Prieš 28 metus gimtojoje Gruzijoje su lietuviu susipažinusi ir už jo ištekėjusi armėnų kilmės V.Gurgenian netruko šaknų įleisti vyro tėvynėje.
Du suaugusius ir vieną nepilnametį sūnų turinti 51 metų moteris Kaune buvo įkūrusi nuosavą verslą, o dabar dirba vienos parduotuvės direktore.
Kaunietės ir jos šeimos gyvenimas beveik tris dešimtmečius tekėjo įprasta vaga, kol pernai jos namuose apsigyveno 85 metų teta Arusiak Gurgenian.
Smarkiai pasiligojusi giminaitė dėl prastos sveikatos išvykti į Gruziją negali. Nors užsienio pilietė turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, iš mūsų valstybės Gruzijos armėnė negauna jokių lėšų ir nemokamų sveikatos priežiūros, išskyrus pirmosios medicinos pagalbos, paslaugų.
Tetos rūpintoja tapusi V.Gurgenian antrus metus varsto įvairių tarnybų duris, prašydama ligonės priežiūrai ir gydymui skirti lėšų. Tačiau nei Lietuvos, nei Gruzijos tarnybos jos negirdi.
Rūpinosi tetėno laidotuvėmis
Pernai gegužę V.Gurgenian nuvyko į Marneulį, maždaug už 40 kilometrų nuo Gruzijos sostinės Tbilisio įsikūrusį miestą, aplankyti giminaičių – tėvo sesers ir jos vyro.
Prieš 28 metus Lietuvoje šeimą sukūrusi moteris gimtinėje likusią garbaus amžiaus porą, pas kurią jaunystėje kurį laiką gyveno, lankydavo gana dažnai.
Kaunietei viešint Gruzijoje mirė tetos vyras. Į devintąją dešimtį įkopusį vyrą į kapus nuvarė veido vėžys. Bevaikė pora daugiau artimų giminių neturėjo, tad dukterėčiai teko rūpintis tetėno laidotuvėmis.
„Po laidotuvių vieniša likusi teta pageidavo paviešėti pas mane Lietuvoje. Sutikau ją parsivežti. Pasirūpinau, kad giminaitė gautų 3 mėnesių vizą, Gruzijoje tam laikotarpiui nupirkau Lietuvoje galiojantį sveikatos draudimą“, – pasakojo V.Gurgenian.
Senolei nustatė daugybę ligų
Į mūsų šalį atvykusios iki tol gana guvios senolės sveikata ėmė smarkiai blogėti. Armėnė jautė, kaip tetą sukrėtė vyro, su kuriuo praleido kone visą amžių, mirtis.
Be to, moteris nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, nors šios Lietuvoje buvo nepalyginti geresnės nei Gruzijoje.
Kaune įsikūrusi dukterėčia įsikūrusi erdviame nuosavame name Žaliakalnyje. Gruzijoje kalnietė jos teta gyveno gana vargingame būste. Per visą savo gyvenimą A.Gurgenian nebuvo išvykusi iš Gruzijos, todėl svetur ją pradėjo kamuoti gimtinės ilgesys.
„Tetos sveikata vis blogėjo. Būdavo dienų, kai ji nepakildavo iš lovos.
Atsirado pažinimo funkcijų sutrikimų: senolė pradėjo prarasti orientaciją, nežino, kur atsidūrė.
Tačiau svarbiausia tai, kad gydytojai nustatė širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Tetai nustatyta išeminė širdies liga, komplikuotas 4-ojo laipsnio širdies nepakankamumas, aukštas kraujospūdis“, – sveikatos problemas vardijo kaunietė.
Baigiantis armėnės vizai, jos dukterėčia iš medikų išgirdo, jog senolės kelionė į tolimąją Gruziją jai būtų sunkiai ištveriama.
Pinigų ligoninėms neturi
Po 3 mėnesių kaunietė pasirūpino leidimu, kuris suteikė teisę ligotai gruzinei dar metus gyventi Lietuvoje. Be to, dukterėčia kreipėsi į teismą, kad būtų paskirta dėl sveikatos būklės savimi pasirūpinti negalinčios tetos rūpintoja. Prašymas buvo patenkintas.
„Kai teta ėmė vis dažniau sirgti, prasidėjo problemos dėl mokesčio už gydymą, nes laikinai gyvenanti Gruzijos pilietė Lietuvoje pasirodė esanti nedrausta, todėl gydytis nemokamai negali. Net pas šeimos gydytoją nemokamai jos nepriima.
Turėjau santaupų, bet jos pamažu tirpsta. Iš kur paimti tiek pinigų, kurių reikia ligoninėms, vaistams, kitoms būtinoms priežiūros reikmėms?“ – klausė V.Gurgenian.
Valgykloje, o vėliau ir odos perdirbimo fabrike anksčiau dirbusios senolės pensija – vos 150 larių (57,64 euro). Tačiau ir šios menkos sumos Lietuvoje prieglobstį radusi A.Gurgienian gauti negali. Gruzijoje jos pinigų paimti ir siųsti į Lietuvą nėra kam.
Gydymas per brangus
Pastaruoju metu už tetos gydymą ligoninėse, į kurias ši kaskart nuvežama greitosios medicinos pagalbos automobiliu, kaunietė nemoka, nes neturi pinigų. Ji neabejoja, kad sveikatos priežiūros įstaigos pradės ieškoti skolų.
„Kelios ligoninėje tetos praleistos dienos įvertinamos kone mano viso mėnesio alga. Vienoje ligoninėje išgirdau, kad turėčiau sumokėti 700 eurų.“ – sakė V.Gurgenian.
Kainos ligoninėse iš tiesų nėra mažos. Kauno klinikinės ligoninės atstovas Gediminas Stanišauskas pranešė, kad lovadienis neapsidraudusiam asmeniui jų ligoninėje kainuoja nuo 17,38 iki 333,06 euro. Ši kaina priklauso nuo skyriaus, į kurį patenka pacientas. Tačiau į šią kainą neįskaičiuotos diagnostinės, gydymo ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Negali parduoti tetos turto
Kaunietė ne kartą kreipėsi į įvairias Lietuvos tarnybas, tačiau dėmesio sulaukė tik iš Žaliakalnio seniūnijos – prieš praėjusias Kalėdas jos tetai buvo skirtas vienkartinis maisto paketas, kuriame buvo cukrus, miltai, aliejus, kruopos.
V.Gurgenian kreipėsi ir Gruzijos ambasadą, tačiau palankaus sprendimo nesulaukė.
Moteris domėjosi, kaip būtų galima parduoti tetos būstą. Nors jos turimas nekilnojamasis turtas Gruzijoje yra menkavertis, tačiau ir jį parduoti ar perleisti dukterėčiai trūksta dokumentų.
„Paaiškėjo, jog tetos turto dokumentai nėra iki galo sutvarkyti. Reikėtų Gruzijoje praleisti ne vieną dieną, o gal net savaitę, kad juos surinkčiau. Tačiau kas tuomet rūpintųsi Lietuvoje likusia giminaite ir dirbtų, kad su šeima pragyventume patys ir dar išlaikytume ligonį?“ – kalbėjo V.Gurgenian.
Neseniai kaunietė iš medikų išgirdo, jog jos tetai pagyti galimybių nėra – ji labai ligota. Senolei reikalingas paliatyvusis gydymas, kuris teikiamas slaugos ligoninėje.
Tačiau A.Gurgenian nemokamai tokioje įstaigoje gydytis negali. Net jeigu dukterėčia iš Gruzijos gautų menką tetos pensiją, tokių pinigų užtektų tik trumpam.
Kol kas ligota moteris gyvena pas savo dukterėčią, o ši toliau mina valdiškų įstaigų slenksčius.
Išgelbėtų nuolatinis leidimas
Kaunietė ne kartą Migracijos tarnybos prašė, kad jos tetai būtų išduotas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje, tuomet problemų dėl giminaitės priežiūros ir gydymo sumažėtų.
„Kasmet prašant leidimo, net ir laikino, gyventi Lietuvoje būtina pažyma iš užsienio ar Lietuvos banko, patvirtinanti, kad sąskaitoje yra ne mažiau kaip 2800 eurų.
Pernai tokią sumą turėjau, o šįmet santaupų turiu mažiau. Teks gerokai pasispausti ir pataupyti, kad turėčiau ką parodyti Migracijos tarnybai“, – kalbėjo V.Gurgenian.
Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Tatjana Znamenskienė informavo, kad ne Europos Sąjungos piliečiai, norintys gyventi Lietuvoje, privalo gauti leidimą.
Leidimai suteikia teisę mūsų šalyje gyventi laikinai arba nuolat.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje išduodamas tik po 5 laikino gyvenimo metų.
Nemokamai negydys
Kauno teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjas Kazimieras Varžgalis tvirtino, jog privalomuoju sveikatos draudimu gali būti draudžiami tik nuolatinį leidimą gyventi turintys užsieniečiai.
Jeigu nuolatinį leidimą gyventi turintis asmuo nedirba, jis gali savanoriškai kas mėnesį draustis sveikatos draudimu, mokėdamas 27 eurus.
Turintiems laikiną leidimą medicinos paslaugos yra mokamos. Savanoriškai draustis jie negali. Be to, už Lietuvoje suteiktą gydymą ne Europos Sąjungos piliečiai neturi galimybės atgauti pinigų savo šalyje.
„Minimai Gruzijos pilietei pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti suteiktas nemokamas gydymas, kol ji neturės nuolatinio leidimo gyventi mūsų šalyje. Jį gavusi moteris ar ja besirūpinantys giminaičiai turės kiekvieną mėnesį mokėti sveikatos draudimo įmokas“, – sakė K.Varžgalis.
Remti gali tik maisto produktais
Bronius Girdauskas
Žaliakalnio seniūnas
„Laikiną leidimą Lietuvoje gyvenančios užsienio pilietės A.Gurgenian dukterėčia, kurios namuose Žaliakalnyje apsistojusi senolė, raštu kreipėsi į seniūniją dėl paramos.
Pagal įstatymus ją galime suteikti, tik ne pinigine forma. Iš „Maisto banko“ fondo užsienietei pernai buvo suteikta vienkartinė parama maisto produktais.
Iš ES paramos fondo nuo šių metų gegužės parama maisto produktais jai bus suteikiama kas antrą mėnesį. Jeigu padėtis taptų itin sunki, paremti maistu žmogų būtų galima dažniau.“
