Po studijų Kauno technologijos universitete jis sulaukė pasiūlymo dirbti Anglijos įmonėje, bet, pasižvalgęs svetur, jaunas vyras greit suprato, kad gimtajame mieste jaučiasi geriau, ir sugrįžo.
Patinka gyventi gimtajame mieste
„Man patinka Alytus, noriu čia gyventi. Dirbti ir užsidirbti galima visur. Svarbiausia – stengtis“, - pasakojo alytiškis.
Baigęs mechanikos inžinerijos studijas, Mantas iš Anglijoje esančios įmonės sulaukė pasiūlymo dirbti pardavimų srityje. Darbdaviai patys susirado jo kontaktus ir elektroniniu paštu atsiuntė kvietimą į darbo pokalbį.
M. Zorskas į Angliją nuvažiavo, tačiau pasilikti užsienyje nepanoro.
„Žinoma, galimybė užsidirbti ten buvo , bet man nepatiko pati aplinka. Atvykę užsidirbti žmonės gyvena penkiese vienoje erdvėje, didelis šurmulys - tokio gyvenimo man nesinorėjo.
Geriausiai jaučiausi Alytuje, todėl apsvarstęs darbo pasiūlymą, nusprendžiau, kad užsidirbti, jeigu stengiesi, įmanoma ir gimtajame mieste.
Liūdna, kad daugelis mano draugų yra išvykę į užsienį arba po studijų pasilikę kituose miestuose. Jie sako, kad į Alytų mielai sugrįžtų, bet čia neturės darbo. Man pasisekė, kad mano tėvai verslininkai. Turėdamas puikų pavyzdį, neabejojau, kad Alytuje taip pat galiu daug pasiekti“, - įsitikinęs jaunasis alytiškis.
Dirba tėvo įmonėje
M. Zorskas dirba savo tėvo Gintaro krovininių automobilių detalių parduotuvėje vadybininku ir puoselėja planus ateityje kurti savo verslą. Vaikinas neslepia, kad iš pradžių jam labai pravertė tėvų pagalba.
„Kiekvieni tėvai padėtų savo vaikui. Tačiau, jeigu pats nebūčiau rodęs noro ir pastangų, tai ir artimieji nebūtų įstengę pagelbėti“, - sakė Mantas.
Būtinybė dirbti kartu su tėvu jo visai negąsdina. „Tėvas man – pavyzdys. Dirbdamas su juo galiu mokytis, kad ateityje pasiekčiau tiek pat, kiek jis, arba dar daugiau.
Nereikia galvoti, kad tėvas man darbe nuolaidžiauja. Jis yra pakankamai griežtas. Žinoma, laiku ir vietoje“, – pasakojo alytiškis. Pasak Manto, komentarų, kad neva jam sekasi tik dėl to, kad jo tėvai yra verslininkai, jis nesusilaukia.
„Kas mane pažįsta, žino, kad dedu daug pastangų, kad ko nors pasiekčiau, tobulėčiau. Niekada nesėdėjau rankų sudėjęs. Jau studijų metu stengiausi pats užsidirbti pinigų. Norėjau būti finansiškai nepriklausomas. Tėvai manęs nelepino, nuo pat mažens mokė savarankiškumo, pratino prie darbo. Už tai esu jiems dėkingas. Dabar man žymiai lengviau išspręsti iškilusias problemas, nes esu savarankiškas. Tėvas man visada buvo autoritetas. O mama išugdė savybę siekti užsibrėžto tikslo.
Niekada neužriečiau nosies, kad man pasisekė labiau nei kitiems. Nerūšiuoju žmonių nei pagal jų darbus, nei pagal finansinę padėtį. Kai kurie, pavyzdžiui, nevertina šlavėjo darbo, o aš sakau: juk žmogus dirba, švarina Alytų. Galbūt galimybės jam neleido mokytis, tobulėti, bet jis stengiasi, negyvena vien iš socialinių pašalpų“ – savo požiūrį dėstė M. Zorskas.
Alytuje pramogų netrūksta
Jo paties darbe svarbiausia - komunikabilumas. Pardavimų srityje reikia turėti derybinių įgūdžių, kurie, vaikino nuomone, turi būti įgimti.
„Galima išmokti frazes, kurios padėtų įtikinti, bet jeigu sugebi lengvai bendrauti, kartais net nereikia didelių pastangų. Man nepatinka žmones versti ką nors daryti, spausti, kad jie būtinai nusipirktų prekę ar paslaugą. Vertinu sąžiningą verslą“ , - pasakojo gyvenimu Alytuje patenkintas vaikinas. Alytuje vaikinas mato neišnaudotų verslo nišų, bet kol kas verslo idėjų išduoti nenori – jas gali nukopijuoti kiti.
Laisvu nuo darbo metu M. Zorskas aktyviai sportuoja. Šešis metus užsiiminėjęs motokrosu, šiuo metu daug laiko skiria koviniam sportui.
„Sportas man tik pomėgis. Nenorėjau pragyvenimui užsidirbti sportuodamas. Sportininko duona nėra lengva, tik vienetams pasiseka iškiti į aukštumas.
Sportuodamas išsilieju, atsipalaiduoju. Šiuo metu mokausi groti gitara. Nemėgstu stovėti vienoje vietoje. Man nuolat reikia veiklos“, - apie laisvalaikį kalbėjo M. Zorskas. Alytuje vaikinui pramogų netrūksta: yra ir naktinių klubų, ir boulingas, netoli pramogų parkas Tarzanija ir labai graži gamta aplink.
