Jautėsi lyg stovėtų prie sušaudymo sienos
Panevėžio ligoninės traumatologijos skyriuje gydomas 58 metų Kupiškio rajono gyventojas Andrejus Agafonovas jaučiasi tarsi būtų gimęs po laiminga žvaigžde.
Ne kiekvienam pavyksta išlikti gyvam po susidūrimo su traukiniu.
Per savo gyvenimą kupiškėnas net dusyk buvo parblokštas šilumvežio. Po pastarojo susidūrimo vėlų penktadienio vakarą vyriškis liko be pėdos. Ją nurėžė metaliniai traukinio ratai.
Ligoninės palatoje gulintis A.Agafonovas neslėpė, kad per tą laiką, kai visokiausiais būdais mėgino ištraukti tarp geležinkelio iešmų įstrigusią koją, ir tuomet, kai tamsoje pamatė atvažiuojantį traukinį, patyrė neapsakomą siaubą.
„Dabar suprantu, kaip jaučiasi žmogus, stovintis prie sušaudymo sienos. Žinai, kad šautuvas bet kada iššaus, ir nieko padaryti negali. Prieš pat lemtingą akimirką jokios mintys į galvą jau nelenda ir tik žiūri, kas bus toliau. Panašiai jaučiausi, kai pamačiau iš tamsos išnyrantį šilumvežio siluetą“, – iš lėto kalbėjo kupiškėnas.
Kojos niekaip neištraukė
Vyras su smulkmenomis prisiminė akistatos su mirtimi aplinkybes.
Vėlų praėjusio penktadienio vakarą A.Agafonovas žingsniavo namų link. Jis gyvena Skapiškio geležinkelio stotyje. Vyras tikino buvęs bemaž blaivus, tik prieš 3 valandas esą išgėręs butelį alaus. Girtas tikrai nesijautęs.
Trumpindamas kelią skapiškietis ėjęs palei Panevėžio–Rokiškio geležinkelio liniją, šalia bėgių.
Vienu metu jo koja pataikiusi ant geležinkelio iešmų ir įlindusi į juos, įstrigusi ties čiurna.
Kaip besistengęs, kaip betampęs – toji nė krust. Nebegali tos kojos ištraukti, ir gana. O čia – ir traukinys beatriedąs. Apie jį vyras suprato iš to, kad automatiškai įsijungė įtaisas: geležinkelio iešmai pasisuko taip, kad atvažiuojantis traukinys ties bėgių išsišakojimu būtų nukreiptas į laisvą kelią.
Suprato, kad laukia galas
Tuo metu buvo maždaug 21 valanda.
A.Agafonovas prisiminė, kad dar bandė iš visų jėgų traukti ir kaip nors išlaisvinti koją. Bet metalo spąstai buvo baisesni už reples. Vyras net iš vietos negalėjo pajudinti nei kojos, nei bato.
Aplinkui buvo tamsu ir nesimatė nė gyvos dvasios, niekas negalėjo atskubėti nelaimėliui į pagalbą. Vyras sakė, kad jam neliko nieko kito, kaip tik laukti, kas toliau bus.
Kupiškėnas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek praėjo laiko, kai išgirdo atvažiuojantį traukinį, tačiau mano, kad apie 5 minutes.
Iš toli išvydęs artėjančias šilumvežio šviesas vyras suprato, kad jo laukia galas, gyvenimo pabaiga. Tačiau noras gyventi buvo didesnis. Kaip tik įstengdamas jis prisispaudė prie žemės bėgių išorinėje pusėje, o koja liko tarp geležinkelio iešmų.
Vyro manymu, mašinistas jo net nepastebėjo, nes garvežys nė nesuūkė, traukinio ešelono niekas nebandė stabdyti.
Pusę paros kankinosi
Pralekiantis traukinys, o stebuklai, vyro neužmušė, tik nurėžė pėdą. Nelaimėlis neteko sąmonės.
Po kiek laiko atsigavo, A.Agafonovas nežino, tačiau aplinkui buvo tamsu, nesusiorientavo, kurioje vietoje esąs. Veikęs ir šokas, ir baisus skausmas.
Tai atgaudamas sąmonę, tai vėl nugrimzdamas į nebūtį, vyras prie bėgių pragulėjęs iki pat šeštadienio paryčių. Tik prašvitus jis išvydęs už kelių šimtų metrų esančią sodybą.
Sukaupęs paskutines jėgas, nelaimėlis šliaužte nušliaužė iki jos. Nupjauta pėda liko nelaimės vietoje.
Išvydę kruviną vyrą žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Tada jis jau buvo sąmonę atgavęs.
Iškart ligoninėje nelaimėlis buvo operuotas.
Pusmetį pragulėjo komos būklės
Kupiškėnas prisipažino, kad tai jau antras kartas, kai patenka po traukiniu.
Pirmąsyk nelaimė nutiko prieš 34 metus. Tuomet jį, girtą sumaniusį Kupiškyje atsisėsti ant bėgių pailsėti, nubloškė pro šalį važiavęs šilumvežis.
Kupiškėnas sakė, kad tąkart jokie kaulai nelūžo, tik pusmetį jis prabuvo komos būklės.
Dabar A.Agafonovas jaudinosi, kad tik nebūtų amputuota per daug kojos.
Vyras sakė, kad uždarbiauja pas ūkininkus. Šeimos jis neturi ir gyvena vienas. Dabar didelis rūpestis – kas jį po nelaimės prižiūrės.
Turėjo mirtinai nukraujuoti
Kupiškio policijos viršininkas Gintautas Misiūnas sakė, kad nelaimės vietoje tyrėjai rado pėdos likučius ir plastikinį butelį nuo alaus.
Pareigūnas mano, kad kupiškėnui pėdą nurėžė automatiškai įsijungę geležinkelio iešmai, nes traukiniui pervažiavus koją sužeidimai būtų kur kas sunkesni.
Vėliau po nelaimės pareigūnai patikrino, kaip jie veikia. Anot policijos viršininko, iešmai susijungia labai greitai ir didele jėga.
Kol kas pareigūnai neįvardija tikslaus nelaimės laiko. Jiems sunku patikėti, kad beveik pusę paros su nupjauta pėda pragulėjęs vyras mirtinai nenukraujavo.
Pasak viršininko, tą vakarą iki paryčių šiais bėgiais pravažiavo 5 prekybiniai traukiniai.
Iešmai turėjo laužyti kaulus, o ne pjauti
„Lietuvos geležinkelių“ atstovą Vidmantą Gudą irgi stebina tokios kupiškėno sužeidimo aplinkybės.
Pasak jo, geležinkelio iešmai nuotoliniu būdu valdomi iš Vilniaus. Tvarkdariui įjungus įtaisą, jis automatiškai užsifiksuoja.
V.Gudas sakė, kad jei dėl kažkokios kliūties iešmas neužsifiksuoja, bandoma antrąkart. Tačiau jei ir tuomet nepavyksta, stabdomas traukinių eismas.
„Žiemą sniegas ir net apledėjimas ant iešmų fiksuojami, tačiau šiuo atveju nieko panašaus nenutiko. Sunku patikėti, kad įjungti iešmai nurėžtų pėdą. Jie gali sulaužyti kaulus, bet ne daugiau“, – sakė geležinkelininkų atstovas.
„Lietuvos geležinkeliai“ irgi atlieka nelaimės tyrimą.
V.Gudas sakė, kad tą vakarą nuo 21 valandos iki vidurnakčio šiuo geležinkelio ruožu pravažiavo du prekiniai traukiniai. Nė vienas jų mašinistas nepastebėjo ant bėgių gulinčio žmogaus.
Draugas – tik butelis
Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius sakė, kad vienišas žmogus mėgsta išgerti ir uždarbiauja pas ūkininkus. Vienu metu jis gaudavo socialinę pašalpą.
Daugiau apie nelaimėlį seniūnas nepasakė, nes jis nei kaimynams, nei seniūnijai rūpesčių nekėlė.
Pasak V.Juškevičiaus, kaimietis anksčiau teistas už vagystes. Tai patvirtino policijos viršininkas G.Misiūnas.
