Moterys turėdavo pirmos paragauti fiureriui patiekto maisto, saugojantis, kad daugelio už savo darbus nekenčiamas vadas nebūtų nunuodytas.
Šiandien M.Wolk yra vienintelė likusi gyva iš viso maisto ragautojų būrio. Jai – 96 metai, moteris yra našlė.
Vokietė pasakoja, kad po kiekvieno pavalgymo ji ir jos kolegės puldavo į ašaras – džiaugsmo ašaras, kad pavyko likti gyvoms.
Pasklidus gandams, kad britai ketina nunuodyti A.Hitlerį, jis visiškai atsisakė mėsos, jo meniu sudarė ryžiai, makaronai, paprikos, žirniai ir žiediniai kopūstai.
„Kai kurios merginos, pradėjusios valgyti, braukdavo ašaras, nes labai bijodavo. Mes turėdavome suvalgyti viską. Tada turėdavome valandą palaukti, ir kas kartą bijodavome, kad galime pasijusti blogai. Po to iš džiaugsmo staugdavome, lyg šunys, kad likome gyvos“, - pasakoja M.Wolk.
Paties fiurerio nematė
Maisto ragautoja ji tapo atsitiktinai. Jos butas Berlyne buvo sugriautas per bombardavimą, o vyrą Karlą paėmė į armiją, tad M.Wolk nuvyko į savo motinos namus tuometiniuose Rytprūsiuose, dabar – Lenkijos teritorijoje.
Kaip tik ten, kaimynystėje, buvo vadinamoji Vilko irštva – slaptas A.Hitlerio bunkeris. Miestelio meras M.Wolk privertė imtis mirtinai pavojingo darbo.
Kiekvieną dieną ją paimdavo A.Hitlerio sargybinis ir nuveždavo į mokyklos pastatą ragauti A.Hitleriui skirto maisto. Nors ir ragavo jo maistą, paties A.Hitlerio M.Wolk niekada nematė. Tačiau ją išprievartavo vienas iš jo sargybinių.
M.Wolk prisimena, kaip 1944 m. liepos 20 d. buvo iš tiesų pasikėsinta į fiurerio gyvybę – grupė vokiečių armijos karininkų jo bunkeryje bandė susprogdinti bombą.
„Mes sėdėjome ant medinių suolų ir staiga išgirdome ir pajutome neįtikėtinai didelį trenksmą. Nukritome nuo suolų, girdėjau, kaip kažkas šaukia: „Hitleris negyvas!“ Bet tai buvo netiesa“, - pasakoja ji.
Po pasikėsinimo nužudyti A.Hitlerį naciai mirtimi nubaudė apie 5 tūkst. vokiečių. M.Wolk buvo perkelta į kitą pastatą, kur toliau tęsė savo darbą.
Prievartavo dvi savaites
Padedant SS karininkui, moteriai pagaliau 1944 m. pavyko pabėgti į Berlyną, bet karo siaubai nesibaigė. 1945 m. M.Wolk paėmė į nelaisvę Rusijos armija, ir jos gyvenimas tapo dar blogesnis.
„Mes bandėm persirengti kaip senos moterys, bet rusai atėjo manęs ir kitų merginų, - pasakoja ji. - Jie perpjovė mūsų sukneles ir nutempė į gydytojo butą. Ten mus laikė ir prievartavo 14 dienų. Tai buvo pragaras žemėje. To košmaro niekada nepamiršiu“.
M.Wolk po visko, ką teko patirti, nebegalėjo susilaukti vaikų. „Visada norėjau dukters. Kai sulaukiau 50-ties, pagalvojau, kad jeigu būčiau turėjusi dukterį, jai dabar būtų 25 metai. Deja, to niekada nebuvo“, - atsidūsta ji.
Išsigelbėti ir atsigauti M.Wolk padėjo britų karininkas. Ji vis laukė žinių apie savo vyrą. 1946 m. jis parsirado prie jos namų durų, tačiau niekas nebebuvo po senovei.
Karlas, buvęs kaliniu karo stovykloje, svėrė tik 45 kg ir buvo sunkiai atpažįstamas. O Margo nuolat kankino naktiniai košmarai. Porai teko išsiskirti.
Parengė Jurgita Noreikienė
