Viena tuometė tema „Gyvenimo būde“ buvo skandalinga.
„Žinau, jog kai kas smerks tokias mano mintis, bet aš esu už degradavusių tėvų sterilizaciją ir abortus. Tie, kurie šaukia, jog abortas yra nusikaltimas, tegu pamąsto, ar ne didesnis nusikaltimas, kad nelauktas prasigėrusių tėvų vaikas gyvenimą nugyvens internatuose, sutrikusio intelekto žmonių pensionuose pasmerktas kančiai“, – taip prieš dvidešimt metų teigė tuometė Kalvarijos ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Tatjana Kulbokienė.
Šiomis dienomis paklausėme 35 metus vaikų gydytoja dirbančios T.Kulbokienės, ar prieš du dešimtmečius pareikšta jos nuomonė nepasikeitė.
„Aš neatsisakau šių minčių“, – tvirtu balsu ištarė medikė.
Prieš dvidešimt metų Kalvarijos ligoninės Vaikų skyriuje nuolat gyveno įvairaus amžiaus pamestinukų. Vienus atveždavo pareigūnai, kitus ne vienam mėnesiui užmiršdavo motinos.
Kai kurių likimo valiai paliktų mažylių gimdytojos skendo alkoholyje ar pasienyje prekiavo savo kūnu.
„Mūsų ligoninėje vaikų stacionaro nebeliko prieš dešimt metų, tačiau turime visokių vargšiukų vaikų, – pasakojo pastaruoju metu poliklinikoje dirbanti T.Kulbokienė. – Pamestinukų bumas buvo prieš dvidešimt metų, dabar jų mažiau. Gal mamos supratingesnės?“
Gydytoja pamestinukais vadina ir emigravusių tėvų vaikus.
„Bėda su jais. Vaikai auga nervingi. Ar sąžininga, jei motina uždarbiauja užsienyje, o močiutė už anūkų priežiūrą gauna pinigus? Iš mūsų apylinkių į užsienį su vaikais išvažiavę tėvai dažnai su manimi konsultuojasi telefonu, o grįžę ateina į polikliniką“, – pasakojo T.Kulbokienė.
Gydytojai šiltus prisiminimus paliko maždaug prieš dešimt metų Kalvarijos ligoninėje priglausti pabėgėliai su vaikais iš Afganistano.
„Viena moteris laukėsi kūdikio. Po kiek laiko ji pagimdė Marijampolės ligoninėje. Pabėgėliai mums buvo dėkingi už rūpinimąsi. Ryšiai su jais nenutrūko iki šiol“, – sakė gydytoja.
T.Kulbokienė teigė, jog per pastaruosius dvidešimt metų niekaip nesibaigiančios sveikatos sistemos reformos nieko nepakeitė: „Viskas tik į blogąją pusę ritasi.“
Solidų darbo stažą turinčią medikę piktina maži jaunų gydytojų rezidentų atlyginimai, kompiuterinės technikos trūkumas.
„Dabar viskas kompiuterizuota, bet du mūsų pediatrų kabinetai nieko neturi. Medicinos slaugytojos, kai prireikia, laksto į registratūrą, kurioje yra kompiuteris. Tikiuosi, jog ir mes juos kada nors turėsime“, – nepraranda vilties gydytoja.
Keliauti mėgstanti dviejų suaugusių dukterų motina T.Kulbokienė teigė, jog jaučiasi vienintelį dalyką gyvenime padariusi gerai – tinkamai pasirinkusi profesiją.
