Nuo įkūrimo 1951 metais Lietuvių namai buvo bene vienintelė vieta Europoje, kur buvo galima atvažiuoti neperspėjus ir be cento kišenėje. Juose anais laikais yra nakvoję daug lietuvių, kurie svetimame mieste neturėjo kur prisiglausti. Koks dabar Lietuvių namų ir buvusio jų šeimininko K.Makūno likimas?
Skundėsi nekultūringais tautiečiais
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kai lietuviams buvo leista į Angliją įvažiuoti be vizų, Londone atvykėlių iš mūsų šalies padaugėjo. Prieš dvidešimt metų K.Makūnas skundėsi, kad, kitaip negu anksčiau, iš 600 per kelerius pastaruosius metus Londono lietuvių namuose apsilankiusių žmonių tik kelios dešimtys buvo kultūringi.
Dažniausiai nelegaliai dirbti atvažiavę lietuvaičiai sulaužydavo Lietuvių namų baldus, o išvažiuodami išsisukdavo elektros lemputes, išsiveždavo patalynę, muilą ir netgi tualetinį popierių.
Atsižvelgiant į tai, jog apartamentai stovėjo pačiame Londono centre, užuot susimokėję simbolinę kainą už nuomą (50 svarų sterlingų – apie 200 litų – už savaitę), įsigudrindavo kambariuose apsigyventi po keturis ar penkis.
Prašydavo politinio prieglobsčio
Patys prišnerkštę, šeimininkui po to priekaištaudavo dėl netvarkos.
Gudruoliai netruko suuosti, kad apsimoka Didžiojoje Britanijoje prašyti politinio prieglobsčio – net jeigu jis nebus suteiktas, per metus, kol prašymas bus išnagrinėtas, šios šalies vyriausybė mokės solidžią pašalpą, už kurią įmanoma ne tik pragyventi, bet ir susitaupyti.
Šitaip pirmaisiais Nepriklausomybės metais daugybė seniai atitarnavusių vyrukų ieškojosi politinio prieglobsčio, neva bėgdami nuo tarnybos sovietinėje armijoje, o vėliau, gudrybei išaiškėjus, į Angliją iš Lietuvos priplūdo „gėjų“, neva diskriminuojamų dėl lytinės orientacijos.
Ilgaamžį kamuoja sveikatos problemos
K.Makūnui dabar – 91 metai, ilgaamžį kamuoja sveikatos problemos. Buvusį Lietuvių namų šeimininką, dabar gyvenantį bute Londone, dažnai aplanko seni bičiuliai – šeimos vyras neturi, yra vienišas.
O pačių Lietuvių namų nebeliko – kai „Gyvenimo būde“ pasirodė straipsnis, praėjus vos metams jie 1995-ųjų gruodžio 14-ąją buvo uždaryti.
„Namai buvo istorinis pastatas, prižiūrimas paveldo organizacijos „English Heritage“. Namo stogas prieš daug metų buvo dengtas skalūnų plytelėmis iš karjero Pietų Anglijoje.
Jos buvo nepigios, o šiuo laiku dar brangesnės“, – apie Lietuvių namų uždarymo aplinkybes praėjus dvidešimčiai metų pasakojo K.Makūno bičiulis Londono lietuvis Paulius Tričys.
Buvusiuose Lietuvių namuose – prabangūs butai
Lietuvių namų valdyba buvo įspėta, kad stogą reikia perdengti. Išlaidos buvo per didelės. Tada buvo priimtas kompromisas – paveldo kuratoriai sutiko, kad stogo pusėje į pagrindinę gatvę plytelės turi būti senoviškos, bet į sodo pusę gali būti daug pigesnės, modernios.
Paveldosaugininkai net pasisiūlė patys viską sutvarkyti, o sąskaitą pateikti Lietuvių namų valdybai. Tačiau suma vis vien buvo didelė, todėl nutarta namą parduoti.
Lietuvių namai – du sujungti Ladbrouko Sodų (Ladbroke Gardens) gatvės pastatai – parduoti 1996 metų liepos mėnesį už 1,25 mln. svarų sterlingų (apie 5 mln. litų).
Statybos firma juose įrengė prabangius butus. Pasak P.Tričio, prieš keletą metų nekilnojamojo turto kataloge vieno pastato kaina buvo 12 mln., o kito, vienu aukštu didesnio, – 15 mln. svarų sterlingų (atitinkamai apie 48 ir 60 mln. litų).
Po trumpo bandymo išlaikyti lietuvių centrą Londone tokiu centru tapo Lietuvių sodyba Hampšyro grafystėje. Dabar ir ji parduodama.
