perzynskį.
Tačiau paaiškėjo, kad šis vyriškis gyveno dvilypį gyvenimą – viešai vaizdavo religingą ir rūpestingą šeimos tėvą, o slapta susitikinėdavo su vis kitomis meilužėmis.
Tardytojai nustatė, kad D.Perzynskis prieš namo padegimą vienu metu turėjo net tris moteris – su viena jų net planavo vestuves.
D.Perzynskis šiai moteriai oficialiai pasipiršo, tačiau vestuvės greičiausiai neįvyks, nes prokuratūra išdavė leidimą vyrą suimti įtariant sudeginus savo šeimą.
Verslininką smaugė skolos
D.Perzynskis, netapęs religijos mokytoju, griebėsi įvairių statybos darbų. Siūlė įstatyti plastikinius langus, įdėti duris, pagaminti baldus, sumūryti pamatus ir net pastatyti visą namą.
Iš pradžių verslas sekėsi ir vyriškis pastatė namą savo šeimai. Be to, jis kas kelerius metus pirko naujus automobilius, neleido įsidarbinti žmonai.
Vėliau verslininkas ėmė klimpti į skolas.
Jos pastaruoju metu buvo pasiekusios 3 milijonus zlotų (2,48 mln. litų). Siekdamas atsikratyti skolų, verslininkas griebėsi įvairių gudrybių bei aferų.
Kad skolininkai negalėtų nieko išsireikalauti, D.Perzynskis įformino teisinį turto pasidalijimą su žmona – jai užrašė viską. Be to, vyriškis teisiškai įsipareigojo kas mėnesį žmonai mokėti dešimt tūkstančių zlotų šeimai išlaikyti, o kadangi tiek nebeuždirbo, visas jo pajamas teismas nurodė pervesti kaip alimentus vaikams.
Ši gudrybė neleido pinigų išsireikalauti D.Perzynskio skolintojams – įmonėms bei privatiems asmenims. Apgautųjų daugėjo, nes D.Perzynskis steigdavo vis naujas įmones.
Jų vardu apgavikas apsipirkdavo, užsakydavo paslaugas, bet nesusimokėdavo.
Tikras aferų meistras
Prieš kelerius metus D.Perzynskis iš vienos bendrovės už 85 tūkst. zlotų (70,3 tūkst. litų) įsigijo neva kuriamai automobilių plovyklai reikalingos įrangos, ją perpardavė, o pinigus pasisavino.
Po to D.Perzynskis suvaidino apiplėšimą, per kurį iš jo esą buvo pagrobta 200 tūkstančių zlotų (165,6 tūkst. litų).
Vyriškis pranešė policijai, kad važiuojant keliu į priekinį jo automobilio stiklą kažkas sviedė plytą, o nulėkus į griovį pagrobė pinigus, kuriuos jis esą vežė grąžinti vienam skolintojui.
Įvykį tyrę policijos pareigūnai teigė, jog D.Perzynskio pasakojimai visai neatitinka avarijos aplinkybių, ir stebėjosi, kad plyta net neišdaužė lango, o automobilis griovyje stovėjo visiškai neaplamdytas.
Be to, policininkai ėmė įtarti, kad ankstesnį, kilusį prieš trejus metus, gaisrą D.Perzynskis taip pat galėjo sukelti pats, kad iš draudikų gautų 120 tūkst. zlotų (99 tūkst. litų) kompensaciją.
Spėjama, kad D.Perzynskis galėjo suvaidinti net ir nelaimingą atsitikimą stalių dirbtuvėje, kai nusipjovė trijų pirštų galiukus, pirma apsidraudęs nuo tokių atsitikimų.
Detaliai apgalvotas padegimas
Policininkai nustatė, kad gaisras vienu metu kilo šešiose antrojo aukšto vietose ir buvo taip suplanuotas, kad sudarytų nelaimingo atsitikimo įspūdį.
Vienoje vietoje buvo paliktas įjungtas lygintuvas, kitur prie neva pragraužto laido numesta žiurkė. Tai esą turėjo liudyti, kad ji grauždama laidus sukėlė trumpąjį elektros jungimą, pasibaigusį tragedija.
Ekspertai nustatė, kad žiurkė buvo nugaišusi gerokai anksčiau, ir ne nuo elektros smūgio, o smogiant kietu buku daiktu.
Namiškių mirtį nulėmė tai, kad ugnis buvo įžiebta prie aitrius dūmus ir didžiulį karštį skleidžiančių medžiagų – plastikinių butelių maišo, sintetinių užuolaidų bei sienų dangos, cheminių tirpiklių.
Akimirksniu pasklidę nuodingi dūmai ėmė dusinti aukas, o iki 200 laipsnių pakilusi temperatūra negrįžtamai pažeidė vidaus organus.
Gaisrininkai į vidų įsiveržė jau po penkiolikos minučių, bet skubiai atvykę medikai buvo bejėgiai padėti aukoms. Į įvykio vietą subėgę kaimynai negalėjo atsistebėti, kad ugnis apgadino tiktai antrąjį aukštą, o nusinešė tiek žmonių gyvybę.
Apkaltino išgalvotą padegėją
Supratęs, kad policija gilinasi į jo praeitį ir atkasa vis daugiau įtartinų faktų, D.Perzynskis sugalvojo naują gudrybę – pats sau iš kito telefono ėmė siųsti trumpąsias žinutes, neva parašytas tariamo padegėjo.
Išgalvotas šantažuotojas minėtose žinutėse tvirtino padegęs namą iš keršto ir iš pradžių džiaugėsi daugybe aukų. O vėliau jis esą ėmė atsiprašinėti ir pažadėjo finansinę kompensaciją.
Policija atskleidė, kad D.Perzynskis pats įmokėjo banke septynis tūkstančius zlotų ir juos pervedė į savo sąskaitą tariamo padegėjo vardu.
Per kratą stalių dirbtuvėse policininkai atrado ir telefoną, iš kurio D.Perzynskis siųsdavo neva šantažuotojo žinutes.
Dedasi nepakaltinamu ligoniu
Tardytojų įrodymų priremtas prie sienos D.Perzynskis neprisipažino kaltu.
Vyras pasirinko kitokią taktiką: jis esąs psichikos ligonis.
Vyriškis parodė medikų komisijos pasirašytą nepakaltinamumo išvadą, kuri jam padėjo išsisukti nuo kalėjimo per teismus dėl ankstesnių dviejų aferų.
Jastšembio Zdrujaus prokuratūra užsakė naują medikų ekspertizę. Pasipiktinę tautiečiai stebisi: kai reikėjo gauti teisę vairuoti automobilį, patarnauti bažnyčioje, steigti verslo įmones, D.Perzynskis buvo pripažįstamas sveiku, o aferų atveju – ne.
Kaimynai spėlioja, kad D.Perzynskis arba yra sveikas gudrus kitų mulkintojas, arba sunkus ligonis. Galbūt netgi sociopatas.
Labiausiai ši mįslė nerimą kėlė vieninteliam per gaisrą gyvam likusiam sūnui Wojtekui.
Po tragedijos vaikinas labai suartėjo su tėvu, bet pastarąjį suėmus jaunuolis skubiai pareikalavo susitikimo su gimdytoju areštinėje. Vaikinas neatskleidė pokalbio su tėvu detalių, tačiau netikėtai paprašė jo globėjais pripažinti senelius.
