Bet atvykusi studijuoti į Vilnių afrikietė sporto klube sutiko trenerį Andrių, kuris negalėjo atplėšti akių nuo tamsaus gymio gražuolės. O Ilkai jos išrinktasis atrodo egzotiškas dėl mėlynų akių – Afrikoje jai neteko sutikti mėlynakių vyrų.
Kaip rašo "Lietuvos ryto" priedas "Gyvenimo būdas", genealoginį medį patyrinėjusi I.Adams pastebėjo, kad jos giminės vyrai – nuo prosenelių iki jos tėvo – europiečiai, o šeimos moterys – afrikietės. Tad iš Namibijos kilusi gražuolė, sutikusi tekėti už lietuvio, pratęs giminės tradicijas. Todėl ji tiki, kad santuoka bus tvirta.
Istoriko išsilavinimą turintis A.Pauliukevičius taip pat yra sudaręs savo giminės medį, kurio šaknys siekia XVIII amžiaus pabaigą.
Genealoginis medis rodo, kad kultūristas nėra iš bajorų luomo – neturi mėlynojo kraujo.
„Visi buvo valstiečiai. Giminės iš mamos pusės – lietuviai, iš tėvo – maišyto kraujo su lenkais ir ukrainiečiais. Vieną mano prosenelį, einantį per lauką su dalgiu, nutrenkė žaibas“, – glaustai savo tyrinėjimus apibūdino A.Pauliukevičius, kurio giminės medį papildys nauja šaka, besidriekianti į Namibiją.
Atvykusi į Vilnių I.Adams nujautė, kad čia susiras širdies draugą. Tačiau pirmiausia jai rūpėjo mokslai.
Vilniaus Gedimino technikos universitete ji baigė verslo vadybos ir rinkodaros bakalauro studijas. Po to Vilniaus dailės akademijoje įgijo kultūros vadybos magistro laipsnį. Savo žinias Ilka šiuo metu pritaiko su mylimuoju kurdama interneto svetainę „Kilo.lt“.
„Ilkos įgytas žinias pritaikome darbe: ji atsakinga už projekto plėtrą į užsienio valstybes, kuriose yra nemaža nutukimo problema“, – sakė mylimąją įdarbinęs A.Pauliukevičius.
Dėl bendros veiklos mylimieji tapo neišskiriami. Juodu kartu išeina rytą į darbą, drauge grįžta į namus. Sykį Andrius valandą nematė Ilkos, o jai grįžus prisipažino: „Šiandien labai tavęs pasiilgau.“
„Andrius – labai mielas vyras. Mes vienas kitam neatsibostame, nes turime tą patį tikslą – dirbame kartu. Net ir buitis nesukelia trinties. Kas tuo metu turi daugiau laiko, tas ir ruošia valgyti, rūbus išskalbia ar išlygina“, – lietuviškai pasakojo I.Adams.
Šešerius metus gyvendama Vilniuje ji išmoko kalbėti lietuviškai, nors lietuvių kalba buvo kietas riešutas.
„Ši kalba labai sudėtinga, bet jeigu noriu čia gyventi, būtinai turiu gerai ją išmokti. Juk Lietuvoje ne visi nori šnekėti angliškai. Posakis: jeigu kalbi tos šalies žmonių gimtąja kalba, vadinasi, kalbi jiems į širdį, pasiteisino. O svetimą kalbą žmonės priima sunkiai“, – įsitikinusi I.Adams.
Tačiau I.Adams, trokšdama dar geriau kalbėti lietuviškai, pateko į kuriozinę situaciją.
Namuose Ilka ir Andrius kalbasi angliškai, nes mylimasis dar pažinties pradžioje paprašė bendrauti anglų kalba, kurią jis norėtų geriau išmokti. Susipažinę juodu tarsi sudarė savotišką sandorį.
Ilkai trenerį A.Pauliukevičių rekomendavo bičiuliai, mat ji prieš kurį laiką buvo susilaužiusi koją, kai žiemą paslydo ant ledo.
Afrikietė, išsigydžiusi traumą, ketino pradėti sportuoti. Kol gydėsi lūžį, Ilka mažiau judėjo ir šiek tiek priaugo svorio. Tad sporto klubas jai tapo išsigelbėjimu.
„Ji paprašė sudaryti treniruočių programą, kuri nėra išskirtinė ar kuo nors įdomi. Tiesą sakant, man buvo įdomesnis kitas aspektas: Ilka iškart patiko, ir aš jai pasiūliau mainus. Susitarėme, kad aš jai vesiu treniruotes – mokysiu pratimų ir sudarysiu mitybos planą, o ji su manimi kalbės angliškai.
Kurį laiką gyvenau Anglijoje, buvau neblogai išmokęs anglų kalbą, o grįžęs į Lietuvą neturėjau su kuo angliškai šnekėtis ir įgūdžiai blanko. Atsiradus progai kalbėtis angliškai, buvo pretekstas artimiau susipažinti su Ilka“, – prieš pustrečių metų užsimezgusios draugystės istoriją papasakojo A.Pauliukevičius.
Moteriai tokie mainai irgi buvo malonūs: kalbėtis angliškai jai tuo metu buvo lengviau negu lietuviškai. Be to, išskirtinės išvaizdos treneris jai krito į akį.
Iki šiol pora tarpusavyje bendrauja angliškai. Tačiau su Ignalinoje gyvenančiais Andriaus tėvais Vytautu ir Irena jo mylimajai tenka kalbėtis lietuviškai, bet Ilka puikiai išsiverčia ir be Andriaus pagalbos.
„Kai draugė būna su manimi ir kalbasi su kuo nors lietuviškai, žino, kad kokio nors nežinomo žodžio gali manęs paklausti. Tačiau kai situacija ją labiau prispaudžia, Ilka gerai kalba lietuviškai.
Ne kartą girdėjau, kaip ji virtuvėje šnekučiavosi su mano mama, o aš buvau kitame kambaryje. Pritrūkusi lietuviškų žodžių Ilka randa būdų, kaip išreikšti savo mintį“, – pažymėjo sužadėtinis.
Viešėdama pas mylimojo tėvus afrikietė ne kartą ragavo lietuviškų vaišių – bulvinių blynų ir cepelinų, bet neišmoko jų ruošti, nes su mylimuoju namuose stengiasi maitintis sveikai.
Andrius draustų draugei kasdien ruošti valgius iš bulvių, miltų, nes sportininkas laikosi savų mitybos taisyklių ir dienos režimo.
I.Adams rado išeitį, kaip be miltų iškepti blynus. „Avižiniai dribsniai, kiaušiniai, bananai“, – glaustai sočių ir gardžių blynų, kurie pakeičia miltinius ir bulvinius, receptą papasakojo Ilka.
Su kultūristu gyvenanti moteris net ir sausainius ar tortus kepa be miltų ir cukraus. Skanėstai iš mylimosios rankų A.Pauliukevičiui visada patinka.
„Kai nori gyventi sveikai, ieškai savų receptų. Bandai, nepavyksta, bet vėl ieškai, kol pasiseka.
Niekada nesimaitiname greituoju maistu, nes namuose paruoštas valgis sveikiausias“, – apie kulinarinius ieškojimus užsiminė I.Adams.
Avižinių dribsnių blynai ar kiti kepiniai kultūristui nėra pagrindinis maistas.
Sportininkas kasdien suvalgo apie kilogramą mėsos – į savo valgiaraštį dažniausiai įtraukia vištieną, jautieną, kalakutieną.
Ilka mylimajam ruošia afrikietiškus troškinius iš mėsos, daržovių ir aštrių prieskonių. „Tie troškiniai lietuviams nėra įprasti, todėl jie man labai gardūs.
Tai skaniau negu riebus lietuviškas maistas“, – sužadėtinės sugebėjimus šeimininkauti gyrė dukart Europos kultūrizmo čempionas.
Draugystės pradžioje pora suprato turinti tą patį požiūrį į gyvenimą: juos sieja ne tik sveika gyvensena, bet ir panašus laisvalaikis.
„Andrius, kaip ir aš, nemėgstame lankytis naktiniuose klubuose, susitikti su daugybe draugų ir gerti alkoholį. Mums nepatinka triukšminga aplinka“, – tikino I.Adams.
A.Pauliukevičius ir jo draugė šiltuoju sezonu dažniausiai vyksta pailsėti į gamtą – į vaizdingas Ignalinos apylinkes. Juodu įsikuria prie ežero, plaukioja valtimi, kūrena laužą. Iš Namibijos kilusiai lietuvio draugei tai didelė romantika.
Andrius neįsivaizduoja kitokio laisvalaikio, nes užaugo gamtos apsuptyje. Vasarą jis stovyklaudavo Ignalinos miškuose, kuriuose buvo įsikūręs šviesaus atminimo fotomenininkas Algimantas Arcimavičius, pramintas Tarzanu.
Tarp Balčio ir Ilgio ežerų įsikūręs keistuolis traukdavo smalsuolius. Andrius buvo vienas jų ir iš Tarzano gavo naudingų fotografavimo pamokų. Kultūristas ir dabar gamtoje beveik nesiskiria su fotoaparatu.
Dėl to, kad porą metų lyg tarzanas laiką leisdavo su A.Arcimavičiumi, kultūristui irgi prilipo Tarzano pravardė. Akivaizdu, kad Andrius savo išskirtine išvaizda tai pateisina. „Ši pravardė yra pelnyta“, – įsitikinęs kultūristas.
Namibijoje I.Adams artimieji gyvena šalies sostinėje Vindhuke, tačiau jos vaikystė prabėgo tokiame nedideliame mieste kaip Ignalina. Bet Ilka, skirtingai negu Andrius, savęs nevadina gamtos vaiku. Tik dabar atostogaudama Ignalinoje su mylimuoju ji suprato poilsio gamtoje naudą – moteris vasarą mėgsta maudytis ežeruose, kaitintis saulėje. Šie malonumai daug geriau už poilsį prabangiuose viešbučiuose ir užsienio kurortuose.
Matydamas, kad mylimajai patinka lietuviška gamta, A.Pauliukevičius jai pasipiršo Ignalinos rajono Palūšės poilsiavietėje. Ši vietovė prie Lūšių ežero Andrių labai traukia.
Palūšė jam gražiausia pasaulio vieta, nors vyras ir nėra daug keliavęs.
Palūšę visą gyvenimą prisimins ir I.Adams, nes čia pernai vasario 10-ąją mylimasis jai įteikė žiedą su briliantu.
Sužadėtuvės gražuolei iš Namibijos buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, nes pora kaip įprastai nutarė vykti į Ignalinos apylinkes ir pasivaikščioti po mišką.
„Ketinau pasipiršti vasarą, bet santykiai klostėsi taip, kad nebenorėjau ilgiau laukti. Norėjau parodyti, kad rimtai žiūriu į santykius“, – apie piršlybų skubą užsiminė pašnekovas.
I.Adams, kaip ir dažna moteris, piršlybas įsivaizdavo restorane, kai abu mylimieji būna šventiškai nusiteikę ir gražiai pasipuošę.
Tą rytą, kai Andrius pasiūlė vykti į Palūšę, Ilka prastai jautėsi – jai skaudėjo galvą.
Bet vyras neatlyžo – vis klausinėjo, ar juodu vyks į gamtą. Ilka neatlaikė įkyraus klausinėjimo ir apsirengė sportinį kostiumą. Palūšėje Andrius jai ištarė: „Turiu tau mažą dovanėlę.“ Ilka sutriko. Jos širdis krūtinėje daužėsi lyg pašėlusi. Moteris nesuprato, kaip gali būti, kad vidury miško ji gaus dovanėlę.
„Andrius ištraukė mažą dėžutę, kuri man priminė iš vakaro matytą filme apie poną Byną.
Filme buvo panaši situacija: aktorius Rowanas Atkinsonas įteikė dėžutę draugei. Ji labai džiaugėsi, bet atidariusi išvydo ne žiedą, kaip tikėjosi, o auskarus. Prisiminusi tai apsiraminau, maniau, kad dėžutėje irgi gali būti ne žiedas, o kitokia dovanėlė“, – juokėsi I.Adams.
Tik kai nuskambėjo Andriaus klausimas, ar ji sutiktų už jo tekėti, Ilka suprato, kad tai nėra mylimojo pokštas. „Galvą nustojo skaudėti“, – vėl prapliupo juoktis Ilka, akimirksniu ištarusi lemtingą žodį „taip“.
Pora jau suplanavo vestuves Namibijoje. „Balta suknelė, tortai, pirmasis šokis su vyru“, – tokių tradicinių vestuvių nori būsima nuotaka.
Tam pritarė ir jos sužadėtinis: „Lietuviškų vestuvių su piršlio korimu nekenčiu.“
„Mes tiek daug žaidimų neturime kaip lietuviškose vestuvėse. Bendrausime su giminėmis, vaišinsimės“, – tokią šventę įsivaizduoja I.Adams. Ji kartą per metus susiruošia į Namibiją aplankyti artimųjų.
Tėvynėje kaskart praleidžia maždaug penkias savaites, bet jos tėvas vis tiek sunkiai susitaiko, kad duktė vėl išvyks taip toli.
Ilka augo su dviem broliais Charlie (29 m.) ir Jose (26 m.), todėl tėvui buvo sunku priimti žinią, kad baigusi vidurinę mokyklą duktė paliks ne tik namus, bet ir šalį.
Jaunesnysis I.Adams brolis turi sužadėtinę, vyresnėlis vienišas. „Mūsų giminėje neskubama kurti šeimos. Mamos broliai ir seserys vedė ir tekėjo būdami vyresni nei 35 metų.
Tik mano mama tekėjo sulaukusi 24-erių. Todėl nėra keista, kad vyresnysis mano brolis dar neturi draugės“, – pasakojo I.Adams.
Šių metų gruodį, prieš Kalėdas, I.Adams grįš į Namibiją atšvęsti gražiausios savo gyvenimo šventės – vestuvių, savo tėvams suteikdama didžiulę laimę. Henry ir Rene Adamsai pritaria vienintelės dukters pasirinkimui susieti savo gyvenimą su lietuviu, kuris jiems buvo pristatytas pokalbių per „Skype“ metu.
„Ilkos tėvas mūsų santykius palaimino nuo paties pirmo pokalbio „Skype“. Jis užsiminė, kad Ilka suaugusi, protinga, todėl ja visiškai pasitiki. Tėvas ištarė: „Jeigu ji pasirinko tave, vadinasi, mes priimame kaip būsimą žentą“, – pokalbį prisiminė A.Pauliukevičius.
Kultūristo tėvai būsimą marčią iš Namibijos taip pat priėmė šiltai, nors nesitikėjo, kad sūnaus mylimoji bus net iš kito žemyno.
„Nuo paauglystės plaukiu prieš srovę – niekada nenorėjau būti toks kaip visi. Juk neretai kultūristai nusiskuta galvą plikai, o aš auginu ilgus plaukus. Stengiuosi daryti tai, ko iš manęs nesitikima.
Argi kas galėtų įsivaizduoti, kad kultūristas dirba istorijos mokytoju? Baigęs Lietuvos edukologijos universitete istoriją metus dirbau mokytoju Londone ir tiek pat laiko Vilniuje“, – apie pastangas elgtis ir atrodyti netipiškai pasakojo A.Pauliukevičius.
Lietuvio vedybos su afrikiete – taip pat netradicinis žingsnis, kuris jį pirmąkart nuves į Namibiją. Iš artimųjų jo vestuvėse dalyvaus ir į tolimą kelionę lydės tik sesuo finansininkė Jurgita (33 m.). Ji Andriui yra labai artima, todėl brolį palaiko visada – net lydi į visas kultūrizmo varžybas.
„Labai laukiu vestuvių, nes noriu susipažinti su Ilkos tėvais. Jos tėvas man pasirodė labai šiltas ir išmintingas žmogus“, – tvirtino būsimas jaunavedys.
Vyras laukia šios kelionės dar ir dėl to, kad niekada nėra buvęs Afrikoje. Visos kultūristo kelionės apsiribodavo tik Europa. Po vestuvių iškilmių Ilka išrinktąjį supažindins su savo tėvyne – juodu per medaus mėnesį keliaus po Namibiją: aplankys nacionalinius parkus, Namibo dykumą, kuri garsėja spalvą keičiančiomis smėlio kopomis.
Kultūristas bando ir rašytojo plunksną
Kai I.Adams išvykdavo į tėvynę, A.Pauliukevičius liūdesį malšindavo darbu. Vyrui tai padėjo. Kai draugė praėjusį gruodį viešėjo pas tėvus, kultūristas baigė svarbų projektą: „Naujųjų išvakarėse iš svečių grįžau vienuoliktą valandą vakaro, kad galėčiau anksčiau atsikelti ir sausio pirmąją dirbti. Sausio 2-ąją prasidėjo projektas „Kilo.lt“, o Ilka grįžo sausio 9-ąją“, – pasakojo pareigingas vyriškis.
Tikslo siekimas ir pareigingumas neatsiejama nuo vyriškumo, kuris žavi kultūristo išrinktąją. „Andriui patinka dirbti. Jis visąlaik randa, ką veikti. Andrius neleidžia sau tinginiauti, netgi šeštadieniais ir sekmadieniais keliasi šeštą valandą ryto. Aš irgi įpratau tokiu metu keltis. Abu einame valandą pasivaikščioti, po to pusryčiaujame. Niekada nebuvo taip, kad atsibustume vidurdienį ir jau būtume praradę pusę dienos“, – šypsojosi I.Adams.
A.Pauliukevičius savaitgaliais netinginiauja dėl to, kad šiuo metu rašo knygą apie sportą, kurioje išdėstys treniruočių metodikos, mitybos paslaptis ir joje atsispindės kultūristo asmeninė patirtis. Knyga bus skirta vyrams ir moterims, kurie nori padailinti savo figūrą, bet ne tiems, kurie ruošiasi tapti kultūristais ir dalyvauti varžybose.
Šiais metais A.Pauliukevičius sporte daro pertrauką, bet kitąmet ketina dalyvauti pasaulio kultūrizmo čempionate. Tuomet jis jau bus vedęs vyras. „Pasaulio čempionate dukart buvau trečias, bet nesu dar laimėjęs pirmosios vietos. Sau dėl to priekaištauju. Kol amžius ir sveikata leidžia, norisi pasiekti kuo daugiau“, – apie savo tikslus užsiminė būsimasis jaunikis.
