Šiauliuose užaugusi Justina ir iš Joniškio kilęs Arnas santuokos ceremonijai pasirinko tarp savo gimtųjų miestų pusiaukelėje miške įrengtą koplytėlę. Sužadėtiniai šventinius rūpesčius pasidalijo pagal sugebėjimus, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
„Yra tokių darbų, kurių moteris negali padaryti, tad man tenka pabūti ir dažytoju, ir staliumi. Daugiausia idėjų sugalvoja Justina, o aš stengiuosi jas įvykdyti“, – sakė Arnas.
Vakarienės metu numatyta muzikinė programa, kurią vainikuos jų atliekama daina.
Šiaulių universitete estrados meną baigę ir aktorių profesijas įgiję J.Žiogaitė ir A.Butkus draugauja nuo studijų laikų.
Baigęs mokslus Arnas gavo kvietimą dirbti Panevėžio teatre „Menas“. Šio teatro vadovai kartu pakvietė ir A.Butkaus draugę Justiną.
Naujai iškepti aktoriai netryško džiaugsmu sužinoję, kad turės keltis į Panevėžį, mat nieko tame mieste nepažinojo.
Be to, kaip ir daugeliui jaunų žmonių, jiems norėjosi užkariauti didžiųjų miestų scenas. Vienintelė paguoda buvo tai, kad svetimame mieste galėjo atsiremti vienas į kitą.
Justina ir Arnas nelengvai pratinosi prie nepažįstamo miesto, teatro, kolegų, kaimynų, paslaugų sferos. Bet laikui bėgant dingo troškimas persikelti į didmiestį, aktoriai įprato prie kamerinio miesto kasdienybės. Netrukus baigsis trečiasis Justinos ir Arno darbo Panevėžio teatre „Menas“ sezonas.
„Pamilau šį teatrą. Čia mažiau epizodinių vaidmenų, iškart gauni didesnius vaidmenis.
Mokausi su kiekvienu spektakliu. Manau, mažame teatre greičiau augi.
Įpratome prie lėtesnio gyvenimo ritmo.
Įvertinome Panevėžio pliusus – išvengiame automobilių spūsčių miesto gatvėse, o iki kitų miestų dabar atrodo ranka pasiekiama“, – kalbėjo Justina.
Per trejus metus įsimylėjėliai pakeitė ne vieną nuomojamą butą. Apie nuosavus namus jie dar negalvoja, nors jau ant nosies – vestuvės.
– Namuose, kuriuose sukiojasi du aktoriai, yra daugiau siautulio ar ramybės?
Justina: Tarp mūsų nėra trinties, kuri pasitaiko tarp kitų aktorių porų. Grįžus į namus vyrauja ramybė.
Arnas: Abu esame emocionalūs, tačiau mėgstame, kad namuose būtų ramu ir jauku.
– Gal dėl nemažo darbo krūvio dažnai vienas su kitu prasilenkiate?
Justina: Visuose spektakliuose mes vaidiname kartu. Tik kai filmuojuosi seriale, tenka ir atskirai pabūti.
Arnas: Anksčiau kartu praleisdavome 24 valandas per parą – ir dirbdami, ir ilsėdamiesi. Pastaraisiais metais šiek tiek dažniau prasilenkiame.
– Ar meilės scenas lengviau vaidinti su būsimu vyru, ar su svetimu žmogumi?
Justina: Su svetimu lengviau. Ypač jei reikia suvaidinti meilę iš pirmo žvilgsnio.
Su gyvenimo partneriu tai padaryti sunkiau, nes reikia rasti naujų emocijų resursų.
– Justina ryškiai sužibėjo dviejuose lietuviškuose serialuose, Arnas „Rezidentuose“ turėjo epizodinius vaidmenis. Ar profesiniai laimėjimai nesukelia pavydo?
Justina: Arnas džiaugiasi mano veikla ir labai palaiko.
Kita vertus, Arnas turi pakankamai darbo teatre.
– Kaip jūs susipažinote? Ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?
Justina: Oi, ne. Iš pradžių Arnas man nepatiko. Jis pas mus atėjo į antrą kursą, buvo metus pasimokęs Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje. Atvykęs įnešė naujų vėjų, dominavo, kurso merginų akys buvo į jį susmigusios. Visoms jis labai patiko.
O man jis nepatiko, nes labai aktyviai reiškėsi. Be to, tuo metu aš draugavau su kitu vaikinu. Bet paskui viskas pasikeitė.
Mane sužavėjo, kaip Arnas skambina gitara. Po vieno vakarėlio jis savo dėmesį skyrė man – visą naktį man grojo gitara ir dainavo. Netrukus mano mintys nepaliaujamai ėmė suktis apie Arną. Jau šešerius metus esame kartu.
Arnas: Iš tiesų sulaukiau daug kitų merginų dėmesio. Bet vos tik pamatęs Justiną ja susižavėjau. Tik Justina elgėsi atsainiai. Gal tuo mane ir sudomino.
O vakarėlis su gitara įvyko neplanuotai. Justina jau ruošėsi eiti miegoti, bet prikalbinau pratęsti vakarą su dainomis. Tas nuotykis nesąmoningai suvirpino mūsų jausmus.
– Kada išaušo sužadėtuvių diena?
Justina: Arnas pasipiršo pernai per atostogas Provanse. Visiškai to nesitikėjau. Kadangi mes daug neuždirbame, atostogoms taupome ilgai. Ir kai šitiek laiko taupėme kelionei, nemaniau, kad dar galėtų likti pinigų žiedui.
Arnas pasipiršo tradiciškai, senoviškai – atsiklaupė ant kelių ir paprašė mano rankos. Labai to norėjau ir laukiau.
Arnas: Pamaniau, kad būtų žavu iš užsienio parsivežti sužadėtinę. Tikslaus sužadėtuvių plano neturėjau. Vienoje vietoje mus pakerėjo gamtovaizdis, nuotaika buvo puiki, tad pamaniau: „Dabar tinkamas laikas.“
Tikėjausi, kad Justinai tai bus staigmena, tačiau nenumaniau, kokia didelė palaima gali apimti mane matant kitą žmogų nuoširdžiai džiaugiantis. Jaučiausi kaip danguje.
– Ar per tuos metus turėjote progos vienas kitą patikrinti?
Justina: Taip, visko buvo. Ir skaudžių dienų, ir susipykimų. Abu greit užsidegame. Bet abu suprantame: kad ir kas nutiktų, viskas yra nereikšminga, palyginti su mus siejančiu ryšiu.
Su šiuo žmogumi man gera, tik su juo galiu būti savimi.
Arnas: Kai pirmą kartą įvyksta nesusipratimas, nežinai, kaip elgtis. Bet kai antrą kartą matai, kad gresia konfliktas, stengiesi to išvengti.
– Kaip sprendžiate nesutarimus?
Justina: Stengiamės kalbėtis. Tai – geriausias vaistas. O jei nepavyksta susikalbėti, labai gerai ir patylėti, pabūti su savimi. Prireikia laiko užgesinti parako statinę.
Arnas: Nors Justina greičiau užsiliepsnoja, ji moka greičiau nuslopinti pyktį. Man nepavyksta lengvai persijungti iš vienos emocinės būsenos į kitą.
– Kokia jūsų eilinė diena?
Justina: Keliamės tuo pat metu. Arnas ruošia pusryčius – kiaušinienę, sumuštinius ar košę. Per tą laiką aš susiruošiu. Pavalgę traukiame į teatrą. Pietauti grįžtame namo. Arnas ilsisi, o aš ruošiu pietus. Po to – vėl į teatrą.
Vakarienę dažniausiai irgi aš ruošiu. Arnas prisideda, jei mato, kad esu pavargusi. Nesibaido buities darbų.
Arnas: Vakarienei mėgstu kepti mėsainius ir picas – draugai šiuos mano patiekalus vertina. Dar mokykloje svajojau apie darbą, kai nereikėtų anksti keltis. Ir pavyko. Teatre mums reikia būti vienuoliktą valandą.
– Kaip vienas kitam padedate kūrybine prasme?
Justina: Dažnai klausiu Arno nuomonės ir patarimo. Jis moka neįskaudindamas ir nepažemindamas pasakyti ir neigiamus dalykus.
Kartais darbas mus atsiveja iki namų, ypač po sunkesnio vaidmens. Kažkiek pasikalbame, bet po to sutariame užmiršti sunkias temas ir stengiamės pailsėti.
Arnas: Visada vienas kitam tiesiai šviesiai išsakome pastabas. Bet vienas kitą ir labai palaikome.
– Ar nepavyduliaujate, kai kuriam nors iš jūsų tenka vaidinti meilės scenas, bučiuotis su kitais aktoriais?
Justina: Be abejo, Arnas netryško džiaugsmu sužinojęs, kad seriale man teks ir pasibučiuoti. Aš jam pasakodavau filmavimosi įspūdžius.
Tikrai nėra jauku bučiuotis su kitu vyru. Iš pradžių netgi siaubingai baisu – kojos, rankos dreba. Bet ilgainiui susidraugauji su vaidmens partneriu, viskas tampa paprasčiau.
Arnas: Jeigu imtume nepasitikėti vienas kitu, gal kiltų įvairių dvejonių.
Bet aš žinau, kokia Justina yra gyvenime ir kokia ekrane, tad man nekyla nuogąstavimų.
– Ar neatsibosta visada būti kartu?
Justina: Niekada. Mes ir atostogauti važiuojame tik dviese.
Arnas: Darbe yra du grimo kambariai – vienas vyrams, kitas moterims.
Namuose irgi turime savo pomėgių – Justina peržiūri savo serialus, aš – mėgstamus internetinius tinklapius. Po to kartu įsijungiame kokį nors filmą. Nors mes kartu, bet namuose yra daug tylos.
– Ko atsisakytumėte dėl savo šeimos?
Justina: Dabar sunku pasakyti. Jeigu jaustumės finansiškai tvirčiau, gal ir vaikelio greitu metu susilauktume. Jei reikėtų ko nors atsisakyti dėl šeimos gerovės, tiek Arnas, tiek aš atsisakytume.
Arnas yra verslus, turi daug pomėgių, kurie ateityje galėtų duoti papildomų pajamų.
Arnas: Man šeima yra aukščiau nei karjera. Jei reikėtų, išvažiuočiau ir į užsienį fizinių darbų dirbti.
– Ko reikia tvirtai partnerystei?
Justina: Abipusės pagarbos.
Arnas: Svarbu mokėti vienam prie kito prisitaikyti ir pamynus egoizmą galvoti, ką reikėtų padaryti, kad partneris būtų laimingas. Tai nelengva.
– Kokie jūsų namai?
Justina: Aš pedantiška, mėgstu tvarkytis. Tvarkymasis padeda išvalyti mintis. Per tuos šešerius metus pakeitėme nemažai gyvenamųjų vietų.
Kur tik įsikurdavome, stengdavomės susitvarkyti, kad būtų malonu gyventi. Svečiai sako, kad pas mus jauku, vaikai gerai jaučiasi. Turiu šešerių metų sesutę, ji labai mėgsta pas mus svečiuotis.
Arnas: Justina į mano gyvenimą įnešė tvarkos pomėgį. Iš pradžių tai šiek tiek erzino. Neslėpsiu, kartais ir dabar nešokinėju iš džiaugsmo, kai tenka tvarkytis. Dažniausiai darbuojuosi su siurbliu.
Net nežinau, ar dėl to, kad dulkes nuvalėme, ar kad gražių paveikslų pakabinome, bet namuose gera.
