Mat vyras po Rimkų mikrorajoną vaikštinėjo pusnuogis. Ką daryti su V.Dromantu, nežino nei policininkai, nei socialiniai darbuotojai. Vyras jau kartą buvo pabėgęs iš senelių namų, ir pasirinko gyvenimą gatvėje.
Gyvenimas buvo ramus
Tačiau V.Dromanto istorija – dramatiška, o pasakojant ją ir pačiam benamiui ištrykšta ašaros. Prieš daugelį metų P.Vaičiūno gatvėje gyvenęs vyras su žmona turėjo savo nedidelį verslą.
„Mes turėjome kioskus prie tuometinio Rimkų turgelio. Viskas sekėsi gerai, turėjome nors ir nedidelį, bet savo verslą“, - sakė V.Dromantas.
Kas nutiko vėliau, nežinia. Tačiau jonaviečiai pasakoja, kad vyras jau nuo seno garsėjo pomėgiu išgerti. Kol gyveno su žmona, moteris juo rūpindavosi.
„Būdavo, jis pradeda gerti, negrįžta į namus. Žmona susiranda, parsiveda, nuprausia“, - pasakojo jonaviškiai.
V.Dromanto gyvenimas žemyn ėmė ristis tuomet, kai maždaug prieš gerą dešimtį metų susirgo jo žmona. Netrukus moteris mirė. Pats V.Dromantas sako, kad žmonai buvo diagnozuotas vėžys.
Kartu su sutuoktinės mirtimi baigėsi ir normalus V.Dromanto gyvenimas.
Asmens dokumentų neturi
Jau devinti metai V.Dromantu rūpinasi socialiniai darbuotojai ir labdaros paramos fondo „Gerumo sparnai“ vadovė Loreta Velch.
„Bendrauju su juo ir matau, kad visų pirma šį žmogų reikia vežti į Marių ligoninę Kauno rajone (buvusi Žiegždrių ligoninė – aut. past.). Manau, kad tai turėtų būti pirmoji gydymo įstaiga, kuri jam suteiktų pagalbą.
Esu įsitikinusi, kad tokio gydymo jam reikia. Vėliau jį galbūt reiktų apgyvendinti senelių namuose“, - pasakojo L.Velch.
Tačiau maždaug prieš metus vyras jau buvo gydomas slaugos skyriuje, o vėliau perkeltas į senelių namus. Iš ten jis paspruko. Dabar V.Dromantas gyvena gatvėje.
Nors prieš paguldant į slaugos skyrių vyrui buvo parūpinti visi asmens dokumentai, o banke atidaryta sąskaita, kad jis, turintis neįgalumą, galėtų gauti pensiją, tačiau vyras visus dokumentus vėl yra praradęs.
Vaikų rasti nepavyksta
Kaip jonavoszinios.lt sakė socialinių palaugų centro socialinių reikalų skyriaus vedėja Giedrė Gailiauskaitė, specialistai ne kartą bandė susiekti su Jonavoje gyvenačiais V.Dromanto sūnumis.
„Tačiau niekas neatidarė jų namų durų“, - sakė G.Gailiauskaitė.
Pasak G.Gailiauskaitės, ne visi neturintys namų žmonės nori važiuoti į gydymo įstaigas ar nakvynės namus – tai yra žmogaus valia.
„Mus kartais kaltina, kad mes nieko nedarom. Tai netiesa. Darom. Ir Jonavos rajono savivaldybė yra moki – ji gali namų neturinčius žmones apgyvendinti kituose rajonuose, jei Jonavoje nėra vietų.
Tačiau nakvynės namuose sąlygos yra griežtos. Žmonės negali ten vartoti alkoholinių gėrimų. Todėl gyventi ten nori ne visi“, - kalbėjo pašnekovė.
Tėvu turi rūpintis vaikai
Tuo tarpu L.Velch sako, jog gydyti šį žmogų reikia. Jis sunkiai kvėpuoja, jo rankos – sutinusios.
„Man teko kalbėti su sūnumi. Jis sako, kad tėvas geria. Bet aš nesuprantu šio požiūrio. Šį žmogų juk reikia gydyti, o ne palikti jį gatvėje.
Yra įstatymas, kuris numato, kad pasenusiais tėvais turi rūpintis vaikai, kokie tie tėvai bebūtų.
Kiek žinau, V.Dromantas kiek anksčiau buvo nuvestas ir pas notarą. Kokius dokumentus jis ten pasirašė – nežinia. Tačiau mano žiniomis, po žmonos mirties jam priklausė dalis buto.
Labai dėkoju ir socialinių paslaugų centrui – puikiai žinau, kiek pastangų specialistai skyrė būtent V.Dromantui ir kaip jam stengėsi padėti“, - sakė L.Velch.
Benamiams – sunkūs laikai
Tokių, kaip V.Dromantas, Jonavoje – ne vienas. Artėjant šaltajam metų sezonui benamių problema, kaip ir kasmet, vėl tampa aktuali.
Gelbėti jų vyksta ir medikai, ir policija. Benamiai glaudžiasi laiptinėse, taip trikdydami gyventojų ramybę.
Be to, kone katastrofa jiems tampa ir mieste įrenginėjami pusiau požeminiai konteineriai, kuriuose maisto susirasti šie žmonės nebegali.
