Kaimas tiesiog bijo liudyti?
Pernai gegužę Panevėžio rajono gyventojos Deimantės šeimą sukrėtė tragedija, jos paauglys sūnus iš pradžių dingo, o po 3 dienų buvo rastas pasikoręs senose fermose. Berniukas iš namų pabėgo po to, kai jį nuskriaudė kompanija jaunų vyrų, o paskui dar ir internete paviešino nepadorias scenas. Paauglio mirtį gaubė daug paslapčių.
Motina buvo ir tebėra įsitikinusi, kad dėl sūnaus mirties yra kalti jo skriaudikai.
Šio mėnesio pradžioje priimtas prokurorų sprendimas, kad nebūta privedimo prie savižudybės veiksmų, jai atrodo absurdiškas.
„Aš netylėsiu. Sūnų praradau, nebeturiu ko prarasti, skųsiu prokurorų sprendimą ir teismui, belsiuosi į visas duris. Kaimas žino, kas nusikaltėliai, bet visi bijo liudyti. Kai mano sūnų išniekino, buvo pasakojančių viską su smulkiausiomis detalėmis. Kai reikia liudyti, išsigandę nutilo. Net skrodimą daręs teismo ekspertas telefonu man kalbėjo viena, o kai gavau mirties liudijimą, ten jau nieko tokio nebebuvo, esą pasikorė, ir viskas“, – su didžiuliu jauduliu pasakojo moteris.
Paprastam vaikui patyčios nekenkia?
Deimantė mano, kad jos vaiko mirtis yra patyčių pasekmė.
Moters rankos, laikančios po sūnaus mirties ekspertų surašytus dokumentus, virpa iš susijaudinimo. Juose rašoma, jog teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai padarė išvadą, kad nėra tokių psichikos būsenų, kurios neišvengiamai nulemtų savižudybę, o ir byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp su paaugliu netinkamai besielgusių asmenų ir šio savižudybės.
Remiantis šiuo dokumentu prokurorai ir nutraukė bylą dėl privedimo prie savižudybės. Kaimietė su tokiu sprendimu nenori susitaikyti.
Ji svarsto, kad jei su kokio žinomo žmogaus vaiku būtų panašiai pasielgta, tikriausiai ir nukentėjėlis, ir visa šeima nervus gydytųsi, reikėtų ir psichologų pagalbos, ir reabilitacijų, o kai jie – paprasti ir pinigų advokatams neturintys žmonės, prašom išvada: kaimo vaikui tokie baisūs išgyvenimai lyg nuo žąsies vanduo, nepakenkė ir tolesniam gyvenimui neturėjo įtakos.
Mačiusieji, kaip viskas buvo, bijo kalbėti, nusikaltėliai vaikšto ir juokiasi.
Deimantės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos yra įtraukta į seniūnijos socialinių darbuotojų kontroliuojamų asmenų sąrašus. Po vienu stogu sename mūrinuke gyvena Deimantė, jos motina, ištekėjusi dukra su vyru ir jųdviejų vaikais.
Viską papasakojo klasės draugė
Deimantė papasakojo apie metų senumo įvykius.
Tuo metu, kai sūnus pakliuvo į nedorėlių rankas, ji dėl inkstų akmenligės gulėjo ligoninėje.
Kas įvyko, moteris sužinojo iš namiškių.
Močiutė pasakojo, kad anūkas namo grįžo šeštadienio naktį, atrodė girtas ir labai blogai jautėsi. Atsikėlęs sekmadienį jautėsi ne geriau: nei jai, nei seseriai nieko nesipasakojo, nors šiaip būdavo gan atviras, neslepiantis savo išgyvenimų ir emocijų. Pavakary močiutė jam padėjo nusimaudyti, nes paauglys atrodė neįprastai silpnas.
Tačiau užsukusi paauglio klasės draugė papasakojo jau visam kaimui žinomas naujienas. Įvykį merginai esą perpasakojo viską matęs kaimynas, o mobiliuoju telefonu nufilmuoti šlykštūs vaizdeliai jau klaidžiojo interneto platybėse.
Šeštadienį prie kaimo kultūros namų paauglys stabtelėjo prie būrio jaunų vyrų. Neaišku, kas ką užkalbino, pažįstami ar ne jie buvo, bet taip susiklostė, kad vaikinukas atsidūrė dviem automobiliais atvažiavusių vyrų kompanijoje. Šie jį pavaišino alkoholiu, o paskui iš apgirtusio vaiko ėmė tyčiotis, jį žeminti, liepė atlikti seksualinius veiksmus.
„Galiausiai vyrai liepė broliui mylėtis su iš sekso parduotuvės nupirkta pripučiama lėle, bet jis nesutiko. Girdė jį“, – tuoj po vaikino mirties „Panevėžio rytui“ buvo pasakojusi jo sesuo.
Kitą dieną po iškrypėliškos orgijos mobiliuoju telefonu filmuoti vaizdai buvo įdėti į „Youtube“ svetainę.
Pirmadienį paauglys, tikriausiai gėdindamasis dėl patirtų patyčių ir internete išplatintų prievartos vaizdų, neišvažiavo į mokyklą, kurį laiką pasėdiniavo kieme, o paskui dingo.
Pirmadienio vakare jo jau ieškojo šeima, kaimynai ir pareigūnai, nes artimieji pastebėjo, kad kartu su vaiku dingo ir šuns virvė. Paauglio sesuo tarp savo daiktų rado dviprasmišką raštelį: „Sese, mes daugiau nebesusitiksime. Tu buvai pati mieliausia.“
Dar dvi dienas artimieji šukavo apylinkę, bet pradingėlio nerado. Pakaruoklį aptiko ūkininkas, sumanęs dar kartą apžiūrėti jau anksčiau tikrintą seną fermą.
Šaukėsi prezidentės, komisaro ir seimūnų pagalbos
Dabar Deimantė sūnaus skriaudikams meta daug rimtesnius kaltinimus.
Esą po sūnaus mirties nusikaltėliai ir iš smalsumo įvykį stebėję kaimiečiai nebenulaikė liežuvio už dantų ir ėmė pasakoti, kas tada nutiko.
„Jis buvo išprievartautas: ir oraliniu būdu, ir kitaip. Jie myžo į butelį ir liepė gerti, pylė jam myžalus ant galvos. Iš pradžių liepė duotis su gumine lėle, o paskui buvo atsisegę savo gražumynus ir liepė imti į burną. Jį išmaudė ir kūdroj, ir upėj. Gal kad paslėptų seksualinės prievartos pasekmes? Kai jau sūnus buvo pašarvotas, priėjo kaimo žmogelis ir pasakė, kad aš nieko nelaimėsiu, jei bylinėsiuosi, nes neturiu pinigų, o jie turi“, – viską atvirai pasakojo moteris.
Po sūnaus laidotuvių motina nusprendė netylėti, kreipėsi ne tik į prokuratūrą, bet išsiuntė laišką prezidentei, vyriausiajam policijos komisarui ir keliems Seimo nariams.
Iš prezidentės kaimietė greit gavo atsakymą, jame buvo rašoma, kad reikia laukti pareigūnų tyrimo rezultatų.
„O rezultatai tokie, kad kaltų nėra, nuėjo sau ir pasikorė, tarsi tai, ką jam padarė, tebuvo tik smulk-mena“, – piktinosi moteris.
Abejoja ir dėl mirties aplinkybių
Dabar jau Deimantė labai abejoja ir dėl sūnaus mirties aplinkybių. Ekspertai rašo, kad rastą pakaruoklį mirtis ištiko prieš 3 dienas.
„Ieškodami išbraidėme pamiškes, pelkes ir pievas, buvome užėję ir į tą apleistą fermą, bet ten jokio pakaruoklio nebuvo. Jei prieš dieną jis ten nekabėjo, kaip galėjo būti tris paras miręs? Man aiškino, jog į fermą jis atėjo mišku, kad nebūtų pastebėtas. Kol mes atbridom, kojas kiaurai peršlapom. Aplinkui fermoj vien supuvę šiaudai, būtinai turi juos perbrist iki kopėčių eidamas. O batai buvo sausut sausutėliai, prie padų net joks šiaudas neprilipęs. Gal jis skriste užskrido iki sijos ir pasikabino?“ – motina niekaip negalėjo suvesti galų.
Motinai užkliuvo ne tik sausi batai.
„Aš mačiau, kad jam buvo apibrozdinti pirštai, lyg ir sulaužyta nosis, džemperio gobtuvas iki pat nosies užtrauktas. Iš vietinių sužinojau, kad vieni žmonės matė, kaip miške jį daužė, spardė. Tuo metu, kai jis jau buvo išėjęs iš namų“, – savo įžvalgomis dalijosi moteris.
Sūnui visada švietė saulė
Bylos dalis dėl privedimo prie savižudybės nutraukta, bet paauglį prieš mirtį skriaudę vyrai tebefigūruoja byloje dėl chuliganiškų veiksmų.
„Kiek turėjau galimybių su byla susipažinti, jie visi vadinami liudininkais. Bijau, kad viskas taip ir pasibaigs, kad nebus kaltų. Bet niekas man neužkimš gerklės – mano vaiką nuskriaudė ir išniekino ir tik dėl to jo nebėra tarp gyvųjų. Sūnus niekad gyvenime apie savižudybę nekalbėjo, jokių bendravimo problemų nei mokykloje, nei namie neturėjo. Man lietus lyja, o jam visad šviečia saulė, jis visad buvo linksmas, patenkintas gyvenimu, niekad nieko nedramatizuodavo, su niekuo nesipyko. Ir niekas man neįrodys, kad prievarta jo nepaveikė“, – dėl teisybės vardan sūnaus pasiryžusi kovoti kaimietė.
Esą nesulaukęs savųjų užtarimo
Tyrimą dėl privedimo prie savižudybės nutraukusi prokurorė Kristina Ulienė sakė, kad tai padaryta, nes nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp paauglio savižudybės ir patyčių iš jo. Prokurorė teigė, kad ne kiekvienas žmogus po tokio poelgio žudosi. Pomirtinę nepilnamečio psichologinę-psichiatrinę ekspertizę atliko specialistai, po jų išvadų paaiškėję, kokį sprendimą priimti.
Pareigūnės įsitikinimu, didesnę įtaką paauglio poelgiui galėjo turėti ne pašalinių chuliganiški veiksmai, o tai, kad tarp šeimos narių nebuvo stipraus emocinio ryšio. Po patyčių nepilnametis nesulaukė tinkamo namiškių užtarimo.
„Manau, kad pati šeima galbūt netinkamai reagavo į tai, kaip su juo buvo pasielgta. Jis į namiškių pastabas jautriai reagavo“, – sakė šiuo metu atostogaujanti prokurorė.
Pasak K.Ulienės, byla dėl chuliganizmo toliau tiriama. Įtarimai pareikšti dviem asmenims, vienas iš jų įvykio metu dar buvo nepilnametis.
