Retam lietuviui pagalvojus apie senatvę nušvinta akys – sutrikusi sveikata, socialinė atskirtis, bandymas sudurti galą su galu jau tapo įprastu šalies senjoro kasdienybės paveikslu. SEB banko iniciatyva atliktas pasirengimo pensijai rodiklio tyrimas parodė, kad du trečdaliai (64 proc.) lietuvių nelaukia pensijos ir nesitiki, kad senatvėje galės pailsėti ir džiaugtis gyvenimu. Ir tik trečdalis (33 proc.) yra tvirtai įsitikinę, kad turės pakankamai lėšų padoriai gyventi.
Ar galime ką nors pakeisti?
Pašėlusia močiute vadinama nusipelniusi Lietuvos aerobikos trenerė J. Bartaškienė sakė, kad džiaugiasi kiekviena savo gyvenimo diena ir nė už ką nesutiktų garbaus amžiaus iškeisti į jaunystę. Aktyvumo ir energijos iš jos norėtų pasiskolinti ne tik sūnūs Artūras ir Martynas, bet ir 16 metų anūkas Jokūbas.
Tiesa, orios senatvės J. Bartaškienei ant lėkštės niekas nepadėjo – ją moteris užsidirbo visą gyvenimą tvirtai tikėdama, kad savimi pirmiausia reikia pasirūpinti pačiam.
Geriausias jaunystės eliksyras – aktyvi veikla
„Galvojau, kad išėjus į pensiją, veiklos bus mažiau. Ir kaip klydau – dabar aš užsiėmusi labiau nei bet kada, visur bėgte, niekur nespėju. Ir tai yra gerai – jeigu sėdėčiau namie bandydama gyventi tik iš pensijos, būtų be proto liūdna. Mano vyras – taip pat dirbantis. Jeigu nedirbtume, turbūt suktume ratus apie rajoną, visus muziejus apeitume. Neįsivaizduoju mūsų sėdinčių“, – energingai pasakojo J. Bartaškienė.
Moters teigimu, vien iš pensijos oriai ji tikrai neišgyventų – senatvėje žmogaus poreikis bendrauti, šviestis, sužinoti ir pamatyti naujų dalykų nesumažėja, o tam reikia papildomų pajamų. Su ja sutinka ir sūnūs – ori pensija yra turininga pensija.
„Aš norėčiau, kad senatvėje man nereikėtų liūdnai galvoti visų pirma apie pačią senatvę. Tikiuosi, kad galėsiu ilsėtis ir džiaugtis tuo, ką nuveikiau, galų gale – pabūti su šeima. Bet tam reikia pasiruošti, todėl ir savo vaikams norėčiau pasakyti, kad gyvenimas metams bėgant tikrai nepalengvės, tad apie savo pensiją reikia galvoti dar jaunystėje“, – teigė Artūras.
Jo brolio Martyno nuomone, malonus darbas – taip pat svarbi orios senatvės dalis.
„Nesakau, kad pensijoje norėčiau dirbti pilnu etatu. Ir tikrai nenorėčiau, kad tas darbas būtų priverstinis, dėl būtinybės pragyventi. Tačiau turėti malonaus, nesudėtingo darbo tikrai neatsisakyčiau – manau, tai suteikia galimybę išlikti energingam, pabūti tarp įdomių žmonių, net ir senatvėje toliau plėsti savo akiratį“, – svarstė jis.
Pagrindą oriai senatvei kuriame dar būdami jauni
Pasak J. Bartaškienės, jeigu ji galėtų duoti jauniems žmonėms tik vieną patarimą, pasiūlytų susirasti mylimą darbą.
„Laimingas tas, kuris myli savo profesinę veiklą. Kai dirbi mėgiamą darbą, su laiku atsiranda ir pinigai. Be abejo, būtina pagalvoti ir apie ateitį, pradėti jai taupyti. Mano nuomone, dabartinis jaunimas senatvėje nebegaus tokios paramos iš valstybės, kokią gauname mes. Tad jie turi galvoti, kaip savimi pasirūpinti, o ne laukti, kol kas nors kitas tą padarys – tėvai ar valstybė“, – pasakojo J. Bartaškienė.
Paklausta, ar tiki, kad jaunoji karta ateityje prižiūrės savo senyvus tėvus, J. Bartaškienė svarstė, kad vaikai elgesio modelius perima iš savo šeimos, tad geriausias auklėjimas yra asmeninis pavyzdys.
Jos sūnus Artūras pritarė teigdamas, kad senais tėvais tikrai rūpinsis, nes matė, kaip tą darė jo mama, ne vienerius metus su dideliu atsidavimu prižiūrėjusi savo motiną.
„Dažnai pajuokaujame su draugėmis, kad išparduosim visą savo turtą, išsinuomosim didelį namą ir sukursime sau gražius ir malonius „senelių namus“. Pasamdysim pagalbininkų, sudėję pinigus kartu į keliones važiuosim. Ir mums bus linksma gyventi, ir vaikams su mumis vargo nebus“, – juokėsi J. Bartaškienė.
Ateities pensininkas – sportiškas ir energingas
J. Bartaškienės anūkui Jokūbui – dar tik šešiolika metų. Pensija jam – tolima ateitis, ir tą ateitį jis mato jau visai kitokią.
„Man atrodo, kad po 30 metų Lietuvos senjorai bus energingesni ir laimingesni, jie daugiau sportuos, todėl gerai jausis. Aš taip pat labai norėčiau senatvėje išlikti sveikas ir sportiškas ir tokią galimybę suteikti kitiems – pavyzdžiui, pakviesti senjorus į nuosavą sporto kompleksą ar bent jau pamokas. Tikiuosi, tai bus ne išrinktiesiems, o visiems sveikai gyventi norintiems senjorams atvira vieta“, – mintimis dalijosi jaunuolis.
Jokūbo nuomone, orios senatvės suvokimas ir ateityje greičiausiai bus panašus – ori senatvė neatsiejama nuo saugumo jausmo, galimybės užsiimti įdomia veikla, lankyti kultūros renginius, keliauti.
„Man atrodo, jaunimas dar gali daug ką pakeisti – tik nuo jų priklausys, kokia bus jų pačių ateitis. Jeigu būčiau jaunesnė, galvočiau apie politinę veiklą – labai svarbu, kad jaunimas aktyviau joje dalyvautų ir įgyvendintų pokyčius, kurie bus reikšmingi jų pačių gyvenimui ateityje“, – apibendrino J. Bartaškienė.
Viltis, kad pensijoje sumažės poreikiai – nepagrįsta
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, du iš trijų būsimųjų pensininkų nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija, tačiau nepagrįstai viliasi, kad dėl sumažėjusių poreikių senatvėje pinigų taip pat reikės gerokai mažiau.
„Pasirengimo pensijai rodiklio tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai suvokia, jog negali pasikliauti vien tik valstybės mokama pensija, jei nori gyventi oriai. Tačiau imtis realių veiksmų delsia tol, kol nepriartėja senatvė. Turbūt daugeliui yra būdinga savybė svarbius, bet su tolima ateitimi susijusius sprendimus atidėlioti, nes šiandieniai poreikiai atrodo skubesni.
Vis dėlto, Joana teisingai pastebėjo, kad noras bendrauti, šviestis, sužinoti ir pamatyti naujų dalykų senatvėje nesumažės, o tam reikės papildomų pajamų. Iš anksto tam nepasiruošus, ori senatvė taip ir liks tik neišsipildžiusi iliuzija“, – gyventojų elgesį aiškino ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, lietuviai tiki, kad greičiausiai papildomais pajamų šaltiniais senatvėje jiems taps darbas sulaukus pensinio amžiaus ir šeimos bei artimųjų parama.
„Tyrimo duomenys rodo, kad kas ketvirtas respondentas jau dabar pats finansiškai remia savo tėvus bei senyvus giminaičius, tam per mėnesį vidutiniškai skirdamas 150 eurų. Beje, šie tyrimo dalyviai dažniau negu visi kiti jau yra pradėję realiai ruoštis, t. y. taupyti, pinigus ir savo senatvei“, – teigė J. Varanauskienė.
