Sėdi ant kietos kėdės
Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriui jau trečia savaitė vadovauja buvusi Karsakiškio seniūnė 58 metų Nijolė Gaižiūnienė.
Iškilmėse skambantis Mendelsono maršas N.Gaižiūnienei priminė, kaip prieš 35 metus toje pat salėje, pasidabinusi pūsta suknia, ji su vyru Stanislovu sumainė aukso žiedus.
„Tuoktuvių žiedus laikė Zita Gasiūnienė, o dabar su ja mes bendradarbės“, – šypsojosi N.Gaižiūnienė.
N.Gaižiūnienė pakeitė į pensiją išėjusią buvusią vedėją Palmirą Liolienę. Rajono savivaldybė konkurso neskelbė – paaukštino pareigomis gerai ankstesniame darbe įvertintą N.Gaižiūnienę.
„Negaliu pasakyti, kuri vieta minkštesnė, ir ten, ir čia sėdžiu ant kietos kėdės“, – šmaikštavo naujoji vedėja.
Kol kas N.Gaižiūnienė sutuokė tik 2 poras. Pirmosios vestuvės vyko be iškilmių, todėl ceremonialmeisterė per daug nesijaudino. Jauna pora, rusė ir lietuvis, žiedus sumainė mažojoje salėje, priesaikos tekstą jaunajai išvertė vertėja. Jaunavedžiai nenorėjo iškilmių, nes skubėjo išvažiuoti.
Antroms tuoktuvėms N.Gaižiūnienė ruošėsi jau su jauduliu. Priesaiką teko skaityti brandesnei porai, kartu gyvenančiai jau 10 metų. Jaunavedžius atlydėjo didelis pulkas svečių, o liudininkais buvo jų ūgtelėję vaikai.
Be sutiktuvių, be išleistuvių
N.Gaižiūnienė Karsakiškio seniūne dirbo 15 metų. Valdininkė iš darbo išėjo tyliai, be jokių išleistuvių, be atsisveikinimo puotos. „Kai atėjau dirbti, nebuvo sutiktuvių, tai ir išleistuvių nedariau“, – paaiškino ji.
Civilinės metrikacijos skyriaus vadovės darbas N.Gaižiūnienei žada ramesnį gyvenimą – to ji labiausiai ir pasiilgo.
„Dirbdama seniūne apie žmones žinojau viską – nuo vinies, gatvių problemų, medžių kirtimo iki šeiminių barnių ir asmeninių problemų. Būdavo, puotauja kaime kompanija, susiginčija ir skambina seniūnei klausti, kurio teisybė, į laikrodį nežiūri“, – ankstesnį darbą prisiminė N.Gaižiūnienė.
Žmonės skambindavo kada sumanę – ir naktį, ir per laisvadienius. O čia, Civilinės metrikacijos skyriuje, uždarai po darbo kabineto duris, ir telefonas tyli.
Be to, seniūnijoje vykdavo daug renginių. Aktyvios bendruomenės norėdavo, kad seniūnė pas visus atvyktų, dalyvautų šventėse ir susiėjimuose. N.Gaižiūnienė jausdavosi laukiama net laidotuvėse.
Tarsis su etiketo žinovais
N.Gaižiūnienė nežada kardinaliai pertvarkyti Civilinės metrikacijos skyriaus darbo. Ji turi planų dėl ceremonijoms skirtų patalpų atnaujinimo ir puošybos, bet savų idėjų neskubės įgyvendinti, konsultuosis ir tarsis su specialistais.
„Vasarą laiptų turėklus, pro kur ateina poros su palyda, galėtume papuošti lauko gėlėmis“, – mintimis pasidalija ji.
Santuokos registracijos ceremoniją vedantiems darbuotojams skirti valdiški drabužiai, bet per iškilmes N.Gaižiūnienė kol kas dėvi savus rūbus.
Jai artimesnis oficialus stilius, dar vedėja vilki juodą aksomo kostiumėlį.
„Vėliau tikriausiai siūdinsiuosi specialų apdarą, bet dar reikia apšilti kojas, pasiklausti kitų nuomonės, pasikonsultuoti su etiketo žinovais“, – šiuo klausimu N.Gaižiūnienė atsargi.
Ceremonijų tekste jokių naujovių tikrai nebus. Jis yra oficialus, skaitomas valstybės vardu, ir darbuotojams jį keisti – nevalia.
Užtat šiltai bendrauti su jaunavedžiais ar jų palyda neuždrausta.
„Žinau, kad jaunavedžiai prieš ceremoniją labai jaudinasi, todėl stengsiuosi prieš žengiant į salę pasikalbėti ir su jais, ir su lydinčiu pulku. Paprasti žodžiai nuramina“, – kalbėjo N.Gaižiūnienė.
Kaimiškos trijų dienų vestuvės
Su pavasariu įsibėgėja ir vestuvės. Šį savaitgalį rajono savivaldybėje bus registruojamos 2 santuokos, o paskutinį kovo šeštadienį tuoksis net 4 poros. Balandį bus ir išvažiuojamųjų ceremonijų.
Tuokdama jaunavedžius N.Gaižiūnienė prisimena ir savo vestuvių dieną.
Ji tekėjo būdama 22-ejų, vyras – metais vyresnis. Vestuvinė suknia priminė piramidinį tortą, buvo pasiūta iš aštuonių lankų.
„Tada tokios suknios buvo itin madingos ir man ji atrodė labai graži“, – į malonius prisiminimus nuklysta valdininkė. Bet savo vestuvinių nuotraukų ji nesutinka rodyti, nes vaikai griežtai uždraudė viešinti asmeninio gyvenimo fotografijas.
Gaižiūnų vestuvės vyko Karsakiškyje, pas anytą. Buvo didelis, kaimiškas, tikras lietuviškas trijų dienų balius. Kiek už stalų sėdėjo svečių, moteris nepamena, bet vien artimųjų buvusi gausybė.
Mat N.Gaižiūnienė užaugo 10 vaikų šeimoje, ji buvo devintas vaikas. Vyro tėvai užaugino 5 vaikus. Į vestuves seserys ir broliai suvažiavo su antromis pusėmis, kai kurie ir su vaikais.
Pirmadienį pagal vietinį paprotį jaunamartė privalėjo surengti vaišes vestuvių šeimininkėms, padengti stalą ir jas aptarnauti.
„O, kiek baimės man buvo! Kaip jaudinausi, ar viską gražiai suruošiu!“ – prisiminė N.Gaižiūnienė.
Savo vaikų N.Gaižiūnienei tuokti neteks, nes dukra Modesta ir sūnus Mantas jau sukūrę šeimas, seneliams padovanoję 8 bei 5 metų anūkes ir 5 mėnesių anūką.
