„Labas, aš – tikras kaunietis, iš Partizanų gatvės“, – sklandžiai lietuviškai pasisveikina programuotojas Timas Websteris.
Iš Pietų Afrikos Respublikos kilusį informacinių technologijų specialistą likimas nubloškė į Kauną.
Tarptautinės bendrovės „Callcredit Information Group“ padalinyje dirbantis duomenų bazių administratorius džiaugiasi po ilgų ieškojimų pagaliau radęs šalį, kurioje patinka ir gyventi, ir dirbti.
Pietų Afrikos banke dirbęs vyras vėliau persikraustė į Didžiąją Britaniją. Ten kelias darbovietes pakeitęs programuotojas džiaugiasi radęs miestą, kuriame puikiai dera gaunamas atlygis bei pragyvenimo lygis.
„Gyvendamas Kaune galiu sau leisti kur kas daugiau nei Londone, kur gyvenimo sparta labai didelė – įtemptas darbas ir namai. Čia galiu gerokai daugiau sau leisti, daugiau laiko skiriu poilsiui, susipažįstu su miestu, taip pat mokausi lietuvių kalbos“, – sakė pašnekovas.
– Gimėte ir augote Pietų Afrikoje. Kaip atsidūrėte Lietuvoje?
– Mane į Lietuvą atvedė meilė. Gyvendamas Londone sutikau būsimą žmoną, iš Šilutės kilusią Solveigą.
Tuo metu man reikėjo permainų, nes monotoniškas darbas didžiuliuose kolektyvuose buvo kiek pabodęs. Kilo mintis atvykti į Lietuvą, susipažinti su šalimi, kurioje užaugo žmona.
Kurį laiką galvojau, kuo čia galėčiau užsiimti. Netikėtai radau skelbimą, jog britų bendrovės „Callcredit Information Group“ padalinys Kaune ieško duomenų bazių administratoriaus. Sėkmingai įveikiau atranką ir šiuo metu gyvenu čia.
Manau, jog sprendimas apsistoti Kaune – vienas geriausių mano gyvenime. Šiame mieste man tiesiog patinka būti.
– Kokie pirmieji įspūdžiai atvykus į Kauną?
– Pripažinsiu, patyriau savotišką kultūrinį šoką. Gimiau ir užaugau Pietų Afrikoje, paskui gyvenau Didžiojoje Britanijoje. Todėl Lietuva bei jos kultūra man buvo kažkas skirtinga ir nauja.
Sprendimą likti Kaune nulėmė ir puiki atmosfera naujoje darbo vietoje. Didžiuliuose biuruose, kuriuose teko dirbti, žmonės neretai net nepažįsta vienas kito. Visa jų veikla ir interesai po darbo orientuoti tik į save, savo poreikius.
Įsidarbinęs Kaune pasijutau kur kas geriau. Lietuviai – gana nuoširdūs ir padėti pasiryžę žmonės. Vien tai, jog esu apsuptas pozityviai mąstančių žmonių, mane labai teigiamai veikia.
Gal kiek nejaukiai jaučiausi pirmąjį darbo mėnesį. Tam įtakos turėjo kalbos barjeras, nes toli gražu ne visi kolegos gerai kalbėjo angliškai. Esu vienintelis užsienietis, dirbantis kompanijos biure. Vėliau net tie, kurie kiek nedrąsiai jautėsi dėl savo anglų kalbos žinių, persilaužė. Nemažai čia dirbančių žmonių tapo mano gerais draugais, mes kartu leidžiame laiką po darbo.
– Nors esate nemažai uždirbantis IT specialistas, neturite automobilio ir naudojatės viešuoju transportu. Koks pirmas buvo jūsų įspūdis sėdus į troleibusą?
– Kai pirmą kartą įlipau į troleibusą, maniau, jog kelionės tikslo nepasieksiu. Jis siaubingai girgždėjo, atrodė – perlūš pusiau. Pirmasis bandymas įsigyti bilietą buvo nesėkmingas, vairuotojas nuolat kartojo „aš nekalbu angliškai“.
Visaip stengiausi paaiškinti, ko noriu, bet nepavyko. Kelias stoteles nuvažiavau taip ir neįsigijęs bilieto.
Miesto centre matau daug į darbus skubančių biurų darbuotojų, verslininkų. Tačiau įlipus į troleibusą atsiveria visai kita gyvenimo pusė. Čia galima sutikti ir girtų, ir piktų, viskuo nepatenkintų žmonių.
Tačiau pozityvūs dalykai nusveria negatyvius. Kauniečiai kartais neįvertina to, ką jie turi. Pavyzdžiui, interneto sparta čia tokia, apie kokią anksčiau galėjau tik pasvajoti.
– Su kokiais sunkumais teko susidurti gyvenant Kaune?
– Iki šiol prisimenu nuotykį su elektroniniu bilietu. Nusipirkęs kortelę nežinojau, kad ją reikia aktyvuoti, apie naudojimą neradau jokios informacijos angliškai.
Mėnesį pats to nežinodamas važinėjau su neaktyvuotu bilietu. Kartą nutiko tai, kas ir turėjo anksčiau ar vėliau įvykti. Įlipo kontrolieriai, nuskenavę mano kortelę pastebėjo, kad bilietas neaktyvuotas. Laimei, baudos tąkart nereikėjo mokėti.
Paskui viena mergina man parodė, kaip reikia aktyvuoti kortelę. Tai labai paini ir sudėtinga sistema, o keisčiausia, kad internete apie tai nėra jokios informacijos.
– Kuo jums labiausiai patinka šis miestas?
– Nepaisant tam tikrų nepatogumų, Kaunas man labai patinka. Tai nedidelis, jaukus ir labai mielas miestas, kuriame yra daug žalumos.
Kelionė į darbą troleibusu trunka vos 20 minučių. Palyginti su tuo, kiek laiko kasdienėms kelioms sugaišdavau dirbdamas Johanesburge bei Londone, tai – iš tiesų nuostabu.
Be to, pastebėjau, jog Kaunas – labai saugus miestas. Galiu nesibaimindamas vaikščioti gatvėmis, žinau, kad manęs niekas neužpuls.
Laisvalaikiu kartu su žmona kuriame interneto projektą „saylabas.com“, transliuojame lietuvių kalbos pamokėles. Artimiausiu metu turiu minčių parengti anglų kalba pristatymus apie Kauną, išskirtines jo vietas. Manau, jog į Kauną gyventi ir dirbti galėtų persikelti ir daugiau specialistų. Čia labai plečiasi IT sektorius, kuriamos darbo vietos, o gerų, aukšto lygio specialistų trūksta.
