Dabar 42-ejų V.Šeštoko šeimoje auga septyni vaikai. Trejų sūnus ir vienuolikos mėnesių dukra papildė vaikų iš pirmosios santuokos pulkelį. Vyriausiajam sūnui jau šešiolika, o penktajam – paskutiniam mirusios žmonos pagimdytam sūnui jau ketveri. Kai į šeimą atėjo Oksana, berniukui tebuvo 11 mėnesių. Mažylis iš karto ėmė tiesti rankeles į naują mamą. Tikrosios jis ir neprisimena.
Ieškojo pamotės savo vaikams
Prieš ketverius metus Oksanai buvo 26-eri. V.Šeštoko namuose ji apsigyveno praėjus vos savaitei po to, kai juodu susipažino. Po metų bandomojo laikotarpio pora iškėlė vestuves. „Ar tau tikrai dar reikia daugiau vaikų? Neužtenka tų, kuriuos turi?“ – nedrąsiai klausė savo būsimojo vyro Oksana. V.Šeštokas atsakė, kad užaugins tiek atžalų, kiek Dievas duos.
„Kai nusižudė mano pirmoji žmona, po pusmečio supratau, kad vienas negalėsiu ir dirbti, ir penkis vaikus auginti. Ėmiau ieškoti žmonos per skelbimus. Daugelis nepritarė mano tokiam žingsniui. Bet negalėjau gyventi vienas, pavydėjau kiekvienam vyrui, kuris šalia turėjo savo moterį. Dievas man padėjo, kad viena į skelbimą atsiliepusių moterų buvo Oksana“, – sako V.Šeštokas.
Vyras iš pradžių pasiskelbė ieškąs žmonos. Į šį skelbimą atsiliepė nemažai moterų. Tačiau išgirdusios apie našlaičiais likusių vaikų būrį, jos nepanoro tęsti pažinties. Tuomet V.Šeštokas parašė dar vieną skelbimą, kuriame informavo apie tikrąją savo padėtį: „37 metų našlys ieško pamotės penkiems savo vaikams.“
Tuomet atsiliepė vos kelios moterys. Vienos paskambino, kitos telefonu parašė žinutes. Kadangi ūkininkas daug laiko neturėjo, spaudė darbai, susitikimams su šiomis moterimis paskyrė vieną dieną. Per ją suplanavo aplankyti visas kandidates ir su jomis susipažinti.
Į širdį krito Oksana
Viena kitame rajone gyvenanti ūkininkė vyrui padarė nepamirštamą įspūdį. Išvaizdi našlė pati augino penkis vaikus, ant savo pečių vežė visus nemažo ūkio darbus. Ji net pati vairavo traktorių. Moteris norėjo, kad vyras su vaikais atsikraustytų gyventi į jos namus.
Tačiau V.Šeštokas nepanoro kraustytis su vaikais ir manta iš savo namų. Panevėžio rajone, Raguvos seniūnijoje, jis dirbo 70 hektarų žemės, o buvusios žmonos tėvų namuose buvo giliai įleidęs šaknis. „Man reikėjo moters, kuri galėtų pati pas mane atsikraustyti“, – sakė ūkininkas.
Tokia ir buvo Oksana. Ji su tėvais gyveno ir saugojo svetimų žmonių sodybą. Šiuose namuose apsilankęs V.Šeštokas tą vakarą užsibuvo ir nenuvažiavo pas dar vieną jo laukusią kandidatę. Jauna, nedrąsi Oksana našliui labai krito į širdį. Vyras kandidatę į žmonas įvertino ir praktiškai: gausioje šeimoje užaugusi, darbo nebijanti mergina mokės rūpintis vaikais, dirbti ūkio darbus.
Vestuvėms pora neišlaidavo
Po pirmojo susitikimo buvo dar du. Antrą kartą V.Šeštokas aplankė Oksaną nebe vienas, o su vyresnėliais vaikais. Nusivežė nuotraukų albumą, parodė visą šeimą. „Viską apie save papasakojau, nieko nenuslėpiau. Pasakiau ir tai, kad nevartoju alkoholio ir nerūkau. Kad mažiausiam, penktam vaikui dar nė metų nėra“, – pasakojo našlys. Mergina nepabūgo. Trečią kartą atvykęs, vyras grįžo namo nebe vienas. Oksana susikrovė lagaminą ir kartu su juo atvažiavo į naujuosius namus.
„Iš pradžių visur eidavome kartu. Prie gyvulių, į daržus. Oksaną gerai priėmė mano pirmosios žmonos motina. Ji suprato, kad buvau teisus. Aš jos dukrą, pirmąją savo žmoną, mylėjau, iki paskutinės minutės rodžiau jai pagarbą. O dabar galiu tik jos kapą tvarkyti“, – atviravo V.Šeštokas.
Praėjus metams po pažinties ir bendro gyvenimo, Valdas ir Oksana atšoko vestuves. Būrį vaikų auginančiam ūkininkui teko taupyti. Todėl vestuvės buvo kuklios. Šampano spalvos nuotakos suknelę būsimi jaunavedžiai pamatė dėvėtų drabužių parduotuvės lange.
Kiek pataisyta ji puikiai tiko Oksanai. Jaunavedžius į santuokų rūmus lydėjo dvi paauglės jaunikio dukros, sūnus ir septyniolikametis pusbrolis. Vestuvių puota vyko kieme pastatytoje medinėje pavėsinėje. Iš toliau atvykę svečiai miegojo daržinėje ant šieno. Vestuvės buvo atšoktos smagiai.
Susipyko dėl rūkymo
Į klausimą, ar per trejus bendro gyvenimo metus daug kartų pykosi, V.Šeštokas prisiminė vieną kivirčą, dėl kurio Oksana su juo nekalbėjo dvi dienas. Prieš atvykdama į ūkininko šeimą, būsimoji pamotė rūkė.
Tačiau apsigyvenusi su Valdu, ji pažadėjo atsisakyti šio žalingo įpročio. Kartą vyras užklupo savo žmoną slapta traukiančią dūmą ir ją pagėdino: „Na, Oksana...“ Moteris sureagavo neįprastai. Ji su vyru nekalbėjo dvi dienas. Tačiau po to nustojo rūkyti.
V.Šeštokas pasakojo, kad kartais su žmona pasiginčija žiūrėdami televizijos laidas. Jam atrodo, kad gyventi be santuokos šeimoje negerai. O ji mano, kad tokia praktika visai neblogai. „Aš jai sakau, kad čia tas pat, kaip vairuoti automobilį neturint tam leidimo. Net jeigu ir labai gerai moki vairuoti, turi gauti vairuotojo pažymėjimą. O ir santuoka yra tarsi teisė vairuoti šeimą“, – mano vyras.
V.Šeštokai turi keturias karves, paršų, paukščių, nuomoja keliasdešimt hektarų žemės, kurioje užsiaugina maisto šeimai ir laikomiems gyvuliams. Vyras kieme turi įvairios technikos, su kuria kartais talkina apylinkės gyventojams.
Daug bendrauja su vaikais
Vyresnieji vaikai Oksanos nevadina mama. Jie prisimena savo tikrąją mamą. Tačiau mergaitės bendrauja su naująja tėčio žmona, padeda jai nudirbti darbus. Keturiolikmetė V.Šeštoko dukra jau išmoko ir karvę pamelžti, mergaitė pamotei padeda suktis virtuvėje ir daržuose. Jos svajonė buvo turėti siuvimo mašiną. Gavusi ją, išmoko siūti ir pati pasisiuvo keletą originalių drabužėlių.
Vyriausias šešiolikametis sūnus padeda tėvui. Kartais jam leidžiama sėsti prie traktoriaus vairo ir nudirbti darbus šalia namo esančioje žemėje. Vaikinas kasdien mankštinasi sode, kilnodamas savadarbę štangą ir darydamas prisitraukimus.
Visi vaikai turi dviračius, o vyresnieji – po telefoną. Tiesa, namuose vietos kiek mažoka, tačiau kiekvienas vaikas turi savo lovą, kuri ir yra jo privati erdvė. V.Šeštokas sako, kad didelei šeimai gyventi nedideliame namelyje yra savotiškas privalumas. „Mes visi būname kartu. Daug tarpusavyje bendraujame, kalbamės apie viską. Aš žinau, kuo gyvena mano vaikai“, – sako daugiavaikis tėvas.
V.Šeštokas stengiasi kuo daugiau laiko skirti savo vaikams. Jis netgi lankė specialias paskaitas, kuriose buvo mokoma, kaip bendrauti su paaugliais. „Viską, net ir nemaloniausius dalykus galima pasakyti gražiuoju“, – įsitikinęs daugiavaikis tėvas. Jis tvirtina visada taip bendraujantis su savo šeima.
Ar ūkininkas dažnai savo jaunai žmonai sako, kad ją myli? Moteris nedrąsiai šypsosi: „Nelabai, gal kartą per mėnesį.“ Šiuo klausimu V.Šeštokas turi aiškią nuomonę. Jis mano, jog dažnas kalbėjimas apie meilę gali nuvertinti patį jausmą. Todėl geriau reikia mylėti, o ne apie tai plepėti.
