Dabar A.Sposato Lietuvoje turi darbą ir širdies draugę lietuvę. Rugpjūčio pabaigoje pasirodė A.Sposato knyga „Lietuvos rezistencija. Partizanai. Represijos. Laisvė“. Autorius tikisi, kad itališkas leidinys pravers jo tautiečiams, kurie veda lietuves, tačiau apie Lietuvą žino tiek pat, kiek trumpam į Vilnių atklydę turistai.
Italui partizanai įdomiau nei moterys
Partizanai italui - kur kas įdomesnė tema nei meilė ir pažintys. Neveltui 2010 metais, baigdamas magistro studijas, jis parašė knygą apie Lietuvos rezistenciją.
Dešimt mėnesių italas rašė magistro darbą ir grūmėsi su dėstytoju – darbo vadovu.
Jo darbo vadovas buvo komunistas. Kai studentas pasakė, kad nori rašyti baigiamąjį darbą apie Lietuvos genocidą, dėstytojas protestavo: „Alessandro, turi pakeisti temą, nes Lietuvoje nebuvo genocido.“
Jis kabinėjosi prie kiekvieno žodžio. Pirmas knygos sakinys, kuris kalbėjo apie Lietuvos okupaciją, turėjo būti pakeistas – esą Rusija paprasčiausiai prisijungė Lietuvos žemes.
Galiausia knyga buvo baigta. „Surašiau tiesą – taip, kaip rašoma lietuviškuose dokumentuose. Dabar viskas joje gerai“, - tvirtino A.Sposato.
Knygoje jis pasakoja apie partizanų kovas, cituoja jų dienoraščius, nurodo, kokius filmus apie partizanus verta žiūrėti. Autorius taip pat publikuoja partizanų dainas lietuvių kalba bei vertimus į anglų ir italų kalbas.
„Paskutinį knygos rašymo mėnesį net sapnavau partizanus, jų patirtas baisybes“, - prisiminė italas.
Jis norėjo knygą publikuoti internete nemokamai. Istoriko įsitikinimu, knyga pravers lietuves vedusiems italams ir turistams. Mat daugelis žino apie nacizmo rykštę, bet nieko nekalba apie komunizmo nusikaltimus.
„Italai, kurie veda lietuves, dažnai mažai žino apie Lietuvą. Kaip ir turistai, kurie atvažiuoja trumpam. Knyga jiems padės sužinoti daugiau“, - kalbėjo pradedantis rašytojas.
Knyga italų kalba paskelbta internete ir išspausdinta – A.Sposato rado spaustuvę Italijoje, kuri sutiko išleisti jo knygą „Lietuvos rezistencija. Partizanai. Represijos. Laisvė“. Rugpjūčio pabaigoje A.Sposato jau laikė ją savo rankose.
Televizija – būdas išgarsėti
Televizijos žiūrovai A.Sposato gali prisiminti iš laidos „Būk mano meilė“. Vyras prieš pusantrų metų joje pasakojo, kad norės vesti tada, kai pakankamai uždirbs. Italas nori pasirūpinti savo žmona ir vaikais.
„Dalyvavau laidoje, nes man buvo įdomi tokia patirtis. Netroškau iš tiesų rasti gyvenimo moters. Man atrodo, jei esi normalus vyras, tau nereikia eiti į televiziją, kad rastum žmoną. Man reikėjo tapti žinomam“, - prisipažino Alessandro.
Astrologė Vaiva tuomet prognozavo, kad, ko gero, santuokos jam reikės laukti iki 40-mečio. Astrologė pernai kovą nufilmuotoje laidoje sakė, kad italo ir Lietuvos horoskopai labai dera - užsienietis čia įsikurs ilgesniam laikui. O štai Aušros, kuri laidoje ieškojo vaikino, ir Alessandro keliai veda ne ta pačia kryptimi.
„Man atrodo, kad jis mėgsta ant ausų kabinti makaronus“, - italo nuoširdumas neįveikė 20-metės nuotakos Aušros stereotipų. Ji neįsivaizdavo savęs su A.Sposato.
Vyras laidoje pasirodė vilkėdamas kiek oficialią aprangą – marškinius ir megztinį. Merginai jis padovanojo savo kurtų itališkų eilėraščių knygą. Laidos vedėjams jis atviravo, kad jam patinka aukštesnės už jį merginos. Esą visos ankstesnės jo draugės buvo aukštesnės.
Apie dabartinius santykius su širdies drauge A.Sposato kalbėjo droviau. Ji – lietuvė. Įsimylėjėliai pažįstami daugiau nei dvejus metus.
Jiedu susipažino per draugus. Alessandro Vilniuje trumpam apsigyveno su tautiečiu. Jis turėjo draugę lietuvę, kuri kartais į susitikimus atsivesdavo ir pusseserę. Ji ir tapo A.Sposato širdies drauge.
Vyras neslėpė, kad norėtų vesti lietuvę ir su šeima gyventi Lietuvoje. Tačiau pabrėžė, kad į mūsų šalį atvažiavo ne iš meilės moteriai, o iš meilės šaliai.
„Devyniasdešimt procentų italų Lietuvoje apsigyvena iš meilės. Esą blondinės traukia. Bet aš Lietuvoje atsidūriau ne dėl to. Man patiko Lietuva, ypač Lietuvos kaimas, kurį lankėme 2004 metais. Man patiko paprasti ir mieli jūsų žmonės. Ne aš pasirinkau Lietuvą, bet Lietuva pasirinko mane. Čia buvo magija“, - pasakojo A.Sposato.
Lietuva domisi jau dešimtmetį
Laužyta lietuvių kalba liejosi iš italo lūpų, kai jis ėmė pasakoti apie savo pirmąją pažintį su Lietuva.
Pirmą kartą į Lietuvą Alessandro atvažiavo 2004 metais. Su jaunimui skirta Europos Sąjungos programa jis dešimt dienų keliavo po Kelmės, Šiaulių, Palangos, Klaipėdos regionus.
„Apžiūrėjau tikrą Lietuvą, nes Vilnius yra sostinė. Buvo puiki patirtis“, - sakė italas.
Po dvejų metų jis vėl grįžo į Lietuvą atostogoms. Aplankė Vilnių ir Trakus. Sostinėje užsuko į Genocido aukų muziejų, įrengtą buvusiame KGB pastate.
Muziejus jauną užsienietį itin sukrėtė. „Ten visa mano kelionė pasikeitė. Nusprendžiau kažką daryti dėl Lietuvos“, - pasakojo Alessandro.
Muziejuje jis patyrė šoką. Neįsivaizdavo, kad Lietuvos žmonės galėjo būti taip kankinami.
Vėliau jo darbovietė į Lietuvą išsiuntė jį keliems mėnesiams. Jis dirbo ir rinko dokumentus apie Lietuvos rezistentų kovas. Italijoje jis studijavo politikos mokslus, sociologiją ir istoriją ir jau svarstė, ar negalėtų baigiamojo darbo rašyti apie Lietuvą.
Tėvai neprieštaravo, kad sūnus kraustosi į Lietuvą. „Pirmiausia jie klausė, kur Lietuva yra, paskui – kodėl būtent Lietuva – juk ten nieko nėra, tik sniegas. Galiausiai pasakė: jei aš esu laimingas, jiems irgi gerai“, - prisiminė A.Sposato.
Pirmieji metai mūsų šalyje italui buvo itin sunkūs. Pinigų uždirbdavo mažai, draugų turėjo vos vieną kitą. Vėliau, kai vis daugiau žmonių ateidavo mokytis italų kalbos, mokytojas prakuto.
Apie nepriteklius jam primena tėviškė. Vyras kilęs iš skurdaus Kalabrijos regiono, Kozenca miesto, kuris yra šalies pietuose. Kai grįžta atostogauti, mato, kaip jaunus žmones ten žlugdo nedarbas arba itin maži atlyginimai.
„Pavyzdžiui, skambučių centre žmonės su magistro diplomais dirba už 600-700 eurų. Tai – labai mažai“, - sakė italas.
