Eutanazija - teisė į savižudybę?
Kai vyras parašė dramatišką kreipimąsi, prašydamas sau eutanazijos, iš karto atsirado daug geranoriškų asmenų, reikalaujančių įvykdyti vyro prašymą. Atsirado netgi internetinių svetainių, kurios solidarizavosi su juo ir rinko parašus už pasiūlymą įteisinti eutanaziją. Jų autoriai rėmėsi atjauta, netgi gailestingumu kenčiančiam artimam.
Rimti publicistai rašė, kad visus argumentus prieš eutanaziją galima išmesti per langą, kai susiduriama akis į akį su kito žmogaus kančia. Žinomi profesoriai reikalavo Januszui teisės į savižudybę.
Problema ta, kad savižudybė (ar nepavykęs jos bandymas) nėra baudžiama nei Lenkijoje, nei kitose šalyse. Eutanazijos legalizavimas - tai nėra sutikimas savižudybei – tai žudymo licencija. Netgi kai gyvenimo sutrumpinimo prašo paralyžiuotas asmuo, šis veiksmas apsunkina vykdytojo sąžinę. Taig tie pilni atjautos balsai, reikalaujantys sergančiojo kančių sumažinimo, iš tikrųjų sakė: nužudyti jį.
Viltį suteikė aktorė
Šiandien J.Świtajus yra pilnas entuziazmo ir vilties. Jis važinėja po visą pasaulį ir tikina, kad verta gyventi. Kas atsitiko?
Atsirado naujas veiksnys, kurio anksčiau nebuvo. Žmogui, kuris jautėsi apleistas, niekam nereikalingas, praradęs gyvenimo prasmę, kažkas ištiesė pagalbos ranką. Apgaubė rūpesčiu ir priežiūra.
Vyrą aplankė žinoma aktorė Anna Dymna. Ji suprato, jog J.Świtajus ne prašo mirties, bet šaukiasi gyvenimo. Moteris jam padėjo, pasiūlydama darbą savo labdaros fonde. Nepaisant to, kad Januszas gali pajudinti tik vieną delno pirštą, sukūrė jam specialią vietą prie kompiuterio, kurį vyras gali valdyti būtent vienu judančiu pirštu.
Dėl to jis kasdien bendrauja su daugeliu žmonių, kuriuos gali morališkai palaikyti. Taigi kai paralyžiuotam žmogui buvo ištiesta pagalbos ranka, jam grįžo noras gyventi. Pasaulis įgavo prasmę.
J.Świtajus patirtį galimą apibendrinti. Praktika rodo, kad mirties prašymas dažniausiai atsiranda depresijos akimirką, kai nebejaučiama gyvenimo prasmė. Tokios būklės žmogus jaučiasi niekam nereikalingas.
Žmones palaužia ne tik skausmas
Kaip rašo sesuo Michaela Rak, Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso direktorė, pagrindine eutanazijos taikymo priežastimi yra įvardijamas fizinis skausmas, kuris dažnai peržengia žmogiškos ištvermės ribas. Praktikoje tai atrodo kitaip.
Olandijoje, kurioje eutanzija yra legalizuota 2002 metais, skausmas yra tik 29 proc. mirties prašymo atvejų. Daug svarbesniu motyvu dažniausiai yra orumo ir gyvenimo prasmės praradimas, supratimas, kad yra našta savo artimiesiems bei artimųjų globos ir rūpesčio stoka.
Pagal oficialius Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenis, 99 proc. atvejų skausmą galima numalšinti. Ilgametė hospisų visame pasaulyje patirtis rodo, kad asmeys, kurie anksčiau prašė eutanazijos, atšaukė savo prašymą, kai buvo apsupti šiluma, globa bei kitų žmonių gerumu bei rūpesčiu.
Paliatyvioji medicina suteikia galimybę nepagydomai sergantiems asmenims būti apsuptiems kasdieniu personalo rūpesčiu ir globa ir pasiruošti iškeliauti į amžinybę, ramiai sutvarkyti paskutinius nepabaigtus reikalus, susitaikyti su kitais ir oriai mirti. Todėl visame pasaulyje dinamiškai vystosi hospisų judėjimas, kuris yra ne tik alternatyva eutanazijai, bet ir vienintelis tikrai žmogiškas nepagydomai sergančiu asmenų skausmo problemos sprendimas.
Viltis geriau už baimę
Jeigu Lenkijos teismai būtų išklausę beviltiškų J.Świtajaus prašymų, ir maloningasis eutanazistas numarintų pacientą, niekada nesužinotume to, jog paraližuotas žmogus, kuris jautiesi niekam nereikalingas, gali džiaugtis gyvenimu ir padėti kitiems.
Žmonių, kurie patyria skausmo išbandymus, situacija leidžia pasireikšti žmogiškosioms dorybėms, solidarumui, užuojautai, empatijai, gailestingumui. Be jų mažiau žinotume apie žmonių meilę bei pasišventimą.
Apsisprendimas dėl eutanazijos remiasi baime. Ateities baime. Atsiranda tokių, kurie kursto šias baimes ir kuria baimės bendruomenes. Gyvenimas rodo, kad žvelgiant į ateitį už baimę geriau yra viltis.
Straipsnio autorius Grzegorzas Górnas yra lenkų rašytojas, reporteris, publicistas. Už filmą apie eutanaziją „Mirtis pagal prašymą?“ Olandijoje 2004 metais jis gavo "Grand Press" – prestižiškiausią žurnalistinį apdovanojimą Lenkijoje.
