Nors jųdviejų nesieja giminystė, verslininkės sutaria lyg būtų šeimos narės.
Net skirtingi moterų charakteriai nesutrukdė kartu bristi ir į tą pačią verslo upę – senamiestyje jos šeimininkauja vintažinių drabužių parduotuvėje „Pudrinė“, nes abi domisi mada.
„Pudrinę“ jos atidarė prieš septynerius metus, užklupus ekonominei krizei.
Kodėl būtent tuo sunkiu metu atsirado jų verslas?
Neringa: Tuo metu perkamoji galia buvo stipriai nukritusi, bet nesvarbu, kokie laikai, moterys vis tiek nori puoštis. Tad mūsų „Pudrinė“ pradėjo nuo dėvėtų, bet gerų daiktų, kurie buvo įperkami.
Andželika: Nereikėtų to vertinti kaip tiksliai apgalvoto strateginio verslo plano. (Nusijuokia.) Verslo pradžia sutapo su nuoširdžiu noru dirbti ir susiklosčiusia palankia situacija, kuri pamažu kito prisitaikant prie rinkos poreikių ir mūsų požiūrio.
– Esate ne tik verslo partnerės, bet ir draugės. Ar lengva išlaikyti draugystę kartu dirbant?
Andželika: Tikra tiesa, kad mes pažįstamos nuo vystyklų! (Juokiasi.) Vienas kiemas, ta pati mokykla, netgi vienas suolas ir tikra bėda mokytojoms, nes plepėjimas buvo jau nuo vaikystės užprogramuotas abiem!
Vėliau – skirtingi universitetai, tačiau tai tikrai nepakeitė mūsų santykių, atvirkščiai, leido tobulėti ir nenusibosti viena kitai kasdienybėje.
Juk draugystė – ne buvimas nuolat kartu. Svarbiau jausmas, kai susitikus po ilgesnio laiko baigi prieš mėnesį nebaigtą pasakyti mintį.
Neringa: Esame labai skirtingos, o, kaip žinoma, priešingybės traukia, dėl to ir nėra nuobodu. Nors kai būname kartu, kvėpuojame vienu ritmu.
– Ar jūsų santykiai patyrė krizių?
Andželika: Man pats žodis „krizė“ skamba juokingai, kai tai siejama su mano ir Neringos draugyste. Mes taip seniai kartu, kad jaučiamės tarsi viena šeima.
Todėl priimu žmogų tokį, koks jis yra, bet tai nereiškia, kad mes nesprendžiame iškylančių problemų.
Neringa: Ne, krizių neišgyvenome. Būna visko, tačiau pakantus elgesys padeda rasti sprendimus.
– Abi auginate po sūnų. Ar dėjote pastangų, kad jie draugautų, sutartų?
Neringa: Mano sūnui Matui – 16 metų. Paauglystė – nelengvas metas, bet jei motinos bendrauja, natūralu, kad vaikai taip pat bendrauja.
Andželika: Auginu 10 metų nuostabų sūnų Kiprą, kuris visada randa kalbą su bet kurio amžiaus vaikais, todėl man tai – tik geras pavyzdys, kaip vaikai sugeba bendrauti nuoširdžiai ir be jokių išankstinių nusistatymų!
– Ar judvi darbe kasdien susitinkate? Gal dirbate skirtingomis dienomis, kad būtų abiem naudinga ir viena kitai nepabostumėte?
Andželika: Taip, mes dirbame skirtingomis dienomis, nes turime ir kitos veiklos. Tačiau mums „Pudrinė“ – tarsi gyvas organizmas, gyvenimo būdas ir maloni veikla, todėl neišvengiamai kasdien susiskambiname ne vieną ir net ne penkis kartus!
Nesiskirstėme iš anksto darbais, bet susiklostė taip, kad aš daugiau užsiimu vadyba, o Neringa tvarko finansus.
Neringa: Prekybos savaitė trunka šešias darbo dienas, tad padalinti jas per pusę – nesudėtinga matematika. (Juokiasi.)
– Parduotuvės pavadinimas – įmantrus, skambus. Kuri tokį sugalvojo?
Neringa: Pavadinimas kilo iš žodžio „pudra“, o tai apibrėžia, kas yra trapu, subtilu, moteriška ir neatsiejama kasdienybės dalis.
Be abejo, jei esi moteris, ši kosmetikos priemonė turėtų būti svarbi visoms – ir jaunoms, ir vyresnėms.
Andželika: Neringa pasikuklino – parduotuvės pavadinimą sugalvojo ji. Ir aš negalėčiau surasti tinkamesnio, moteriškesnio apibūdinimo mūsų mažai ir jaukiai parduotuvėlei, įsikūrusiai senamiesčio širdyje.
Kiemelis itin traukia užsienio svečius. Čia moterys susitinka paplepėti, dalijasi savo paslaptimis ir silpnybėmis, tarsi būtų atsidariusios pudrinę ir žvelgtų į jos veidrodėlį.
– Kokių apdarų moterys dairosi jūsų parduotuvėje? Ar pačios rengiatės tuo, ką siūlote pirkėjoms?
Neringa: „Pudrinėje“ galima rasti labai stilingų drabužių.
Esame šiuolaikiškos – pačios nešiojame tokius drabužius, kokius norime, kad vilkėtų ir mūsų klientės.
Andželika: Mūsų parduotuvėlė – tarpinė stotelė tarp geidžiamų naujovių ir neblėstančios klasikos.
Aklai nesivaikome mados, bet nuoširdžiai stengiamės parinkti tinkamus drabužius konkrečiai moteriai. Juk apdarai į „Pudrinę“ atkeliauja iš nuostabių moterų, kurios daug keliauja, mėgsta madą ir kokybę.
Mano su Neringa darbas – atsirinkti tai, kas mums atrodo gražu, aktualu, kokybiška ir būtent tai, ką dėvėtume pačios.
Svarbiausia – drabužį reikėtų derinti prie gyvenimo būdo, bet tikrai ne etiketės lemia pasirinkimą.
Mūsų atrinkti, užsakyti daiktai laukia moterų, kurios mumis pasitiki, nebijo paeksperimentuoti, ir visai nebūtina iškart pirkti, juk kartais malonu tiesiog matuotis, plepėti ir svarstyti.
– Jūs pačios rengiatės panašiai kaip seserys.
Neringa: Aprangos stilius būnant kartu, einant į tuos pačius renginius ir laikantis aprangos kodo supanašėja. Kasdienybėje jis šiek tiek skiriasi. Aš – labiau minimalizmo atstovė, nors kartais rengiuosi ir pagal nuotaiką.
Andželika: Kai dirbi kartu, keliauji, domiesi mada ir jos tendencijomis, natūralu, kad ir požiūris į stilių sutampa.
Tačiau tai nereiškia, kad neturime ko nors savita. Man stilius – gyvenimo būdo atspindys, o dažniausiai jis – sportiškas, derinant naujoves ir klasiką.
– Kokios jūsų vasaros atostogos?
Neringa: Mums vasaros atostogos – kone kiekvieną savaitgalį. Taikomės prie lietuviškų orų, o jeigu pasiseka, prasitęsiame savaitgalį! Be abejo, buvo ir suplanuotų kelionių, ilgesnių nei savaitgalinės.
Andželika: Kadangi viena mano aistrų – kelionės, bent jau dalį vasaros stengiuosi praleisti nuostabiame Lietuvos pajūryje. Ir niekas manęs tegu nesistengia įtikinti, kad čia blogai!
Viskas priklauso nuo požiūrio. Net ir vėlų vakarą sėdime su Neringa terasoje, kalbamės, vaikai sumigę. Po judrios dienos paplūdimyje ko dar norėti?
– Abi esate gimusios kovo mėnesį. Ar kartu švenčiate gimtadienius?
Andželika: Tarp mūsų gimtadienių – tik kelių dienų skirtumas, todėl ir šventė tapo bendra, su bendrais draugais.
– Ar dalijatės asmeninėmis paslaptimis, patarimais?
Neringa: Ar gali būti taip, kad draugės tuo nesidalintų? Turbūt gali, tik ne tos, kurios pasitiki viena kita šimtu procentų!
– Kokios kolegės ir draugės savybės jums patinka, o kokios – ne prie širdies?
Andželika: Neringa tokia smulkmeniška – visiška mano priešingybė. Tačiau negalėčiau to vertinti kaip trūkumo, greičiau tai tų savybių, kurių neturiu, papildymas. O visa kita priklauso nuo požiūrio.
Neringa: Su Andželika bendrauti paprasta ir lengva. Aš – kiek lėtesnė ir smulkmeniškesnė, todėl tos savybės papildo mūsų tandemą.
– Ar jūsų pomėgiai bendri? Gal kaip tik atsiribojate laisvalaikiu skirtinga veikla?
Neringa: Praleidžiant daug laiko kartu ir dar kartu dirbant pomėgiai tampa panašūs.
Mus sieja mada, geras maistas, atostogos, pokalbiai, kultūra.
Andželika: Mėgstu aktyvesnį laisvalaikį. Su sūnumi išbandėme snieglenčių ir vandens sportą. Man patinka patirti ką nors nauja. Juk nebūtina su drauge ištisai kartu leisti laiką – aš turiu savo gyvenimą, kaip ir ji.
