Naujienų portalas „LifeNews“, kurį kontroliuoja Rusijos saugumo tarnybos, jau kitą rytą pradėjo skelbti informaciją apie A.Durickają ir jos romaną su 55 metų B.Nemcovu. Esą pora susipažino prieš trejus metus, gyveno tai Maskvoje, tai Kijeve, o A.Durickajos tėvai prieštaravo dukters draugystei su daugiau nei 30 metų vyresniu rusu.
Tokią Rusijos saugumiečių valdomo portalo informaciją reikėtų vertinti tik kaip pastangas sudominti skaitytojus versija, esą B.Nemcovas buvo nužudytas būtent dėl šio romano. Juolab, kad nuo šios versijos skelbimo susilaiko ir patikrintus faktus skelbianti Vakarų žiniasklaida. Tačiau faktą, kad negali atsispirti moterims, yra patvirtinęs ir pats B.Nemcovas. Galbūt todėl platinti tokią versiją ir pasirinko Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida.
Bet grįžkime prie aistros moterims. 2013 metais B.Nemcovas pasiryžo atviram interviu: papasakojo, pagal kokius kriterijus renkasi moteris ir kodėl jo visi keturi vaikai gimė neplanuotai, taip pat aprodė savo viengungišką butą Jaroslavlyje.
Per ilgus savo karjeros metus B.Nemcovas spėjo padirbėti gubernatoriumi, senatoriumi ir net vicepremjeru.
Daugelis laikė jį B.Jelcino įpėdiniu, tačiau jam taip ir nepavyko juo tapti. Anot politologų, 9-ojo dešimtmečio „demokratų“ politika padėjo „garbaniaus berniuko“ politikos ateičiai riebų tašką. Užtat politikos užkulisiuose sklando legendos apie donžuaniškus B.Nemcovo žygius.
Prie lifto trečio aukšto foje susitikus su B.Nemcovu, vyras nusivedė į savo viengungiškus namus, kur buvo matyti, kad čia seniai niekas nematė moteriškų rankų. Ir apskritai, gana tuštoka ir nyki aplinka.
„Viskas, ko reikia čia yra: lova, stalas, kėdės, šaldytuvas, televizorius, drabužinė, – tarsi atspėjęs žurnalistės mintis ramino pašnekovas. – Šiandien pirmą kartą pusryčiavau naujame bute. Suvalgiau jogurto ir išgėriau arbatos su uogomis.“
- Pats pasikabinote užuolaidas?
– Paliko prieš tai buvę šeimininkai. Žinote, kiek jie nori už jas? 50 tūkst. rublių. Tvirtina, kad rankų darbo. Aš tuo klausimu visiškas kvailys. Jei nenupirksiu, šeimininkai išsiveš jas su karnizais. Langas be užuolaidų – negražu.
- Jūsų butas senamiestyje, elitiniame rajone. Apačioje – vynų parduotuvė, kaimynystėje – moterų vienuolynas. Geras pasirinkimas.
– Mane labiausiai ir džiugina moterų vienuolynas. Prieš rinkimus visi – pradedant pensininku, baigiant FTB darbuotoju – klausė: „Nusipirkote butą?“ Aš apsilankiau 15 butų. Pardavėjams sužinojus, kad pirkėjas – Nemcovas, iš karto pakeldavo kainą. Nuo šio, dviejų kambarių, buto kainos nusiderėjau iki 5 mln. rublių. Paėmiau kreditą iš banko penkeriems metams. Gal ir mažoka gyvenamojo ploto. Juk, viso labo, 50 kv. metrų, bet vienam užtenka.
- O kur jūsų butas Maskvoje?
– Netoli Tretjakovo galerijos. Gyvenu ten su mažąja dukrele Sonia ir jos motina Irina Koroliova. Tačiau Maskvos centre nėra kuo kvėpuoti, todėl taip pat nuomoju kambarį Naujosios Rygos pensionate. Poilsiauju ten per išeigines.
- Sklido kalbos, kad palikote gražuolę žmoną Jekateriną Odincovą dėl sekretorės.
– Su Ira Koroliova (minėtoji sekretorė, – Red.) gyvenu 10 metų, o su J.Odincova niekada negyvenau. Mes tik susitikinėdavome. Aš ateidavau pas ją ir išeidavau.
- Bet su Jekaterina susilaukėte dviejų vaikų – sūnaus ir dukters.
– Gimdyti vaikus buvo vien Jekaterinos sprendimas, suplanuotas neįtikėtinai gudriai. Ji net nepasitarė su manimi. Tiesiog pastatė prieš faktą: esu nėščia. Ir visai nesvarbu – tu nori to ar nenori. Puikiai žinojo, kad mane augino viena motina ir aš nedrįsiu siūlyti moteriai padaryti abortą. Apskritai mano visi keturi vaikai buvo neplanuoti. Spontaniškai, nors ir iš meilės.
- Gimus sūnui jūs išėjote iš šeimos palikęs ir teisėtą žmoną Raisą. Galvojate, kad ir J.Odincova jus mylėjo?
– Mūsų santykiai buvo sudėtingi: pakilimai, nusileidimai, nuolatiniai skandalai... Mes visą laiką barėmės, nors aš – kompromisų ieškantis žmogus ir tikrai nesu isterikas. Jei man pasakytų: „Tu turi pamiršti savo principus, turi eiti prašyti, žemintis, paklusti“, – niekada to nepadaryčiau. Nemėgstu, kai moteris mėgina sulaužyti mano principus ir tuo kažką pasiekti. Aš ir taip kasdien einu į darbą, todėl grįžęs namo noriu tik ramybės ir tylos.
Gyvendamas ant ugnikalnio patiriu ne kelia siaubingą stresą. Todėl su Katia mes tik susitikinėjome, kartu atostogavome Turkijoje, Vokietijoje. Su manimi nėra lengva.
- Todėl, kad, kaip sakoma, nepraleidžiate nei vieno sijono?
– Jei žmona žiūri į neištikimą vyrą ramiai, vadinasi, ji nejaučia jam jokių jausmų. Tačiau problema ne ta, kad aš turiu daug moterų. Problema yra tai, kad darbas man – prioritetas. Tai atsiliepia ir santykiuose šeimoje. Mes gana retai matomės, aš būnu nuolat išvykęs. Niekada neturėjau ir jau tikriausiai neturėsiu tradicinio šeimos lizdo: kai pora prabunda kartu septintą ryte, o šeštą vakare drauge grįžta iš darbo, vakarieniauja, žiūri televizorių, galiausiai kartu eina miegoti.
Bėgant metams labiau ėmiau vertinti ne moterų seksualumą, o jų charakterį. Jaunystėje buvau blizgių žurnalų reklamos auka. Tada atrodė, kad gražiai ir seksualiai moteriai galima atleisti viską. Dabar noriu, kad mano moteris būta gera, rami. IR, svarbiausiai, su ja nebūtų nuobodu. Negaliu pakęsti isteriškų, godžių, grubių moterų, kurios į mane žiūriu kaip į tam tikrą verslo planą.
- Ar jaučiate, kad senstate?
– Ne, man patinka jaunos moterys. Pastaruoju metu vis labiau atkreipiu atkreipiu dėmesį į moters kaklą, tai labai moteriška kūno dalis. Tiesa, anksčiau stebėdavau lūpas – jose atsispindi moters charakteris. Nesvarbu, ar ji gera, ar pikta, ar nuoširdi, ar seksuali. Manęs nedomina pernelyg stiprios moterys. Be to, dailiosios lyties atstovės turi suprasti, kaip rengtis: vienoms džinsai tinka labiau nei klostuoti sijonai, o megztinis atrodo patraukliau nei gili iškirptė.
- Jūs išmanote apie moteriškus drabužius?
– Galėčiau patarti, ką nusipirkti. Moterims apsipirkimai – intymus, bet įtemptas ir nervingas darbas. Jei aš einu su moterimi į parduotuvę, tai užduodu klausimą: „Ką tu nori nusipirkti?“. Ir atsakymas turi būti kuo tikslesnis. Apsipirkimui duodu 40 minučių. Tai labai daug. Jei moteris turi skonį, ji maždaug žino, ko jai reikia.
- Kalbama, kad jūs esate dosnus. J Odincovą apipylėte aukso žiedais su deimantais. Butą jai nupirkote.
– Taip, dosnus. Bet žiedų jai nepirkau. Iš tikrųjų nupirkau Katiai butą. Tai buvo investicijos į statomą namą. Be to, užsienietišką automobilį padovanojau.
- O ką gero dovanojo jums moterys?
– Raijka padovanojo man teisingos formos teniso raketę. Katia – kažkokių smulkmenų, aš ir nepamenu. O Ira... Mano pinigais galima daug ką padovanoti. Ji ir drabužių nuperka, beje, be manęs. Bet niekada nesuklysta išsirinkdama dydžius. Spalio mėnesį, per mano gimimo dieną, du megztinius padovanojo.
- Kuriems drabužių prekės ženklams teikiate pirmenybę?
– Aš nesu metroseksualas, liguistai besirūpinantis savo išvaizda. Štai mano vyriausios dukters Žanos buvęs vyras Dima Stepanovas buvo metroseksualas. Mane jis kaip reikiant erzindavo. Vyras galvojo tik apie savo išvaizdą, žinomų dizainerių drabužius, o ne savo žmoną. Aš negalėjau to suprasti. Kažkokios skarelės, kaspinai kišenėse... apie drabužius galėdavo kalbėti valandų valandas. Vyras turi būti vyru: tvarkingas, sportiškas, žvalus, energingas, stiprus, pasitikintis savimi. Be jokių glamūrų ir kvepalų, skleidžiančių saldų aromatą. Sako, kad moterys pirmiausiai žiūri į vyro avalynę. Tai irgi kvaila. Aš jų vietoje į laikrodį žiūrėčiau. Maniškiui daugiau kaip 30 metų. Tai draugo dovana.
- Turint tokią išvaizdą kaip jūsų, galima ir reklamoje fotografuotis? Ar kada nors teko?
– Sunkmečiu, praėjusio šimtmečio 9-ame dešimtmetyje man būnant Nižegorodsko srities gubernatoriumi, reklamavau naikintuvus „МiG-29“. Vietos aviacijos gamykla užsakymų negaudavo, atleidinėjo darbininkus iš darbo. Mes pasirašėme kontraktą su indais, kuriems gaminome lėktuvus Indijos armijai. Norėdami įrodyti, kad mūsų naikintuvai visiškai saugūs, aš sėdau prie „МiG-29“ šturvalo. Buvo siaubingai baisu! Naikintuvą pilotavo Rusijos didvyris A.Makarovas.
Kartą, ištikus avarijai, jis atsigulė ant prietaisų, kad galvos nenutrauktų ir aklomis nutupdė lėktuvą. Ir štai jis klausia manęs: „Pakilsime lėtai, kaip kvailiai ar kaip tikri vyrai?“. Žinoma, aš pasakiau, kad vyriškai. Tada jis sako: „Boria, laikykis!“. Įsibėgėjo iki viršgarsinio greičio – nežmoniška perkrova, mano vyzdžiai iššoko ant kaktos ir prilipo. O pilotas ir sako: „Paprastai taip pakilus, kabinoje pasklisdavo išmatų kvapas. Bet dabar jaučiu tavo prakaito kvapą“. Taip, sakau, aš truputėlį suprakaitavau.
Videoklipą įgarsinau pats anglų kalba. Mes jį įpiršome indams ir tie pasirašė kontraktą, pagal kurį turėjome jiems pagaminti 20 lėktuvų. Tada tai buvo labai kietai. Mes išsaugojome daug darbo vietų. Darbininkai mane garbino ir buvo pasirengę nešioti ant rankų.
- Sakėte, kad vien praėjusiais metais jūsų pajamos siekė 17 mln. rublių. Kaip pavyko užsidirbti tiek pinigų?
– Pirmuosius pinigus investavau į Rusijos akcijų rinką. Labai pigiai nusipirkau „Gazprom“ popierių ir gerai iš jų užsidirbau. Paskui ėmiausi komercinio nekilnojamojo turto. Mes statėme biurus Maskvos centre. Iš jų gavau taip pat didelių pajamų. Dabar gyvenu vien iš procentų – iš vertybinių popierių ir depozitų pajamų.
- Kiek jaučiate turintis metų?
– Priklauso nuo paros laiko. Ryte – 70, vakare – 40. Šiandien Dūmoje adrenalinas liejosi per kraštus. Todėl jaučiausi trisdešimtmečiu.
Labai nesinorėtų būti neįgaliu, vegetuojančia daržove. Bijau ir senatvės. Visada norisi būti geros formos. O man fizinė forma ir smegenys – tarpusavyje neatsiejami dalykai. Mano vienas mėgstamiausių užsiėmimų – burlenčių sportas. Norint kovoti su vėju, bangomis ir saule, reikia turėti stiprios valios ir didelės ištvermės. O štai teniso seniai nebežaidžiu. Sąnariai sudilo, negaliu žaisti.
- Daug moterų jus vadina šiuolaikinės politikos sekso simboliu. Prisipažinkite, ar malonu jaustis mačo?
– Mačo – tai kai vyras, pasitelkęs savo vyriškas savybes ir jėgą, nusiveda moterį į lovą. Tada jis jaučiasi kietas ir negali atsigėrėti savimi. Aš nesu mačo. Taip, man patinka seksas ir negaliu sau to atsakyti. Bet aš esu normalus vyras ir nekolekcionuoju moterų. Daug kartų buvau įsimylėjęs. Ir meilės vaisiais tapdavo vaikai.
- Jų turite keturis. Gerai būti daugiavaikiu tėvu?
– Negaliu pasakyti, kad esu supertėvas. Vaikams skiriu mažai dėmesio. Tačiau tai tikriausiai ir pliusas. Todėl, kad visi mano vaikai normalūs. Vyriausioji duktė Žana mokėsi Maskvos valstybiniame universitete, o paskui pagal studentų mainų programą išvyko mokytis į Niujorką.
Beje, po tragedijai su bokštais-dvyniais, mano duktė buvo vienintelė rusė, davusi kraujo nukentėjusiems amerikiečiams. Apie ją parašė didelį straipsnį viename amerikiečių žurnale. Tada aš ja didžiavausi.
Tačiau vėliau duktė paskambino Maskvos universiteto rektoriui ir paprašė sugrįžti. Tačiau išgirdo: „Jūs vienintelė kvailė, pasirengusi iškeisti amerikietišką išsilavinimą į rusų aukštąją mokyklą“. Tačiau netrukus ji grįžo į Maskvą.
- Negi ji grįžo į Rusiją norėdama išsaugoti jūsų politinę karjerą?
– Ne tik. Ten prasidėjo antirusiška kampanija: rusus kaltino, kad šie atsiuntė Osamą Bin Ladeną į Ameriką. Tapo sunku ir Žana išvažiavo. Bet dabar jai viskas gerai, ji siekia karjeros – dirba televizijos laidų vedėja. Sūnus Antonas – būsimasis fizikas, mokosi antrame kurse. Genai suveikė, juk ir aš fizikas.
Мano mažosios dukrelės – devynmetė Sonia ir dvylikos metų Dina mokosi mokykloje, ten piešia, šoka. Aš nežinau ką veikti su iki penkerių metų vaikais. Visokie ten „u-tiu-tiu“ – ne man. Geriausias auklėjimas – asmeninis pavyzdys. Ir dar aš visiems vaikams sakiau: „Jei pasielgtumėte niekšiškai, išduotumėte tėvus, pavogtumėte, nužudytumėte, jūs tėvo daugiau nebepamatytumėte. Motina taip pasakyti negali. O aš galiu, nes myliu juos ne akla meile.
Parengė Sniegė Pilypienė
