Sausio pabaigoje A.Sereikaitė perrašė Lietuvos žiemos sporto istoriją – tapo pirmąja šalies greitojo čiuožimo atstove, laimėjusia medalį tokio rango varžybose. Lietuvė Europos greitojo čiuožimo pirmenybėse iškovojo bronzą 1000 m rungtyje, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
„Medalis man reiškia tai, kad treniruojuosi teisinga kryptimi. Tai mane paskatino siekti dar didesnių pergalių“, – tvirtino su bronzos apdovanojimu iš Olandijos į Vokietiją sugrįžusi A.Sereikaitė.
Į gimtąjį Vilnių Agnė nė neužsuko, nes nenorėjo praleisti treniruočių Dresdene. Sportininkė įpratusi laikytis griežtos dienotvarkės lyg kariuomenėje ir nenuklysti į šalį.
„Kiekvieną dieną – ta pati nuobodi rutina. Keliuosi septintą valandą ryto, pusryčiauju, lekiu į treniruotę. Po to – pietūs, treniruotė, vakarienė ir miegas. Sekmadienis yra laisvadienis, bet Vokietijoje tą dieną visos parduotuvės uždarytos, todėl man tai dažniausia būna jėgų atgavimo ir visiško poilsio diena“, – pasakojo dvidešimtmetė.
Prie tokios rutinos sportininkė pripratusi, nes norint siekti aukštų rezultatų kitaip ir nebūtų įmanoma gyventi.
„Viskas turi būti subalansuota – treniruotės, poilsis ir maistas. Sporto ir poilsio režimą kontroliuoja treneris, o maistą renkuosi pati. Kartais ką nors ruošiu, bet dažniausiai užsuku kur nors pavalgyti. Labiausiai patinka itališka virtuvė“, – patikino čiuožėja.
Vakarėlių, diskotekų ar šėliojimų su draugais iki paryčių Agnės gyvenime nebuvo, nes ji nuo dešimties metų Vilniuje lankė greitojo čiuožimo treniruotes. Sulaukusi šešioliktojo gimtadienio lietuvė autobusu išvyko treniruotis į Čekiją.
Treniruojant čekui Jarmilui Hruzai čiuožėjai pavyko tapti pasaulio jaunimo vicečempione 2012-aisiais Australijoje ir laimėti Europos jaunimo taurę.
Pernai olimpinėse žaidynėse debiutavusi A.Sereikaitė užėmė 16-ąją vietą 1500 m rungtyje – tai buvo aukščiausia vieta tarp visų Sočyje startavusių mūsų šalies sportininkų.
Tačiau Agnė juto, kad galėjo pasirodyti ir geriau, todėl nutarė keisti trenerį.
Lietuvė pakėlė sparnus į Vokietiją – dabar Dresdene ją treniruoja bulgaras Miroslavas Bojadzijevas.
Bet labiausiai Agnė jaučiasi dėkinga savo motinai, kuri vienturtę dukterį nuo mažens skatino sportuoti – norėjo, kad ji būtų sveika, judri ir užsigrūdinusi.
„Ir dabar ji visada mane palaiko, kartu su manimi džiaugiasi pergalėmis“, – užsiminė A.Sereikaitė, kurios mama tapo didžiausia greitojo čiuožimo aistruole. O juk viskas prasidėjo nuo smagios pramogos.
Keli A.Sereikaitės giminaičiai Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ čiuožykloje lankė čiuožimo pamokas. Agnė nutarė prisidėti prie jų. Šis pomėgis ją ir atvedė į didįjį sportą.
„Po kiek laiko paprastas ledo ritulio pačiūžas pakeitė greitajam čiuožimui skirtos aštriabriaunės, iškovojau pirmąjį medalį.
Taip ir užsikabinau už greitojo čiuožimo trumpuoju taku“, – pasakojo Lietuvą garsinanti sportininkė.
Greitasis čiuožimas iš esmės apvertė Agnės gyvenimą – ji negalėjo kasdien eiti į pamokas, kaip daro daugelis jos bendraamžių.
„Išvykusi iš Lietuvos, neturėdama kito pasirinkimo, buvau priversta pakeisti mokyklą ir mokytis nuotoliniu būdu Vilniaus Ozo gimnazijoje, ją ir baigiau“, – sakė A.Sereikaitė.
Agnė tapo Lietuvos sporto universiteto laisvąja klausytoja, bet viliasi, kad naujais mokslo metais pradės studijuoti rimčiau.
Treniruotėms daug dėmesio skirianti A.Sereikaitė nusitaikė į treniravimo sistemų studijas.
