Įkalbinėti ateiti į svečius pas Greičiūnus niekada nereikia: visi žino – vakaras bus puikus, o šeimininkai vėl visus kuo nors nustebins. Bus apgalvota kiekviena net menkiausia detalė, o scenarijus rengtas kelis mėnesius.
Visos klaipėdiečių rengiamos šventės skiriasi. Šįkart ji buvo pavadinta „Subatos vakarėlį balnojau juodbėrėlį“.
Gėlių kompozicijomis ir tautinėmis juostomis išpuoštame kieme liejosi lietuviška muzika, svečiai skanavo lietuviškų patiekalų.
Klaipėdos etnografinis ansamblis „Kuršių ainiai“ papasakojo, kaip Klaipėdos krašte vestuvės buvo švenčiamos prieš porą šimtmečių. Atlikėjai ne tik dainavo ir šoko, bet ir mokė svečius senųjų krašto šokių.
Nuobodžiauti nebuvo kada – vyko lietuviškų mįslių ir patarlių konkursai. Svečiai rungėsi pasidaliję į aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių, klaipėdiškių grupes.
Šeimininkai pasakojo apie Botsvaną, kur jau lankėsi du kartus. Čia keletą metų gyveno jų dukra Jolanta, kurios vyras – Amerikos lietuvis diplomatas Dovas Šaulys.
Pasakojimo būta įdomaus, juo labiau, kad V.Greičiūnas savo įspūdžius fiksuoja fotoaparatu. Keliems svečiams itin pasisekė – jiems burtų keliu atiteko tapybos darbus primenančios įspūdingos fotografijos.
Greičiūnų namų kiemą puošia garsių skulptorių darbai, sukuriami ypatingomis progomis. Prieš trejus metus per auksines vestuves atidengtas skulptoriaus Vytauto Balsio granitinis kūrinys – ant ąžuolo lapo nutūpęs paukštis.
Netradicinę 50-ojo gimtadienio dovaną jie įteikė savo dukrai Jolantai – grakščią palmės lapą ir moters figūrą primenančią skulptūrą.
Gimus sūnui Žilvinui buvo pasodintas ąžuolas. Jo keturiasdešimtmečio proga šalia ąžuolo pastatytas granitinis suolas, kurį sukūrė Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas.
Greičiūnų kieme ant aukšto stiebo plaikstosi šeimos vėliava. Šeimos herbe – du ožiaragiai (abu Greičiūnai gimę po šiuo Zodiako ženklu), ąžuolas ir žibutė – sūnus Žilvinas ir dukra Jolanta, dvi gilės – vaikaičiai, Klaipėdos miesto herbas, jūrų vandenis skrodžiančio laivo kontūrai.
Greičiūnai jau 45 metus gyvena 1934 metais statytame name. Kažkada jie čia įsikėlė kartu su V.Greičiūno tėvais, dabar kartu gyvena sūnaus šeima.
Pedagogė ir medikė I.Greičiūnienė ilgą laiką vadovavo specializuotam vaikų darželiui su regos sutrikimais. V.Greičiūnas buvo vienas iš Klaipėdos miesto vadovų, paskutiniuosius dešimtmečius vadovavo jūrinėms kompanijoms, buvo Seimo narys. Dabar, kaip abu juokauja, išėjo į neterminuotas atostogas. Tačiau užsisklęsti namuose – ne jų būdui.
„Mes nenuobodžiaujame: tvarkome namus, kiemą, sodą, lankome koncertus, spektaklius, einame pas bičiulius, laukiame jų savo namuose“, – sako jaunatviškumo nestokojanti moteris, su draugėmis lankamti ir linijinių šokių klubą.
Meno kūriniais jie puošia ne tik savo namus, bet ir Klaipėdą.
Šalia Danės upės iškilo paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui – Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas raitelis ant žirgo.
Iniciatyvos ėmėsi Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo tarybos nariai, kuriems vadovauja V.Greičiūnas. Viskas buvo padaryta iš privačių lėšų.
Raitelis ant žirgo – jau antras V.Greičiūno iniciatyva miestui padovanotas meno kūrinys. Pirmasis – vieningą Lietuvą simbolizuojanti granito arka – iškilo 2003 metais. Kūrinio autorius – Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas.
8 metrų aukščio arka, kuriai panaudota 150 tonų iš Kinijos atvežto granito, pastatyta minint Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines.
Ant viršutinės granito sijos iškalti rašytojos Ievos Simonaitytės žodžiai „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“.
