„Aš prieš mėnesį jau gyvenau dviejose realybėse, man visai nebuvo baisu“, - „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo pašnekovė. Nors ir užuodusi mirties dvelksmą, ji nepraranda vilties pagyti.
Visgi jei atsitiktų taip, kad medicina nebepadėtų, moteris sako – norėtų turėti galimybę sąmoningai užbaigti kančias. Ji pritartų, kad eutanazija būtų įteisinta.
„Jeigu man būtų blogai – ryžčiausi. Tai turėtų būti situacija be išeities, kai analgetikai nebeatneša palengvėjimo, kai artimi negali padėti, kam kankinti save, artimuosius? Belieka viena išeitis“, - kalbėjo panevėžietė.
Ji gydoma Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Čia patenka sunkiausi ligoniai, didelės dalies jų medikai išgydyti negali. Nemaža dalis ligoninės pacientų – senoliai, taip pat jauni žmonės, suriesti onkologinių, širdies ligų.
Visai priešingai eutanazijos klausimu nusiteikę Vilniaus Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos slaugos namų (hospiso) pacientai. Jie į slaugos namus patenka, kai gydytojai nebeteikia vilties, kad jie pasveiks.
Viena tokių – Irena Ragainienė. Moteriai 63-eri. Vėžys suėdė abi jos krūtis, metastazės įsimetė į stuburą, ligonei atjungė kojas. Irena guli ir nebegali paeiti. Kai labai skauda, slaugės jai suleidžia nuskausminamųjų.
Tačiau ji neliūdi, neaimanuoja ir nors retkarčiais dėl skausmų pagalvoja, kad geriau jai būtų numirti, pati šio žingsnio žengti negalėtų.
Moteris kalbina šalia gulinčias pacientes, nuolat dėkoja slaugėms ir žavisi, kad nemokėdama nė cento slaugos ligoninėje yra maloniai prižiūrima.
Ji kasdien meldžiasi. Atsibudusi ryte dėkoja Dievui už naują dieną. Moters manymu, tikintys žmonės negalėtų pasirinkti eutanazijos, nes tai prieštarautų žmogaus orumui. Gyvenimas yra Dievo dovana – tuo neabejoja I.Ragainienė.
Eutanazija - velniškai ekonomiška?
„Eutanazija yra velniškai ekonomiška, pabrėžiu – velniškai. Visi žinome, kad kai žmogus dirba, kuria, jis kaupia materialines vertybes, o kai suserga, santaupos pradeda tirpti, jis išleidžia daugiau nei uždirbo. Jį nužudyti, ekonomiškai žiūrint, būtų velniškai ekonomiška“, - „Lietuvos ryto“ televizijai ironizavo kunigas, gydytojas Andrius Narbekovas.
Jo įsitikinimu, eutanazija niekaip nesuvokiama iš humaniškumo ir medicinos pozicijų. „Nužudyti pacientą nėra gydytojų darbas. Nereikėtų gydytojų įvelti į nusikalstamą veiklą“, - tikino A.Narbekovas.
Priešingos nuomonės yra Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė: „Aš norėčiau, kad kai man reikės mirti, tas įstatymas (eutanazijos. - Red.) jau galiotų. Žmogaus teisė pasirinkti išėjimo iš gyvenimo būdą, sąmoningai, laisva valia, žinant, kad liga nepagydoma, o ne priklausyti nuo gydytojų, ligoninės personalo, sveikatos ministerijos biurokratų, kurie skiria ar neskiria lėšų slaugai, ir virsti gyvu lavonu prifarširuotu nuskausminamųjų arba slopinamųjų - aš to nenoriu.“
Ar įteisinti Lietuvoje galimybę mirtina medikamentų doze užbaigti nepagydomai sergančių ligonių kančias, netrukus turėtų svarstyti seimas. Tokią galimybę numatantį eutanazijos įstatymo projektą įregistravo Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė. Ji siūlo įteisinti vadinamąją aktyvią eutanaziją – mirtiną vaistų dozę suleistų kitas žmogus – specialią licenziją turintis gydytojas.
Gyvybė sąmoningai galėtų būti nutraukta to prašantiems pilnamečiams, kenčiantiems nuolatines ir nepakeliamas kančias, kurių neįmanoma palengvinti. Nurodyti atlikti eutanaziją raštiškai būtų galima ir iš anksto, tam atvejui, jei dėl ligos ar sužalojimo nulemtos būklės jis nebegalėtų išreikšti savo valios.
Kad būklė tikrai beviltiška, turėtų konstatuoti gydytojų konsiliumas. Giminaičiai savo žodžio tarti neturėtų teisės. Kaip atliekama eutanazija stebėtų speciali eutanazijos kontrolės komisija.
Pagal „Lietuvos ryto“ televizijos reporterės Astos Narmontės reportažą parengė Sigita Purytė.
