Žurnalistika netrukdo pomėgiui
Viena televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ kūrėjų I.Žigaitė nebijo iššūkių – kai ji Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre panoro mokytis klasikinio gydomojo masažo, dėstytojai tik paklausė: „Ką jūs čia veiksite turėdama žurnalistinės patirties?“
Bet Ieva įtikino, kad vienas kitam netrukdo.
Žurnalistinis darbas neatšaldė jos noro mokytis klasikinio gydomojo masažo, kurio subtilybių ji šiuo metu semiasi.
„Masažo paskaitose tokių kaip aš yra daug. Žmonės, kurie jau subrendę imtis iššūkių, mokosi prestižine anaiptol nelaikomos specialybės, kurią įgyti nėra paprasta.
Teko atmintinai išmokti ne tik lietuviškai, bet ir lotyniškai visus rankų ir kojų kaulelius! Anatomijos išmanymas masažuotojui yra labai svarbus, todėl kaliau kaip mokykloje kaulų ir raumenų pavadinimus. Ir dabar naktį pažadinta pasakyčiau, kaip vadinasi kaklo sukamasis raumuo lotyniškai“, – kvatodama patikino laikinai laidos prodiuserio pareigas einanti I.Žigaitė.
Į pirmuosius masažo kursus Ieva nuėjo prieš šešerius metus, tad jau išmano apie ajurvedinį, aromaterapinį, viso kūno atpalaiduojamąjį masažą. O kai įvaldys klasikinį gydomąjį, turbūt neatsigins norinčių pas ją masažuotis.
Ievos masažo dažniausiai prašo artimieji ir draugai. Jie ne kartą įsitikino, kad prisilietus masažuotojos rankoms dingo nuovargis, nugaros skausmai, raumenų įtampa.
Kam vis dėlto I.Žigaitei reikia to masažo? Ar ji žurnalistiką iškeistų į masažuotojo darbą? To Ievos klausia dažnas, o ji turi ne vieną atsakymą.
„Pirmiausia mane visuomet domino gilesni, su žmogaus būties pilnatve, harmoningu gyvenimo būdu susiję dalykai. Man patinka joga, meditacija, mušimas būgnais, masažas, aromaterapija, garso terapija.
Visa tai – puikus laisvalaikis ir poilsis. Juk žurnalistams tenka bendrauti su daugybe žmonių, klausytis jų gyvenimo išpažinčių, vėliau dar ilgai dirbti su jų istorijomis, tad natūralu, kad retkarčiais norisi grįžti į save.
Masažas – vienas būdų pasijusti tikrame, ne per kompiuterio monitorių matomame pasaulyje“, – pasakojo Ieva.
Uždega matomas efektas
Tačiau I.Žigaitę masažas labiausiai traukia dėl matomo efekto. Jai džiugu, kad po masažo sesijos žmogui palengvėja – jis pamiršta nereikšmingus rūpesčius, įtampą. Kad tai vyksta, matyti iš šviečiančių bičiulių akių.
„Namuose masažu gelbėjamės ir nuo ligų – peršalus griebiamės aromaterapinio su natūraliais eteriniais aliejais masažo, ir peršalimo simptomų kaip nebūta“, – pasakojo ne kartą savo gyvenimo draugą perkusininką Gediminą Mačiulskį masažavusi Ieva.
Smulkaus sudėjimo žurnalistė patikino, kad norint būti masažuotoju nereikia stiprių rankų ar tam tikros jėgos.
„Masažo esmė – ne vien tik rankos. Svarbiausia, kaip jauti žmogų, su kokiu nusiteikimu prie jo prieini ir kiek jis pats linkęs sau duoti, ar pasitiki specialistu ir jo žiniomis.
Pažvelkite į mažutes tailandietes – joms nereikia raumeningų rankų, o kartais padaro stebuklus“, – sakė laisvalaikiu masažu užsiimanti žurnalistė.
Ievai masažas nėra paviršutinis kūno paglostymas, kraujotakos suaktyvinimas ar raumenų atpalaidavimas, nors galbūt dažniausiai būtent taip apibūdinama ši veikla. Jai masažas – galimybė perduoti teigiamą energiją, dalytis savo gebėjimais ir pagerinti žmogaus savijautą bent kuriam laikui.
To reikia, jei leki pašėlusiu tempu. Todėl žurnalistė savo brangius žmones stengiasi pristabdyti pasiūlydama jiems atgaivą – masažą.
„Juk dažniausiai laisvalaikį praryja buitis – gaminame valgį, plauname indus, vaikams padedame ruošti pamokas arba einame į parduotuvę. Dangus nesugrius, jei valandą leisite sau pailsėti ant masažo stalo, o pailsėjęs šeimos narys visai šeimai suteiks ramybės ir teigiamų emocijų“, – įsitikinusi Ieva.
Diplomų, liudijančių baigtus masažo kursus, žurnalistė jau turi šūsnį. Grįžusi po vienų pusantro mėnesio trukusių mokymų ji priėjo prie išvados: „Arba padedu visus šiuos garbingus popierius į stalčių, arba neriu gilyn. Pasirinkau antrąjį variantą.“
Savo kūną patiki patyrusiems masažuotojams
Tačiau ji neketina mesti žurnalistikos ir užsiimti vien masažu. Ieva sugeba viską suderinti. „Man įdomu daug dalykų, kartais juokauju, kad vieno gyvenimo neužtektų. Daug kas nustemba – tai tu dar ir masažuoji? Ir muši būgnais? Ir dar šoki afrikietiškus šokius?
Viskas įmanoma, kai labai nori ir džiaugiesi tuo, ką veiki. O jeigu dar turi galimybę mokytis, neužsisėdėti vienoje vietoje ir būti įdomi pati sau – puiku“, – savo profesijos ir pomėgių suderinamumu džiaugėsi I.Žigaitė.
Ievai patinka ne tik masažuoti kitus, bet ir pačiai būti masažuojamai. Tačiau kai ji pradėjo mokytis įvairių rūšių masažo, nustojo vaikščioti pas atsitiktinius masažuotojus. Ji dabar žino, ko nori – tik didžiausio profesionalumo.
I.Žigaitė įsitikinusi, kad kiekviena moteris turi turėti savo kirpėją ir ginekologą, taip pat ir masažuotoją.
Ypač veido masažuotoją, kurio rankos padėtų atitolinti pirmuosius senėjimo požymius, tai yra pristabdytų senėjimą. Bet tokių specialistų reikia paieškoti, kol surasi patikimą.
„Aš pati einu pas tą masažuotoją, kuris, kaip jaučiu, visiškai atsidavęs šiam darbui, savo klientui ir linki visa, kas geriausia.
Ir neskuba, nes už durų nestovi kitas klientas. Tokių specialistų neteko sutikti daug – keli jų yra mano mokytojai, kelios artimos draugės.
Kai randi tokį žmogų, net nesvarbu, kokią techniką jis naudoja, – tegul būna tai atpalaiduojamasis, MA-URI ar aromaterapinis masažas, visa esmė – nusiteikimas, sugebėjimas duoti ir imti“, – masažo subtilybėmis dalijosi Ieva.
Kai kurie draugai Ievą jau vadina asmenine masažuotoja. O ji tokį įvertinimą priima kaip pasitikėjimą.
„Puiku, kad draugai sugeba mylėti save skirdami valandą ar dvi masažui. O galimybę prisiliesti prie žmogaus vertinu kaip drąsą eiti ten, kur veda širdis“, – apie antrąjį savo pašaukimą – masažą – pasakojo žurnalistė.
