Dabar Laima jaučiasi laiminga ir turtinga: „Turiu dvi suaugusias dukteris, tris anūkus, mylimą žmogų ir jaučiu vidinę ramybę. Mano moteriška laimė vėlyva – atėjo sulaukus brandaus amžiaus, todėl nebenoriu jos paleisti ir mėgaujuosi kiekviena akimirka.“
Į susitikimą L.Kybartienė atskubėjo po laidos „Sveikinimų koncertas“ įrašo.
Jau greitai bus dešimt metų, kai ji iš televizijos ekrano Lietuvos žmonėms perduoda artimųjų eiliuotus linkėjimus ir siunčiamus muzikinius sveikinimus.
Po mūsų pašnekesio ji turėjo skubėti į vaikų darželį ir su savo trimis anūkais – penkerių Jokūbu ir trimetėmis dvynėmis Auguste bei Kotryna planavo eiti į piceriją.
Jaunyste trykštanti moteris visiškai nepriminė tradicinės močiutės, vakarais mezgančios vilnones kojines. „Savo anūkams aš labiau esu draugė, nutrūktgalviška žaidimų sumanytoja ir vaizdingų istorijų pasakotoja“, – Laima išsitraukė mobilųjį telefoną ir jo ekrane parodė anūkų nuotraukas.
Iš pažiūros šviesiaplaukė Laima atrodo labai moteriška ir trapi. Tačiau skaudūs išgyvenimai jos nepalaužė. Šią moterį būtų sunku uždaryti tarp keturių sienų. Optimistiškai nusiteikusi buvusi ilgametė televizijos diktorė neslėpė – jos širdyje jau kurį laiką gyvena meilė.
– Daugelis brandžių moterų, jei jų vedybinis gyvenimas nenusiseka, jaučiasi nusivylusios ir vienišos, nebesitiki sukurti naujų darnių santykių.
– Kurį laiką po skyrybų ir aš buvau viena, bet nepasakyčiau, kad jaučiausi vieniša.
Gal dėl to, kad pakako rūpesčių – reikėjo dukteris išleisti į gyvenimą. Iš prigimties esu aktyvi, be to, darbas televizijoje neleidžia sustingti.
Nors mėgstu būti tarp žmonių, neretai džiaugiuosi, jei galiu pabūti viena, patingėti, paskaityti knygą, pagaliau išsimiegoti.
O vienišumas užplūsta tada, kai pajuntu nerealizavusi savęs kaip moters, kaip asmenybės.
– Ar neturėdama vyro jautėtės nevisavertė?
– Jeigu esminis gyvenimo tikslas yra turėti bet kokį vyrą, tai liūdnas variantas.
Žinoma, norisi turėti žmogų, kuriam būtum brangi. Bet jei nėra tokio, kuris myli arba su kuriuo gali mylėtis, nes ir fiziologinis veiksnys yra svarbus moters gyvenime, tuomet galima save brandinti ir realizuoti kitais būdais – pradedant labdara, baigiant namais ir vaikais.
Kai po skyrybų jaučiausi labai vieniša ir nuolat buvau nusiminusi, duktė neiškentusi pasakė: „Mama, nusišypsok, pažiūrėk, koks gražus gyvenimas, kiek aplinkui yra žmonių, su kuriais gali bendrauti.“
– Neretai moterys ilgai nesiryžta skyryboms, net kai vedybinis gyvenimas yra apgailėtinas.
– Ir mano skyrybos brendo ilgai. Atrodė, kad esu vertinga tik tada, kai šalia yra vyras, turiu lytinį gyvenimą, auginu vaikus, dirbu. Ir staiga viskas nutrūko.
Vyro šalia nebėra, dukterys užaugo ir gyvena savo gyvenimą, liko tik darbai.
Artėjo penkiasdešimtmetis, veide jau rėžėsi viena kita raukšlelė. Nebeliko šypsenos.
Po skyrybų iš tiesų jaučiau tuštumą. Atrodė, kad esu niekam nereikalinga.
Kas užpildė tą tuštumą ir kaip Laima susipažino su dabartiniu širdies draugu?
Apie tai skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto" žurnale „Gyvenimo būdas".
