Bet Egidija nusprendė kitaip, rašo army.mil.
Šiandien Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo dislokuota maždaug 600 NATO oro pajėgų karių. Vienas jų – leitenantas Andrew Martinas iš Nešvilio, JAV Tenesio valstijos. Treniruotėms jis galėjo pasirinkti bet kurią iš minėtų šalių, tačiau pasirinko Lietuvą. Ir turėjo tam rimtą priežastį.
Suorganizavo gydymą
Bet nusikelkime 20 metų atgal. A.Martino senelis Fredas Youngas iš Atlantos, buvęs JAV armijos kapralas, kartą lankydamas šeimą sudalyvavo bėgimo su picomis renginyje. Tada jis ir susipažino su Egidija ir Nerijumi, kurie svečiavosi JAV.
„Mano brolienė dirbo picerijoje, – pasakojo Egidija. – Sutikusi Fredą ir jo žmoną Valjean ji papasakojo apie mus. O jie atsakė: „O, mes norėtume padėti“, ir jie mums iš tiesų padėjo.“
Fredas ir Valjean tuoj pat ėmėsi darbo – surado, kas galėtų gydyti Nerijų.
„Mano seneliai nuvyko į Atlantą, pas garsią pediatrę dr. Leilą Denmark, – pasakojo A.Martinas. – Mano močiutė pakalbėjo su ja, ir Nerijus buvo paguldytas į garsią Atlantos „Scottish Rite“ vaikų ligoninę.“
„Fredas ir Valjean pasirūpino viskuo – ligonine, draudimu“, – sakė Egidija.
Norėdami surinkti lėšų brangiam Nerijaus gydymui ir operacijoms, Fredas ir Valjean kreipėsi pagalbos ir į kitus šeimos narius bei draugus.
Lietuviui buvo atlikta klubų operacija, taikytas kojų raumenų gydymas, kad kojos galėtų tinkamai funkcionuoti. Vaikui taip pat buvo pakoreguotas sąkandis.
Amerikoje planavę praleisti porą savaičių, Egidija su Nerijumi šioje šalyje pasiliko 18 mėnesių.
Lyg šeimos nariai
Ši amerikiečių šeimos pagalba nebuvo vienkartinis gerumo aktas. Fredas ir Valjean lietuvį globojo ištisus metus.
„Dviejų savaičių atostogos truko pusantrų metų, – pasakojo A.Martinas. – Jie ne tik pasirūpino gydymu, bet ir reikiama įranga, nupirko kompiuterius, kėdes ir panašius daiktus.“
1996 m. Fredas ir Valjean net apsilankė Lietuvoje, norėdami vėl pamatyti saviškius. O beveik po 20 metų savo senelių pėdomis į Lietuvą atsekė ir A.Martinas.
Jis nekantravo pamatyti vietas, kuriose lankėsi seneliai. Kai susitiko su Egidija, moteris labai šiltai sakojo apie jo senelius Youngus, vadino juos ypatingais žmonėmis.
A.Martino teigimu, jo šeima visuomet palaikė ryšį su Nerijumi ir Egidija, niekada neprarado ryšio su savo padidėjusia šeima.
„Augdamas aš nuolat girdėdavau apie Nerijų, per Kalėdas ir šventes mes skaitydavome elektroninius laiškus, tai buvo tarsi toli gyvenantys giminaičiai, – prisimena amerikietis karys. – Nerijui suėjo tiek ir tiek metų, Nerijus baigė tą ar tą klasę.“
Ant televizoriaus – senelių nuotraukos
NATO pratybose dalyvaujantis A.Martinas rado laiko aplankyti Nerijų ir Egidiją jų namuose Kaune. Jis pamatė tą patį kambarį, kuriame 1996 m. jo senelis Fredas su Nerijumi žaidė šaškėmis – šis epizodas užfiksuotas senoje nuotraukoje.
A.Martinui taip pat buvo svarbu užkopti į penktąjį aukštą laiptais, kuriais nuolat tenka kopti Egidijai su Nerijumi, kai jie kur nors išsiruošia.
„Išties susijaudinau pamatęs jų namus ir nuotraukas, savo šeimos nuotraukas, pastatytas čia ant televizoriaus“, – sakė amerikietis.
Pasak Egidijos, Nerijus baigė vidurinę mokyklą gerais pažymiais. „Jo anglų kalba tobula! – džiaugiasi mama. – Filmus jis žiūri, žaidimus žaidžia tik angliškai. Jis sako, kad angliškai jam geriau.“
Nerijus visą gyvenimą bus prikaustytas prie invalido vežimėlio. Egidijai tenka juo rūpintis, nešioti laiptais į penktą aukštą, bet ji nė už ką nesigaili savo priimto sprendimo nepalikti sūnaus mirti.
Lietuvio geradarys Fredas šiuo metu serga Alzheimerio liga ir yra senelių namuose. Jo žmona Valjean stengiasi jį kasdien lankyti.
Galimybę susitikti su senelių globota lietuvių šeima NATO karys vadina kosminiu sutapimu ar Dievo įsikišimu. Jam ši senelių istorija – viena tų, prie kurių norisi prisiliesti ir pačiam.
Parengė Jurgita Noreikienė
