Miegant mažiausiajam šeimos pagrandukui Matui, kuriam dabar vos šešeri mėnesiai, visi vaikai vaikšto ant pirštų galiukų. Čia ne tik tėvai rūpinasi vaikais, bet ir vaikai saugo vienas kitą.
Tačiau kad ir kaip darniai sutartų mažieji, šeimos skurdas tiesiog bado akis. Koridoriuje vis dar nėra grindų, vaikai miega ant senų lovų ar net sustumtų fotelių, o vienintelė būstą šildanti krosnis baigia sugriūti. „Žiemą ant lubų būna net sniego“, – atsidūsta 37 metų Jūratė Šebelskienė.
Dirba, kad grąžintų skolas
Gausi šeimyna gyvena vien iš socialinių pašalpų – iš jų pasak mamos J.Šebelskienės kas mėnesį susidaro apie 600 eurų. Jos vyras Giedrius Šebelskis dirba traktoristu, taip pat imasi papildomų darbų, tačiau dėl šeimą ištikusios mažojo Danieliaus ligos G.Šebelskis dirba vien tam, kad grąžintų susikaupusias skolas.
„Kai Danielius susirgo, tėtis negalėjo dirbti, nes būdavo su juo ligoninėje. Todėl jis skolinosi pinigų iš jį samdančio ūkininko, kad galėtų pinigų palikti man su kitais vaikais. Dabar jis turi tą skolą grąžinti. Jis išeina į darbą paryčiais ir grįžta tik kokią dvyliktą nakties – juk dabar pats darbymetis, o jis traktoristas, – pasakojo J. Šebelskienė. – Bet jau nuo šio pirmadienio skola bus atiduota ir jis pradės uždirbti.“
Gali netekti namų
Moteris prasitarė, kad baisi sūnaus liga ir nuolatinis skurdas dar būtų ištveriami dalykai, tačiau dabar iš šeimos gali būti atimtas ir jų būstas. „Mūsų būstas yra socialinis, – sakė J. Šebelskienė. – Jį kasmet turime deklaruoti abu su vyru. Šiemet to padaryti negalėjome, nes Giedrius visą laiką buvo su sūnumi ligoninėje, o aš buvau su vaikais. Dabar laukiame teismo sprendimo... gali būti, kad būsime iškeldinti.“
Moteris prisipažįsta, kad nė neįsivaizduoja, ką tuomet tektų daryti. Jau ir dabar visa pašalpa tarsi išgaruoja iš rankų – Danieliaus vaistai nėra pilnai kompensuojami, o kai jis guli ligoninėje, jį aplankyti atsieina apie dvidešimt eurų. „Galiu nuvažiuoti tik kokį kartą per savaitę, – pasiguodė berniuko mama. – O juk ir maistą į ligoninę reikia vežti, nes ligoninės maisto jis visai nevalgė...“
„Aš nematau jokios išeities... Atsigulu vakare į lovą, o galvoje vien juodžiausios mintys“, – pritilo J.Šebelskienė.
Kova su vėžiu
Trejų metukų Danielius jau savaitė kaip namuose. Jis sveria vos trylika kilogramų ir šimtą gramų, tad mama nesunkiai pakelia jį ant rankų. Nuo pilvo skausmų prasidėjusi sunki onkologinė liga priverttė mažąjį Šebelskį net tris mėnesius ir devyniolika dienų praleisti Kauno klinikose, kur jam buvo pašalintas vienas inkstas, atlikti vienas spindulinės terapijos ir du chemoterapijos seansai. Dar trys chemoterapijos seansai laukia artimoje ateityje.
Danielius kupinas optimizmo ir noriai pozuoja priešais fotoaparato objektyvą. Mama neslėpė, kad ir apetitas jo puikus kaip niekada, o gydytojų prognozės palankios. Gaila tik to, kad dėl lėšų stokos ji gali taip retai aplankyti sūnų ligoninėje, o juk brolį palaikyti norėtų ir kiti broliai bei seserys.
J. Šebelskienei sunku ne tik dėl skurdo – ji kenčia nuo depresijos, geria vaistus ir sako, kad ji viską ištvers – kad tik vaikams būtų geriau. Skaudžiausia jai, kad ji tarsi palikta likimo valiai, nors pati yra kilusi iš gausios šeimos.
Penki moters broliai ir sesuo gyvena Vokietijoje, bet visiškai jai nepadeda. O po spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie jos šeimą, liežuviais ėmė plakti ir pavydūs kaimynai. „Jums reikėtų išgirsti, ką jie šneka... Kad esu alkoholikė, vaikai vaikšto, kur nori, kad jų neprižiūriu. Buvo atvažiavusi ir „Mamyčių unija“ ir pamatė, kad tai netiesa“, – sakė J. Šebelskienė.
Reikia pagalbos
Šiuo metu Šebelskių šeimai yra paaukota 26,707,00 eurai. „Iš pradžių maniau, kad tai dideli pinigai, – kalbėjo paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ direktorė Eglė Mėlinauskienė, – bet kai viską pamačiau... nežinau, nuo kurio siūlo galo griebtis.“
Pirmiausia, anot E. Mėlinauskienės, reikėtų pasirūpinti vaikų sveikata. Dabar tvarkyti ar šiltinti būstą nėra prasmės – juk šeima bet kada gali to būsto netekti. „Socialinė darbuotoja sakė, kad keitė bute langus, bet iš tiesų sumokėta buvo iš vaikų pašalpų. Negana to, po to pakeitimo pakilo ir buto nuomos kaina. Dabar šeimai tai dideli pinigai,“ – dėstė E. Mėlinauskienė.
Keblu yra ir tai, kad Šebelskių šeima gyvena toli nuo Vilniaus ir nėra galimybių nuolat ja rūpintis. Vienu ypu pervesti suaukotus pinigus nėra gera išeitis, nes neįpratusi su dideliais piningais tvarkytis šeima gali nesugebėti jų tinkamai tvarkyti.
Svarbiausia – vaikų sveikata
„Planas yra toks: pirmiausia reikia pasirūpinti vaikų sveikata, sutaisyti dantukus, nuvežti pas gerus odontologus, jei reikės, uždėti kabes.
Norėčiau skirti lėšų transportui, kad Danielių galėtų lankyti visa šeima. Mokyklinės prekės vaikams jau yra – jas reikia tik atvežti. Vaikai taip pat turi du kompiuterius, tačiau namuose nėra interneto – manau, jį įvėsti taip pat reikėtų,“ – pasakojo fondo „Mamų unija“ direktorė.
Šiuo metu šeimai reikia saugaus ir šilto būsto, autobusiuko, su kuriuo jie galėtų keliauti ar bent nuvažiuoti iki miesto, šiltų drabužių, geros avalynės, baldų. E. Mėlinauskienė pabrėžė, kad aukoti vis dėlto reikėtų geros būklės baldus, o ne atsikratyti nereikalingomis nuolaužomis.
Skaudi šeimos patirtis
J. Šebelskienė pasakojo, kad jos pačios tėvas mirė, kai jai tebuvo devyneri. Devyniolikos ji ištekėjo. Tuomet moteris jau laukėsi ir mokytis ar dirbti nebegalėjo. Netrukus vienas po kito pasaulį išvydo visi devyni šeimos vaikai, iš kurių vyriausiajam šiuo metu penkiolika. Būtent jis, pasak moters, dabar yra tikra paspirtis šeimai – vasarą nuolat žuvauja, augina devyniolika triušių ir tris avis.
Iš Šebelskiams suaukotų pinigų planuojama kas mėnesį pervesti tam tikrą sumą būtiniausioms išlaidoms. Šį mėnesį buvo pervesti 300 eurų, iš jų 170 eurų atsiėjo išpildyti didžiausią Danieliaus svajonę – nupirkti didelę žaislinę mašiną.
Paklausta, kokia yra pati didžiausia pačios J. Šebelskienės svajonė, moteris susimąsto. „Svajonių jokių neturiu, – po akimirkos atsako J.Šebelskienė. – Liūdna. Tiesiog žiauriai liūdna. Seniau taip svajojau nuvažiuoti su vaikais į Palanga… O čia net savo kieme išeini ir vieni pletkai…“
Aukoti pinigų šeimai galite į šią sąskaitą: Sąskaitos Nr. LT 77 7300 0101 4079 5625 Paskirtis: Danieliui Įmonės kodas: 302288579 Swedbank AB Banko kodas 73000 BIC – HABALT22
