Įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio
Lenkė tikino turinti idealų vyrą, kurį sutiko prieš dvylika metų Bonos universitete Vokietijoje. Tuo metu R.Norkus buvo gavęs doktoranto stipendiją Bonos universitete, o Renata čia studijavo pagal studijų mainų programą, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Renata įsimylėjo Rimvydą iš pirmo žvilgsnio – lenkaitės širdis nujautė, kad lietuvis galėtų tapti jos vyru.
Rimvydas ją sužavėjo santūrumu, paprastumu. Toks jis išliko iki šiol.
R.Mienkowska-Norkienė juokavo, kad jei bendraudami vokiškai – tokia neromantiška kalba – vienas kitą pamilo, vadinasi, jausmai buvo tikri. Iš meilės vyrui ji per pusmetį išmoko lietuvių kalbą, o jis su žmona ir jos artimaisiais dabar susikalba lenkiškai.
Tačiau prieš devynerius metus šeimą sukūrusiai Renatai dažnai tenka kirsti Lenkijos ir Lietuvos valstybių sieną, kad susitiktų su vyru. Jis dirba Vilniuje, ji derina darbus Varšuvos ir Lietuvos sostinėje įsikūrusio Mykolo Romerio universitetuose.
R.Mienkowska-Norkienė įsikūrusi per dvi vietas: Varšuvoje gyvena su septyneriais metais jaunesne seserimi Justyna nuosavame name, Vilniuje – su vyru jo bute.
„Pastaruoju metu tris ar keturias dienas per savaitę praleidžiu Lietuvoje, likusį laiką – Lenkijoje. Anksčiau Vilniuje lankydavausi rečiau – kartą per dvi ar tris savaites, dabar gerokai dažniau tenka atvykti dėl darbo Mykolo Romerio universitete“, – pasakojo karjerą ir šeiminį gyvenimą sėkmingai derinanti R.Mienkowska-Norkienė.
Varšuvos universiteto Žurnalistikos ir politikos mokslų fakulteto studentams ji dėsto Europos Sąjungos teisę. Tai pagrindinis jos darbas. Moters sutuoktinis, teisės profesorius R.Norkus irgi skaito paskaitas Mykolo Romerio universitete.
„Pagal išsilavinimą esu politologė, bet Varšuvos universitete esu baigusi tarpfakultetines studijas, kurių metu rašiau ne vieną magistro darbą. Studijavau įvairiuose fakultetuose, apgyniau politologijos ir teisės mokslų disertacijas.
Lietuvoje esu profesorė, o Lenkijoje – socialinių mokslų daktarė, nes mano tėvynėje dar reikia apginti habilitaciją“, – apie mokslinės karjeros siekius pasakojo R.Mienkowska-Norkienė.
Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininko R.Norkaus žmona niekada negirdėjo vyro raginimų, kad ji turėtų visam laikui įsikurti Vilniuje. Išsižadėti karjeros tėvynėje moteris nenorėtų.
Persikelti pas vyrą nėra būtinumo
Renata užaugo verslininkų šeimoje netoli Lomžos su dviem jaunesniais broliais ir seserimi. Kadangi visi vaikai studijavo Varšuvoje, tėvai sostinėje jiems pastatė namą, kad nereikėtų nuomotis būsto ar gyventi bendrabutyje.
Tačiau šiuo metu nuosavame name gyvena tik seserys, o broliai jau išsikraustė. Vienas jų Varšuvoje įkūrė bendrovę, kurioje dirba apie tris šimtus darbuotojų. Kitas ruošiasi perimti tėvų verslą – kaime prie Lomžos esančią kepyklą.
Kai Renata iš Varšuvos automobiliu važiuoja į Vilnių, visada užsuka papietauti arba pernakvoti tėvų namuose – mat jie pakeliui vykstant pas vyrą.
Aplankiusi sutuoktinį žmona grįžta į tėvynę: „Persikelti pas vyrą nėra būtinumo.
Dabar gyvename kiekvienas sau – kaip mums geriausia. Kaip mokslininkė turiu likti Lenkijoje. Kol neturime vaikų, galiu keliauti per dvi valstybes. Man tinka toks gyvenimo būdas, nes esu neramios sielos ir vienoje vietoje ilgiau ištverti būtų sunku.“
Kelių dienų susitikimai porą lydėjo nuo pat draugystės pradžios, todėl ir sukūrus šeimą gyvenimo ritmas nesikeitė.
Juodu ištisai kartu yra praleidę tik pusmetį, kai Renata buvo gavusi doktoranto stipendiją Vilniaus universitete.
Tuomet ji su Rimvydu tuos šešis mėnesius gyveno doktorantų bendrabutyje Saulėtekio alėjoje.
Nors po to pora persikraustė į butą, mylimoji retai būdavo namuose.
„Susipažinusi su Rimvydu bandžiau susieti savo mokslinę karjerą su Lietuva“, – tikino Renata, doktorantūros studijas gilinusi Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
Tačiau doktorantė vis turėdavo grįžti dėstyti į Varšuvos universitetą. Toks šeimos gyvenimo būdas jau nusistovėjo, nes R.Norkus profesinės karjeros aukštumų siekė Vilniuje.
Mokslininkė pripažino nesanti labai šeimyniška, bet tai santykiams su vyru netrukdo. „Nemoku virti ir kepti, mano vyras tai daro geriau“, – neslėpė R.Mienkowska-Norkienė.
Blynus dažniau kepa vyras
Kai žmona aplanko vyrą, dažniausiai savaitgalio rytą jis kepa blynus, ruošia arbatą. Tai jau tapo šeimos pusryčių tradicija. Tačiau neseniai Renata ketino Rimvydui pateikti kulinarinę staigmeną – nutarė namuose Vilniuje paruošti chinkalius, kurių ragavo gruzinų virtuvės restorane.
Tą sekmadienį sutuoktinis valė langus, o žmona ruošė gruziniškus pietus.
„Verkiau minkydama tešlą – nežinojau, ką blogai padariau: mažai ar per daug miltų įbėriau, nes viskas lipo prie rankų. Jaučiausi bejėgė, supratau, kad iš tiesų virti ir kepti – ne man. Vyras juokėsi iš to, kad ėmiausi patiekalo, kurį sunku pagaminti“, – apie žlugusius pietus prisipažino mokslininkė.
O sutuoktiniui virtuvėje suktis patinka labiau negu žmonai – jis įgudęs paruošti charčio sriubą, viščiukų širdelių troškinį, lietinius su įvairiais įdarais. „Rimvydas – tobulas vyras. Man labai pasisekė“, – kvatojo R.Mienkowska-Norkienė.
Bet ar pasisekė sutuoktiniui, susiejusiam gyvenimą su keliaujančia žmona?
Šis klausimas Renatą vėl privertė nusijuokti: „Jam be galo nepasisekė dėl to, kad aš nesėdžiu namuose.
Bet dar draugystės pradžioje pasakiau: ta diena, kai lauksiu tavęs paruošusi vakarienę ir bambėsiu, kad per vėlai atsisėdai prie stalo ir valgis atšalo, greičiausiai bus paskutinė mūsų santykių diena.“
Vilioja ir laisvė
Mokslininkė negali įsivaizduoja, kad ji turėtų gyventi taip, kaip dažna ištekėjusi moteris.
Kita vertus, jos sutuoktiniui pasisekė dėl to, kad žmonos dažnai nebūna namuose ir jis turi nemažai laisvės – gali ilgiau išsimiegoti arba užsiimti tuo, kas jam patinka, tai yra pažaisti tinklinį.
„Žinoma, kartais vyras norėtų, kad būčiau šalia. Tai jutau ir tuo metu, kai jis tapo Aukščiausiojo teismo pirmininku. Stengiausi būti kuo dažniau Lietuvoje, kad galėčiau jam padėti. Darbo klausimais negaliu patarti, bet sutuoktiniui galima pagelbėti morališkai“, – pripažino moteris.
Poros santykiai paremti tam tikromis taisyklėmis – jeigu jie ne kartu, ryšį palaiko per skaipą. Dvidešimt keturios valandos – ilgiausias laiko tarpas, kai gali būti nesikalbama.
Tai gali nutikti tik dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, sutuoktiniai yra išvykę į komandiruotę ar skaito pranešimus konferencijose.
Poros santykius paįvairina ir bendravimas įvairiomis kalbomis. Nors jie gali kalbėtis vieno ar kito gimtąja kalba, pastaruoju metu panoro sustiprinti rusų kalbos įgūdžius. Šia kalba jie šnekėdavosi prieš išvykdami į Ukrainą, nes R.Norkus Kijeve dalyvavo konferencijoje, žmona buvo lydintis asmuo.
„Man ta viešnagė buvo naudinga – ruošiuosi konferencijai, vyksiančiai Austrijoje.
Joje pasisakysiu apie Lenkijos požiūrį į Ukrainos ir Rusijos konfliktą, santykius ir kodėl mano šalis pasirinko Ukrainos rėmimo kelią. Pirmąkart viešėjau Ukrainoje, pamačiau, kuo gyvena ukrainiečiai, ką jie galvoja apie karinę ir politinę situaciją“, – pasakojo R.Mienkowska-Norkienė.
Atostogauja visada kartu
Sutuoktiniai vienas prie kito derinasi ne tik vykdami į profesines konferencijas.
Šeima būtinai kartu planuoja atostogas – kiekvieną vasarą dvi savaites mėgaujasi poilsiu Juodkrantėje.
Nors sutuoktiniai dažnai būna atskirai, jiems tai – ne kliūtis laikytis sveikos gyvensenos.
Taip sutapo, kad ir Rimvydas, ir Renata negeria kavos, nevartoja alkoholio, nerūko.
„Gyvename labai sveikai, nors ir kaip nuobodžiai tai nuskambėtų“, – sakė žmona.
Ji neslėpė esanti didesnė lengvabūdė negu vyras, todėl jis žmonai dažnai primena, kad rytą darytų mankštą ir išgertų stiklinę vandens su citrinų sultimis arba kartu eitų žaisti tinklinio.
Kodėl jaunas vyras taip skrupulingai rūpinasi savo sveikata?
Žmonos įsitikinimu, Rimvydui sveika gyvensena padeda siekti karjeros.
Skirtingose valstybėse gyvenantys ir tik kas keletą dienų susitinkantys sutuoktiniai vienas kitam nepažeria priekaištų dėl buities, nes yra įpratę visas problemas spręsti savarankiškai. Todėl niekas nėra girdėjęs jų besiginčijančių.
„Kartais pokalbių metu pasakau: „Žinok, su tavimi nesutinku.“ Tuomet arba aš, arba jis nusileidžiame“, – šyptelėjo Renata.
Nei Rimvydo, nei Renatos tėvai nebando jų pamokyti, kaip gyventi. Kadangi vieni gyvena Klaipėdoje, kiti – netoli Lomžos, sutuoktiniai su tėvais ir uošviais nedažnai susitinka.
Ar karjeros aukštumų pasiekę vyras ir žmona patenkinti tuo, kad didžiąją gyvenimo dalį sudaro darbas?
„Gyvename darbingą gyvenimą, todėl jis savaime yra įdomus. Man niekada nieko netrūko.
Vaikų dar neturime, tačiau kaip Dievas duos, taip ir bus“, – sakė Renata.
Prieš keletą metų vienoje Lietuvos televizijos laidoje dalyvavusi R.Mienkowska-Norkienė, pareiškusi savo nuomonę, kad moteris pati gali spręsti, kada norėtų turėti vaikų, sulaukė ugningos kritikos.
Laidos dalyviai užsipuolė Renatą, kaip ji galinti taip kalbėti, nes vaiko gimimas moteriai – svarbiau už karjerą.
„Atsiprašau dėl savo nuomonės, bet tai nėra svarbiausia. Pirmiausia vaiko gimimas nepriklauso tik nuo moters.
Jei būsime su vyru pasiruošę susilaukti vaikų, tai ir nutiks.
Tuo labiau aš vis dar manau, kad esu labai jauna.
Manau, mano vyras irgi jaučiasi taip pat“, – sakė R.Mienkowska-Norkienė.
Abu sutuoktiniai moka po penkias užsienio kalbas
Seimas 2014 metų gruodžio 20 dieną R.Norkų paskyrė Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininku. Šios pareigos – aukščiausias jauno teisėjo karjeros įvertinimas. R.Norkus teismų sistemoje dirba 15 metų. 1999–2003 metais jis dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme konsultantu bei šio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėju. 2003–2009 metais ėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėjo ir Teismų praktikos departamento direktoriaus pareigas. 2010–2012 metais R.Norkus dirbo Lietuvos aukščiausiojo teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriumi.
2012 m. buvo paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, nuo 2013 metų balandžio iki 2014-ųjų pabaigos dirbo Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teismo teisėju. Nuo 2003 metų R.Norkus dirba ir pedagoginį darbą. 2005 metais jam suteiktas socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnis, nuo 2012 metų jis – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedros profesorius. R.Norkus teisės studijas baigė Vilniaus universitete, o socialinių mokslų daktaro laipsnį įgijo Mykolo Romerio universitete. Taip pat yra studijavęs Vokietijos Brėmeno ir Kylio universitetuose, atlikęs mokslinius tyrimus Šveicarijos Lozanos, Vokietijos Bonos, Hamburgo Maxo Plancko ir Didžiosios Britanijos Oksfordo universitetuose. Jis yra paskelbęs nemažai mokslinių publikacijų, skaito paskaitas teisėjams, aktyviai dalyvauja rengiant teisės aktų projektus. Teisėjas moka anglų, vokiečių, rusų, lenkų ir prancūzų kalbas.
R.Mienkowska-Norkienė taip pat moka tiek kalbų, kiek vyras. Mat užsienio kalbos pravertė ne tik dirbant mokslinį darbą. „Turėjau didelę motyvaciją mokytis lietuvių kalbą, nes Rimvydas – fantastiškas vyras. Kai susipažinau su juo, iškart supratau, kad jis – atsakingas, turintis humoro jausmą, neišpuikęs, siekiantis savo tikslo ir geras žmogus“, – sakė R.Mienkowska-Norkienė, kuri per pusmetį kasdien lietuvių kalbai skirdama po 6–7 valandas išmoko kalbėti ir rašyti lietuviškai. Iki pažinties su R.Norkumi moteriai neteko girdėti lietuvių kalbos ir netgi lankytis Lietuvoje.
Ištekėjusi už R.Norkaus, Renata pasirinko dvigubą pavardę. Ji įvardijo dvi priežastis, kodėl prie lenkiškos savo pavardės pridėjo lietuvišką vyro. Pirma, dėl feminizmo – moteris nematė priežasties, dėl ko turėtų atsisakyti savosios pavardės. Antra, iki santuokos ji buvo publikavusi mokslinių straipsnių, dirbo dėstytoja, todėl keisti pavardę būtų buvę netikslinga, nes visi ją pažįsta pagal mergautinę pavardę. O pridėjus vyro pavardę prie savosios lenkė jautėsi nepraradusi identiteto: „Kodėl lietuviai neturėtų žinoti, kad esu lenkė, o lenkai, kad mano sąsajos su Lietuva yra labai stiprios. Rimvydas dėl to niekada neprieštaravo, nes jis neturi nesveikų ambicijų.“
