Rūta su Valdu tapo žinomi, kai televizijos žaidime „Auksinis protas“ abu iškopė į finalą. Tačiau puikų mąstymą ir išsilavinimą pademonstravę sutuoktiniai tikino namuose vienas su kitu nekonkuruojantys, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio priedas „Gyvenimo būdas“.
„Esame lygiaverčiai gyvenimo partneriai ir tuo džiaugiamės“, – kalbėjo prieš trejus metus troleibuse susipažinę Petrauskai.
– Kaip protų kovos tapo jūsų abiejų pomėgiu?
Rūta: Valdas jau seniai mėgėjiškai žaidžia futbolą ir su komandos draugais įprato vaikščioti į barus, kuriuose vyksta proto mūšiai. Tai tapo tradicija. Kažkada ir aš esu dalyvavusi universitete rengiamose proto kovose.
Kai mudu tapome pora, kartu pradėjome ten lankytis. Susirenkame su bendraminčiais kartą per savaitę ir dalyvaujame intelekto patikrinimo mūšiuose.
Pastaruoju metu turnyrų principas buvo toks, kad kiekvieną savaitę daugiausia taškų surinkusi komanda galėjo atstovą siųsti į televizijos žaidimą „Auksinis protas“. Atėjo ir mūsų eilė.
Valdas: Laimėję keletą žaidimų iš eilės savo komandos buvome pasiųsti į televizijos žaidimą. Ir kitiems mūsų komandos nariams neblogai sekėsi „Auksiniame prote“.
– Kaip ruošiatės protų kovoms?
Valdas: Specialiai nesiruošiame. Užtenka būti smalsiam, domėtis tuo, kas tau patinka.
Rūta: Nereikia jokio pasiruošimo, juk tai – pramoga. Reikia būti apsiskaičiusiam, domėtis istorija, kultūra, literatūra.
Tačiau prieš turnyrus knygų negraužiame. Kita vertus, tuose žaidimuose sužinome daug įdomių faktų.
– Daugelis vyrų pasijunta nepatogiai, jei moteris juos užgožia savo išsilavinimu. Kokie santykiai jūsų šeimoje?
Valdas: Žaisdami nekonkuruojame.
Rūta: Jei nepavyksta teisingai atsakyti į klausimą, vienas iš kito draugiškai pasijuokiame. Vieną kartą Valdui geriau pasiseka, kitą kartą – man. Galima sakyti, kad mūsų žinių sankaupa yra panaši.
– Kokiose srityse jaučiatės stipriausi?
Rūta: Valdui geriau pažįstama sporto sritis. Jis ypač domisi futbolu, o man ši sporto šaka iš viso nerūpi. Apskritai sportu nesidomiu. Nors turiu nemažai geografinių žinių, Valdas ir čia mane lenkia. Man geriau sekasi atsakinėti į klausimus, susijusius su muzika, literatūra, kultūra.
Valdas: Man įdomiausios sritys yra geografija, tikslieji mokslai, sportas. Mažiau domina menas, kultūra.
Aš tikėjausi, kad Rūta gali iškopti į finalą „Auksiniame prote“, todėl jos pergalė man nebuvo didelė staigmena.
Pergalė žaidimuose labai priklauso ir nuo sėkmės – užtenka, kad tavo kolega suklys, ir tu paliksi žaidimą, net jei būsi atsakęs į klausimus be klaidų.
Aš pats nesitikėjau laimėti savo žaidimo. Mane tiesiog lydėjo sėkmė.
– Žaidėte skirtingose komandose. Kaip vienas kitą palaikėte?
Rūta: Kai vienas žaidė, kitas sėdėjo salėje ir laikė kumščius.
– Ar daugiau pažįstate sutuoktinių, kurie laisvalaikį leistų panašiai?
Rūta: Mūsų komandoje kartais pasitaiko, kad žaidėjai į mėgėjiškus proto mūšius atsiveda antrąsias puses, bet kad vyras ir žmona būtų dalyvavę „Auksiniame prote“, neteko girdėti.
Nežinau, ar mes labai pametę galvą dėl tų proto mūšių. Taip susiklostė, kad sutapo interesai. Kartais ir nenueiname į žaidimus, kai ką kitką veikiame.
– Ką patartumėte norintiems praprusti?
Rūta: Skaityti knygas, žiūrėti filmus. Aš labai mėgstu skaityti laikraščius.
Nuo mažens kasdien perskaitydavau visą spaudą. Iš jos sužinau įvairių faktų.
– Kaip jums sekėsi mokykloje?
Rūta: Buvau didelė tinginė ir manau, kad tokia likau. Kita vertus, manau, kad tinginiai išmoksta dirbti produktyviau – per trumpesnį laiką sugeba atsirinkti svarbiausius dalykus.
Ilgiau kaip valandą neišsėdėdavau prie namų darbų. Nemėgstu kalti informacijos, tai man greitai nusibosta. Tačiau mokiausi gerai. Ypač lengvai sekėsi mokytis kalbas.
Valdas: Aš mokykloje buvau laikomas pirmūnu. Vilniaus universitete esu baigęs politikos mokslus, tačiau šiuo metu dirbu finansų srityje.
– Kaip judu susipažinote? Ar santykiams labiau vadovavo protas, ar jausmai?
Rūta: Susipažinome beveik prieš trejus metus, o susituokėme pernai liepą. Mūsų pažintis užsimezgė juokingai – troleibuse. Tiesiog taip nutiko, kad gal porą savaičių mudu tuo pačiu maršrutu važinėjome į darbą. Kartą Valdas mane užkalbino.
Pradėjome bendrauti, bet artimų santykių kurti neskubėjome. Kiekvienas turėjome savo nusistovėjusį gyvenimo ritmą. Ir pradžioje net bendravome nedaug.
Draugauti pradėjome po pusmečio ir ėmėme kartu vaikščioti į proto mūšius. Intelektiniai žaidimai galutinai mus suvedė.
– Kuo būsimasis vyras jus sužavėjo, be to, kad buvo intelektualus?
Rūta: Jis labai linksmas. Mane žavėjo, kad jis yra išsilavinęs, kad yra apie ką pasikalbėti. Taip pat Valdas yra pakantus.
Nemėgstu žmonių, kurie kitiems fanatiškai perša savo nuomonę ir yra konservatyvių pažiūrų. O mūsų požiūriai ir interesai sutapo. Žinoma, man patiko ir Valdo išvaizda.
– Kokie esate buityje?
Rūta: Nesame labai šeimyniški, nemėgstame ir nelabai mokame gaminti. Nesureikšminame buities. Kas tuo metu nori ir gali tvarkytis, tas tai ir daro.
– Jei daug skaitote, tai gal namie turite daug knygų? Ką dar veikiate laisvalaikiu?
Rūta: Kadangi gyvename nuomojamame bute, neatsivežėme daug knygų.
Mėgstame keliauti. Jeigu turėtume daug pinigų, juos išleistume kelionėms.
Pirmoji mūsų kelionė buvo į Portugaliją, su Valdu jau lankėmės Norvegijoje, Tailande, Prancūzijoje, Italijoje. O muziejų, kitų kultūros objektų nelabai mėgstame, man rūpi svečios šalies atmosfera, gamta, žmonės.
– Kokias dovanas vienas kitam mėgstate dovanoti? Ar jos labiau intelektualios, ar praktiškos?
Rūta: Jos – žaismingos. Valdas man yra padovanojęs „Monopolį“, nes mėgstu jį žaisti. Taip pat padovanojo vieną vaikišką knygą, kurios vaikystėje nebuvau skaičiusi, bet norėjau perskaityti.
Jei turėsime vaikų, stengsiuosi skiepyti, kad jie skaitytų knygas. Tačiau nemanau, kad sveika būti vien tik moksliuku, kuris nieko daugiau nemato, tik namų darbus.
Kur kas prasmingiau aktyviai, smagiai leisti laiką, bendrauti su įdomiais žmonėmis. Viso kito galima išmokti gyvenimui einant, jei tik yra noras.
– Ar užtenka laiko romantikai?
Rūta: Nepavadinčiau savęs didele romantike, manęs nežavi saldūs dalykai, nereikia meilių komplimentų.
Valdas irgi nėra sentimentalus. Žinoma, vyras dažnai parneša gėlių, nes žino, kad jos man patinka.
– Kas jūsų abiejų visiškai nedomina?
Rūta: Ezoterika, įvairūs motyvaciniai seminarai.
Mums svarbi įdomi veikla, bendravimas, dirbtinai nebandome kelti sau nuotaikos. Kol kas neturiu poreikio ieškoti kokių nors dvasinių gelmių.
– Ką dar norite išmokti?
Rūta: Norėčiau nukeliauti ten, kur nesu buvusi. Būtų smagu išmokti groti dar kokiu nors instrumentu.
Muzikos mokykloje baigiau fortepijono klasę. Taip pat norėčiau išmokti naujų kalbų.
Valdas: Aš šiuo metu po truputį mokausi švedų kalbos. Tačiau mano didžiausias pomėgis – futbolas.
Mėgstu ir pats žaisti, ir stebėti rungtynes tiek gyvai, tiek prie televizijos ekrano.
– Ar nepavydite, kad vyras daug laiko skiria futbolui?
Rūta: Jam tai labai įdomu, ir aš jį suprantu. Aš galiu užsiimti kitokia veikla. Be to, dabar daugiau žinau apie futbolą nei iki pažinties su Valdu.
Bet negaliu sakyti, kad ši sporto šaka man patiktų.
– Kaip manote, ko reikia, kad pora gyventų ilgai ir laimingai?
Rūta: Reikia vienas kito klausytis. Stengtis vienam kitą suprasti, nesikabinėti prie smulkmenų, į daug ką žiūrėti su humoru.
Valdas: Reikia vienam kitą mylėti. Tai – svarbiausia.
