Nuotraukoje prie vartų stovėjo maždaug 15 metų mergaitė, jos akis slėpė akiniai.
Mergaitė buvo liesa, tiesiais plaukais – visai kaip Susan, rašo dailymail.co.uk. „Ar tai galėjau būti aš? Negi šis momentas visiškai išsitrynė iš mano atminties?“ - klausė Susan.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai nebuvo Susan.
Diena, kai paliko tėtis
Lengvai išblukusi nuotrauka, kelianti daug klausimų be atsakymų, paskatino Susan leistis į ilgą ir tolimą kelionę. Pirmosios paieškos davė vaisių – Susan sužinojo, kad jos tėvas Leonardas Jolley kartu su drauge iš Jungtinės Karalystės emigravo į Australiją.
Šiandien Susan prisimena tą dieną, kai ją paliko tėtis.
„Buvau ketverių. Sausakimšoje traukinių stotyje tėtis mane įkėlė į traukinį, ir kai šis ėmė pamažu judėti, jis bėgo palei platformą. Palinkau prie vagono lango ir mojavau, kol tėtis pradingo garų debesyje“, - prisiminė moteris.
Susan buvo pasakyta, kad tėtis vyks į Škotiją pirkti namo jų šeimai. Tačiau per Kalėdas ji su mama Joyce niekur neišvyko. Tuomet dar maža mergaitė Susan jautėsi priblokšta ir pikta – tėvai jai pamelavo.
Kai mergaitė išmoko rašyti, ji kas savaitę tėčiui siuntė laiškus, klausdama, kada jie susitiks. O šis atsakydavo, kad ji turi paūgėti. Sulaukusi 14-os ji suprato, kad nebeverta laukti pasimatymo.
„Vieną dieną nuobodžiavau. Slampinėdama po namus netyčia pamačiau laišką. Atpažinau tėčio rašyseną. Ir nors žinojau, kad negalima skaityti svetimų laiškų, nesusivaldžiau ir atplėšiau voką – tėtis patarė mamai sakyti, kad yra miręs“, - pasakojo Susan.
Akistata su teta
Per visus tuos metus, kol ji gyveno su mama, jos ne kartą kraustėsi, kol įsikūrė Ekseteryje – čia mama ištekėjo antrąkart.
Susan lankė Bristolio universitetą. Mergina nusprendė ištekėti iškart po to, kai baigs studijas. Tačiau tam reikėjo tėvo sutikimo, nes Susan dar nebuvo 21-erių.
„Žinojau, kad su savo antrąja žmona jis gyveno Australijoje. Nenoriai parašiau jam laišką apie savo planus. Tėtis neatsakė“, - teigė Susan.
Po kelių mėnesių jai atkeliavo sveikinimo atvirukai ir čekis dovanų iš dviejų nepažįstamųjų – Lauros ir Harrio. Ji sukluso, kodėl niekada neteko apie juos nieko girdėti. Tai buvo jos teta ir dėdė – tėvo sesuo ir brolis. Mama paaiškino, kad tėtis prieš išvykdamas paprašė merginą laikyti atokiau nuo jo šeimos, tuo pačiu pridurdama, kad jis dėl to jautėsi išties blogai.
Susan nusprendė susitikti su teta jos namuose Esekse. Jos gurkšnojo arbatą, o Susan niekaip negalėjo suprasti, kodėl tetą ją taip keistai kamantinėjo.
„Ji sakė, kad paskutinį kartą mane matė, kai buvau trejų. Ji labai apgailestavo, kad išsikėlėme taip toli ir klausė, kada iš Australijos grįžome į Angliją“, - pasakojo suglumusi moteris, niekada nekėlusi kojos iš Europos, kaip ir jos mama.
Teta Laura tikino gavusi nuo Susan laiškų, o nuo jos mamos – nuotraukų.
Kai Laura atnešė pluoštą laiškų ir nuotraukų, Susan išvydo nuotrauką, kuri ją apstulbino. Tetos įsitikinimu, mergaitė nuotraukoje su broliu ir seserimi – tai Susan. Nors išties Susan buvo įsitikinusi esanti vienturtė.
„Teta sakė niekada nesupratusi, kodėl mama jai nerašė laiškų. O kai galop vienas atkeliavo, ji netikėjo, kad tai mano mamos rašysena. Tačiau jos vyras ir tėtis tikino, kad teta klysta“, - Susan toliau dėstė faktus savo painioje gyvenimo istorijoje.
Dar viena dukra
Sugrįžusi namo, moteris apipylė motiną klausimais, stengdamasi išsiaiškinti dar daugiau.
Kai jos tėtis Antrojo Pasaulinio karo metu gulėjo ligoninėje, jis susipažino su jauna sesele Elizabeth. Tuo metu Susan tėvai jau buvo susižadėję, tad, lankydama sužadėtinį, ji susipažinti ir su Elizabeth.
Per karą ryšys tarp Susan tėvų kiek nutrūko. Tėtis priėmė darbo pasiūlymą Birmingame, kur gyveno ir Elizabeth. Moteris tapo dažna viešnia jų namuose. Visi trys jie buvo artimi draugai, o kai Susan mama ir naujoji jos draugė pradėjo lauktis beveik vienu metu, Elizabeth pasipasakojo, kad jos kūdikio tėvas - gydytojas, tuomet jau buvęs ant mirties slenksčio.
Susan mama patikėjo istorija, jai pagailo moters, net priėmė gyventi – po vienu stogu gyveno dvi moterys, dvi naujagimės (Susan ir Sarah) ir Susan tėtis.
Tačiau tiesa ta, kad abiejų mergaičių tėtis buvo tas pats – Leonardas, o mergaitė nuotraukoje, kuri pastūmėjo Susan kapstytis po praeitį – jos netikra sesuo Sarah, penkiomis savaitėmis vyresnė už Susan.
„Negalėjau patikėti. Mano tėtis turėjo kitą dukrą, kuri glaudėsi mūsų namuose. Pykau, kad mama man to nepapasakojo anksčiau“, - sakė Susan.
Susitikimas su seserimi
Ji visuomet norėjo brolio arba sesers, ir sulaukus 21-erių noras išsipildė. Susan negalėjo suprasti tik vieno – kada apie tai sužinojo jos mama?
Mama dukrai paaiškino, kad praėjus septyneriems metams po skyrybų su Leonardu vienas jo draugas jai papasakojo teisybę. Mama jautėsi išduota - nuo tada nebepalaikė jokio ryšio su Susan tėvu.
„Negalėjau patikėti, kad Sarah ir jos vyras buvo Anglijoje, iki sutikau ją pas tetą Laurą“, - pasakojo Susan, pirmąkart išvydusi Sarah pasijutusi keistai.
Viena kitą geriau pažinusios, moterys susitiko be aplinkinių pagalbos. Joms buvo įdomu ieškoti ne tik tarpusavio panašumų, bet ir pasikalbėti, kurios iš jų vaikystė buvo labiau aptemdyta melo.
„Būdama 27-erių dar vis rašiau laiškus tėčiui norėdama susitikti ir vis sulaukdavau neigiamo atsakymo. Skausmas buvo toks pat kaip ir 7-erių. Suvokiau, kas seni psichologiniai randai nenyksta“, - kalbėjo moteris.
Ilgai lauktas susitikimas
Lūžis įvyko 1989 m., praėjus beveik 40 m. po paskutinio pasimatymo su tėčiu. Australijoje Susan kartu su šeima lankė giminaičius ir šįkart ji buvo pasiryžusi dėti visas pastangas, kad pasikalbėtų su tėčiu akis į akį.
„Nepamenu nė žodžio, kas tąkart buvo pasakyta. Tik sutrikusį žvilgsnį, nukreiptą į tėtį, ir jausmą, tarytum žiūrėčiau į save“, - prisiminė Susan. Moteris pridūrė, kad tikėjosi racionalaus suaugusiųjų pokalbio, bet kai atėjo ilgai laukta akimirka, noras rimtai pasikalbėti išsisklaidė lyg dūmas.
Leonardas kalbėjo mažai, tuo tarpu Susan tauškė niekus. Pirmąjį susitikimą Elizabeth saugojo Leonardą ir vos sutiko leisti Susan pasikalbėti su tėčiu vieniems, tačiau patikino, kad, kai jiedu susitiks kitą kartą, Susan galės kalbėtis su juo apie ką tik norinti.
Po dviejų dienų Susan vėl apsilankė pas tėtį. Šįkart ji atvyko kartu su dukra. Šneki mergaitė visą laiką pračiauškėjo su Elizabeth, o Susan ir Leonardas beveik nepratarė nė žodžio.
„Pati save raginau išsakyti visa, ką norėjau ir taip ilgai laukiau. Sakiau sau, kad kitos tokios galimybės nebeturėsiu. Bet vos tik suformulavus sakinį, žodžiai užstrigdavo gerklėje“, - sakė moteris.
Elizabeth nedėjo jokių pastagų, kad Susan pavyktų užmegzti rišlų pokalbį. Susan elgėsi labai mandagiai ir santūriai – kaip ir pridera britei. Moteris pabučiavo tėtį ir Elizabeth. Prieš išeinant, Leonardas pažvelgė į ją ir netikėtai nusišypsojo.
Istorijos atomazga
Keliaudama namo į Angliją moteris sau kartojo sugrįšianti į Australiją dar kartą ir paklausianti to elementaraus, bet nepaprasto klausimo: kodėl jos tėtis tiek daug metų melavo. Taip pat, kiek šioje istorijoje kaltas tėtis, o kiek – motina.
Tačiau Susan to nebepadarys – jos tėvas mirė 1994 m., praėjus metams po motinos mirties.
Po šių įvykių dėliojosi paskutinieji taškai šioje ilgoje istorijoje.
Teta Laura Susan davė pluoštą laiškų, rašytų Elizabeth ranka, bet pasirašytų Susan ir Joyce vardu.
Po motinos mirties kartu su patėviu tvarkydama jos drabužius, Susan rado daug negatyvų. Moteris pati juos išryškino – tai buvo jos tėtis, mama, Elizabeth ir du kūdikiai. Kitoje nuotraukoje – tik jos tėtis kartu su abiem dukromis ant rankų. Jis nežiūrėjo nė į vieną jų, tik tiesiai į objektyvą. Susan retoriškai klausė savęs, kas tuomet dėjosi tėvo galvoje.
Susan taip pat rado laiškų, kuriuos tėtis rašė Elizabeth dar prieš jųdviejų dukrai gimstant. Jie buvo tokie aistringi, kad moteris jautėsi nejaukiai juos skaitydama.
Laikui bėgant Susan suprato, kad anksčiau ar vėliau tėvas būtų jas su mama palikęs, nes ryšys tarp jo ir naujosios mylimosios buvo labai tvirtas. Kad ir kaip skaudu būtų visa tai pripažinti.
„Tai istorija, kurią iki galo išsiaiškinti man prireikė daugybės metų. Bet prabilusi apie tai garsiai jaučiuosi ramiau ir pati sau padėjusi“, - pasakojime tašką deda Susan.
Parengė Rasita Andruškevičiūtė
