Iš Rusijos okupuotam Krymui priklausančio Simferopolio miesto pabėgusiam 39 metų Konstantinui Jakovčiukui rytas prasidėjo įprastai – bemiegė naktis, alkio bei skausmo jausmas.
„Ne, jūs tik negalvokite, kad man skauda vien nuo šalčio, man skauda viduje, suprantate?“ – dalijosi pašnekovas.
Simferopolyje liko sesuo ir motina
Konstantinas pasakoja, jog savo gimtinėje palikęs seserį bei motiną, vakar sulaukė jų skambučio.
„Man paskambino mama, ji pasakė, jog visur kabo mano nuotraukos su užrašu „Rusijos priešas“. Mane laiko priešu, sako, jog esu teroristas, kodėl?
Gal todėl, jog norėjau, kad Simferopolyje būtų Euromaidanas, o gal tiesiog mano vieta kitur?“ – retorinį klausimą uždavė pabėgėlis.
Jis su šypsena pridūrė: „Šeimos aš nepamiršiu, o mūsų tradicijų juo labiau. Nors esu alkanas, svajoju apie mūsų mėgstamą maistą – lašinius, česnaką...“ – sakė apimtas prisiminimų.
Į Kauną, vėliau – Vilnių
Konstantinas iš pradžių atkeliavo į Kauną, šiuo metu apsigyveno Vilniuje.
„Gyvenu čia, žinote, kur prie gražaus Žaliojo tilto upė teka... Čia mano namai. Aš iki pabėgimo ne kartą esu buvęs Lietuvoje, čia labai gražu.
O dabar, kai man sunku, net benamiai mane palaiko ir dalijasi maistu. Jie ir pabendrauja, kai man liūdna“, – su nuostaba pasakojo Konstantinas.
Turėdamas reikiamus dokumentus bei pasą vyras galėjo apsistoti Pabėgėlių priėmimo centre Pabradėje. Šia galimybe jis pasinaudojo, tačiau trumpam.
Jis aiškino, jog jeigu nori, kad tave maitintų, leistų ten nakvoti, turi kas 24 valandas atsižymėti, jog esi, o jei to nepadarai – esi išbraukiamas.
Į klausimą, kodėl šį rytą jis buvo čia – Vilniaus centre, o ne Pabradėje, Konstantinas atsakė: „Jūs net neįsivaizduojate, kaip sunku būti ten, kur labai dažnai atvažiuoja greitoji pagalba. Vieną dieną, žiūrėk, bandė pasikarti, o kitą – tiesiog pjovėsi venas“, – su skausmu akyse prisimena Konstantinas.
Cerkvėje pagalbos nesulaukė
„Užėjau į Šv.Dvasios cerkvę, nes nebeturėjau kur eiti. Pamatęs arkivyskupą Inokentijų, paprašiau bent šiek tiek maisto. Tačiau jokios pagalbos nesulaukiau“, – nusivylimu pasidalijo Konstantinas.
Vyras pasitiki savimi ir tikisi geriausio. Jis tvirtina, jog tik čia, Vilniuje, gali pradėti naują gyvenimą. Viską pradėti iš pradžių.
Konstantinas neneigia, jog tai padaryti išties sunku, tačiau tikisi geriausio.
„Aš tikiu, jog gavęs leidimą legaliai dirbti, aš nesunkiai įsidarbinsiu. Negaliu dirbti nelegaliai, nes būsiu deportuotas. Anksčiau esu dirbęs antikvariate – apie šią sritį nemažai nusimanau. Tik duokite man šansą, o aš parodysiu ką moku“, – tikino pašnekovas.
