Kai Diana Stepaitytė iš Širvintų susipažino su Denisu Tisovu iš Klaipėdos ir apsisprendė būti su juo kartu iki gyvenimo pabaigos, pažįstami ir giminės sukiojo pirštą prie smilkinio. Esą ji elgiasi kaip beprotė, rašo „Lietuvos rytas“.
„Juk jis sėdi neįgaliojo vežimėlyje – visą gyvenimą turėsi dirbti luošo vyro slauge!“ – jie bandė atkalbėti sveiką, dailią jauną moterį.
Tačiau nutiko atvirkščiai: fiziškai stiprus, draugiško būdo Denisas sugebėjo jų namus paversti jaukiu prieglobsčiu Dianai ir jos sūnui Mindaugui. Pora susilaukė dukters Kamilės.
Iš pradžių šeima gyveno kartu su Deniso motina jos bute. Vėliau moteris šiuos namus jiems užleido, o pati persikėlė pas savo motiną. Diana Klaipėdoje ėmė dirbti renginių organizatore. Kartu su Denisu jiems puikiai sekėsi.
„Su Denisu jaučiuosi laiminga. Jis mane kaip plunksnelę pakelia ant rankų, nes yra labai stiprus. Tai tikrai nuostabus jausmas!
Mano gyvenimo draugas netgi dalyvavo Europos neįgaliųjų rankų lenkimo čempionate.
Deniso vyriškumas ir giedras požiūris mane labai palaiko. Su juo pirmąkart pamačiau jūrą. Savo rankomis jis yra padaręs man žiedą. Denisas yra man atrama“, – teigė 33 metų Diana.
Kojas nurėžė traukinys
Deniso gyvenimą prieš devyniolika metų apvertė nelaimingas įvykis. Dešimtmetis tada žiemą užsikorė ant važiuojančio prekinio traukinio laiptų, paslydo ir buvo įtrauktas po ratais.
„Klaipėdiečiai berniukai mėgdavo karstytis ant važiuojančių traukinių. Tai buvo lyg ir šaunumo įrodymas. Kai kurie net įsigudrindavo bėgioti važiuojančio traukinio stogais. Bet man tąsyk nepavyko. Ta diena pakeitė visą mano gyvenimą“, – pasakojo 29 metų Denisas.
Berniukui krovininio traukinio ratai nurėžė pėdas. Kartu buvęs draugas išsigandęs pabėgo. Kol sužalotas Denisas atsidūrė ligoninėje, smarkiai nukraujavo.
Vėliau jam teko atlaikyti dar ne vieną operaciją, nes į sužalotas kojas įsimetė gangrena. Po kiekvienos operacijos abi kojos vis trumpėjo, kol jų beveik nebeliko. Vaikinui teko išmokti gyventi nevaikštant ir neprarasti draugų.
Išmoko judėti rankomis
Denisas sugebėjo baigti mokyklą, įgijo juvelyro profesiją ir iš pradžių buvo susiradęs darbo vietą. Šiuo metu jam pripažintas 20 procentų darbingumas.
Klaipėdietis atkakliai treniravosi, stiprino kūną ir išmoko judėti rankomis. Vyras parodė, kaip vikriai sugeba iš neįgaliojo vežimėlio peršokti ant sofos.
„Jis puikiai įstengia namie atlikti sunkiausius darbus, net sienų apmušalus išklijavo atsisėdęs ant komodos. Vyras ruošia valgį, rūpinasi vaikais ir visada yra puikiai nusiteikęs.
Žmonės gąsdino mane, kad turėsiu šokinėti aplink vyrą, o iš tikrųjų Denisas visais pasirūpina“, – džiaugėsi Diana.
Jos tėvai buvo apstulbę, kai žentas, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, supjovė jiems malkas žiemai.
Vyras mėgsta stebinti praeivius prie prekybos centro. Jis pats įkelia neįgaliojo vežimėlį į mašiną ir nuo galinės sėdynės rankomis perkelia kūną į vairuotojo vietą.
„Kojų nėra, bet juk yra rankos! Dirbti norėčiau, tačiau kam reikia darbuotojo, kuris nepajėgs dirbti visą darbo dieną?“ – skėstelėjo rankomis pašnekovas.
Šeima nesuko galvos, kad pinigų nėra daug. Jos poreikiai nebuvo dideli, o santykiai – puikūs. Tačiau ramų šeimos gyvenimą sujaukė klastinga liga.
Liga smogė netikėtai
2013-ųjų vasarį smarkiai peršalo sūnus Mindaugas. Gydytojai manė, kad vaikas pasigavo virusą, ir gydė nuo gripo. Nuo vaistų truputį pagerėjo, bet niekaip nepraėjo stiprus kosulys ir gerklės skausmas. Berniukas aptiko ant kaklo smarkiai padidėjusį limfmazgį, jam būdavo labai silpna, nuolat niežėjo odą.
Temperatūra vis nekrito, patino kojos.
„Ligoninėje peršvietė plaučius ir pasakė: „Radome piktybinę ligą.“ Patyrėme šoką. Mindaugas iš Klaipėdos ligoninės automobiliu buvo išvežtas į Vilnių. Po biopsijos paaiškėjo, kad sūnui limfoma“, – pasakojo berniuko mama.
Skirta chemoterapija berniukui netiko. Mindaugas atlaikė švitinimą. Bet ligoniui smarkiai krito svoris: šeštaklasis svėrė vos 26 kilogramus.
Diana su savo sūnumi ištisus mėnesius leido ligoninėje Vilniuje, o į namus parvažiuodavo tiktai trumpam.
„Iš pradžių Mindaugas nesuprato, kad limfoma yra vėžys. Ligoninėje jis sutriko pamatęs mergaitę be plaukų. Netekti plaukų jam atrodė siaubinga. Tačiau sūnus viską įveikė ir liga atsitraukė“, – džiaugėsi motina.
Kai juodu grįždavo į Klaipėdą, mokytojai lankydavo Mindaugą.
Berniukas septintą klasę baigė namie, o šiemet pradėjo lankyti aštuntą klasę ir jau pats eina į mokyklą. Dabar aštuntokas atrodo žvalus ir sveikas.
Džiaugiasi žmonių pagalba
Kol Mindaugas sirgo, Denisui vienam reikėjo rūpintis dukterimi Kamile. Juodu puikiai susitvarkė.
„Man būdavo labai liūdna, kai mama su broliu kelioms savaitėms išvažiuodavo į ligoninę. Dabar, kai brolis Mindaugas namie, nuotaika visai kitokia“, – tikino pirmaklasė.
Per visą mūsų pokalbį Diana ir Denisas ne skundėsi, o vis minėjo gerus darbus ir džiaugėsi. Kaip šaunu, kad mokykla surengė rankdarbių mugę ir surinko pinigų.
Klasės draugai nuolat rašė Mindaugui linkėjimus, jais jis, būdamas ligoninėje, labai džiaugėsi.
Ligoninėje vaikų nuotaiką praskaidrindavo spektakliai. Šeima džiaugėsi rūpestingomis slaugėmis bei gydytojais.
Mindaugas sėkmingai dalyvavo vėžiu sergančių vaikų olimpiadoje Lenkijoje.
„Lietuvos Caritas“ davė šeimai pinigų benzinui, kad galėtų vežioti sūnų į Vilnių.
Nors keturių asmenų šeima niekuo nesiskundžia, iš tiesų ji gyvena kukliai – tik iš Deniso ir Mindaugo neįgalumo pašalpų. Diana viliasi rasti darbą.
„Mums nieko netrūksta. Svarbiausia – kad turime vienas kitą ir tikime, jog tai, kas blogiausia, – jau praeityje“, – plačiai nusišypsojo Diana.
Pasaulio spalvos – ne vien juoda ir balta
Mindaugas Šablevičius
Psichiatras
„Kodėl kai kurie žmonės nepalūžta susidūrę su dideliais gyvenimo sunkumais?
Laimę mes suvokiame ir protu, ir emocijomis.
Dažniau palūžta tie žmonės, kurie, susidūrę su problema, galvoja tiktai apie ją nesugebėdami aprėpti visumos. Tai žmonės, skirstantys pasaulį į juodą ir baltą.
O tie, kurie kritinėmis aplinkybėmis sugeba į problemą pažvelgti iš visų pusių, gerokai lengviau suranda atsparą ir sugeba nukreipti energiją ieškodami išeities.
Racionalus žmogaus mąstymas veikia jo nuotaiką. Pakeitus požiūrį įmanoma pakeisti ir nuotaiką, nors tai nėra lengva.“
