Už idėją, kaip surengti vestuves, – 30 tūkstančių eurų, o ruoštis joms kartais užtrunka net metus. Ar galite įsivaizduoti, kokius jaunųjų troškimus kartais turi įgyvendinti vestuvių planuotojai? Ar jie visada sutinka vykdyti įnoringiausius nuotakos ir jaunikio kaprizus? Pavyzdžiui, sukurti tokią gėlių arką, kokia buvo per Didžiosios Britanijos princo Williamo ir Catherine santuokos ceremoniją.
Kad vestuvės būtų nepriekaištingos, jų organizatoriams tenka nueiti ilgą kelią. Kartais net atskraidinti šampano butelį iš kito pasaulio krašto, nes taip pageidavo jaunieji.
Šiaulietė Arneta (25 m.) vestuvių rengimu susidomėjo ruošdamasi pati tekėti. Iki tol jai pritrūkdavo ryžto ir pasitikėjimo savimi. Savo vestuves moteris planavo beveik metus, per juos didžiąją dalį laiko ieškojo informacijos internete, lankėsi parodose, vartė užsienio žurnalus, konsultavosi su fotografais, operatoriais, vedėjais.
Sukaupusi daug naudingos informacijos ir atšokusi savo vestuves ji nutarė, kad reikia ir toliau tuo užsiimti. Juolab kad svečiai buvo labai patenkinti jos surengta švente.
„Tai mane įkvėpė“, – darbų pradžią prisimena Arneta.
Vestuvių ir kitų didesnių švenčių organizavimu ji užsiima jau keletą metų. Be to, socialiniame tinkle sukūrė puslapį „Nimfos vestuvės“, kuriame jau daugiau negu metus kasdien dalijasi patarimais, pasiūlymais, naujomis idėjomis, teikia konsultacijas poroms, kurios ruošiasi savo didžiajai šventei.
„Kiekviena pora man ypatinga. Kiekvienos vestuvės – naujas iššūkis. Nebūna vienodų vestuvių, su kiekviena švente tobulėju ir aš. Prie kiekvieno žmogaus reikia mokėti prieiti ir suprasti, ko jis nori, ir pasiūlyti tai, kas labiausiai tiks ir patiks“, – sakė šiaulietė.
Viena populiariausių vestuvių tradicijų – nuotakos puokštės metimas – atkeliavo iš Amerikos. Kartą jaunoji nusprendė neturėti gėlių puokštės, tad Arnetai reikėjo pasukti galvą, kaip įdomiai ir kitaip surengti nesamos puokštės metimą.
„Galiausiai nusprendėme, kad puotoje dalyvausiančios merginos galės laimėti jaunosios auskarus, o vaikinai – jaunikio sąsagas“, – savo sumanymais dalijosi Arneta.
Vestuvių planuotoja jauniesiems tampa tarsi geriausia drauge. Su jais ji nuolatos susitinka, skambina, rašo žinutes net sekmadienio vakarais.
Arnetai dar neteko sutikti jaunųjų, kurie norėtų tradicinių vestuvių – su armonikomis grojančiais muzikantais, piršlio korimu ir sėdėjimu vien tik prie stalo.
Vestuvės vis labiau modernėja, tačiau visi jaunieji prašo tėvų palaiminimo, šeimos židinio perdavimo ir pirmojo jaunųjų šokio.
„Esu šiaulietė, tačiau dirbu visoje Lietuvoje. Negaliu pasakyti, kad šiauliečių ar sostinės sužadėtinių norai labai skiriasi. Nesvarbu, kokiame mieste būsimi jaunavedžiai gyvena, kiekvienam svarbiausia prisiekti amžiną meilę artimųjų akivaizdoje“, – kalbėjo Arneta.
Vieni nori žaismingų, valiūkiškų vestuvių sodyboje, kiti – romantiškos šventės gamtoje, treti savo šventę kuria prabangiuose dvaruose. Yra porų, kurios vestuves surengia tik sau, be jokios pompastikos ir gausaus giminių būrio.
Arneta tikino, kad filmuose rodomos viskuo nepatenkintos nuotakos siaubūnės – toli nuo realybės.
Moteris taip pat paneigė mitą, esą vyrams vestuvių šventė visai nerūpi.
„Galbūt nustebinsiu, tačiau jaunikiai ne tik prisideda finansiškai. Į susitikimus jie ateina vedami savo būsimos žmonos, bet visada itin aktyviai dalyvauja diskusijose.
Beje, vyrai priima racionalius sprendimus, nuleidžia ant žemės būsimas nuotakas, nes jų svajonės kartais būna beribės“, – sakė Arneta.
Į vestuvių planuotoją poros dažniausiai kreipiasi vėlyvą pavasarį, prašydamos suplanuoti šventę nuo pradžios iki pabaigos. Tačiau atėjus vasarai ji gauna vis daugiau užklausų su prašymais pakonsultuoti prieš pat šventę, kad įsitikintų, ar viskas tiksliai sudėliota į savo vietas.
Arneta perspėja: geriau nieko nedaryti paskutinę minutę, nes gali būti nemalonių staigmenų – maisto tiekėjai jau būna užsiėmę, atlikėjų darbo grafikai perpildyti.
„Kai kuriems gali atrodyti, kad vestuvių planavimas – lengvas ir malonus darbas. Tačiau ne visada jis toks.
Kone kasdien daug valandų tenka praleisti prie kompiuterio, naršyti internete, domėtis naujomis idėjomis, besikeičiančiomis tendencijomis.
Drąsiai galiu sakyti, kad pagrindiniai mano darbo įrankiai – kompiuteris ir telefonas. Nepamirškime ir to, kad dirbame savaitgaliais. Prieš kiekvieną šventę būna darbų karštinė. Pavyzdžiui, reikia balionų. Atrodo, toks paprastas daiktas, kurį galima gauti bet kur.
Tačiau jei šventė vyksta mažesniame mieste, jų negalima įsigyti. Tokiu atveju juos reikia užsisakyti iš artimiausio didesnio miesto. Tai dar padidina išlaidas“, – pasakojo vestuvių planuotoja.
Tačiau net ir gerai viską sudėliojus, kurioziškų situacijų išvengti pavyksta ne visuomet.
„Kartą atidarydama šampaną juo apsipurškiau nuo galvos iki kojų.
Atidaryti reikėjo 5 butelius, o jie visi buvo šilti ir suplakti. Laimė, diena buvo vėjuota ir šilta, todėl jauniesiems ir jų svečiams išėjus iš metrikacijos skyriaus jau buvau sausa, tačiau limpanti ir kvepianti šampanu“, – pasakojo Arneta.
